Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BALTPOOL“ dėl lėšų išmokėjimo sutarties nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir įpareigojimo išmokėti viešuosius interesus atitinančių paslaugų lėšas, užtikrinančias minimalių būtinųjų sąnaudų padengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) priėmė nutarimą Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1051). Nutarimo Nr.1051 1.1.1 punkte nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ 2014 m. teiks Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 88-4609; Nr. 150-7692) patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo (toliau – VIAP teikimo aprašas) 7.2 p. nurodytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP) – elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašas (toliau – VIAP administravimo aprašas) nustato, kad už RGA elektros energijos gamybą VIAP lėšų administratorius kas mėnesį išmoka gamintojui VIAP lėšas. 2014 m. sausio 13 atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų išmokėjimo sutarties projektą, kuriame inter alia įtrauktos šios imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios sąlygas (ta apimtimi, kiek jose neužtikrinamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatytų ieškovo termofikacinių elektrinių minimalių būtinųjų sąnaudų (paskaičiuotų kaip pažangiausio techninius efektyvumo rodiklius atitinkančio alternatyvaus gamybos šaltinio būtinosios sąnaudos) teikiant VIAP susigrąžinimas RGA elektros energijos pardavimo ne visuomeniniam tiekėjui atveju (jei toks pardavimas buvo ne biržoje ir pardavimo kaina buvo mažesnė nei Komisijos nustatyta rinkos kaina)):

„2.5. Jeigu Gamintojas pagamintą elektros energiją parduoda Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis (kai vykdoma prekyba pagal VIAP TT aprašo 121.2 punktą) už mažesnę nei einamiesiems kalendoriniams metams Komisijos nustatytą elektros energijos rinkos kainą, Gamintojui mokėtina lėšų suma už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją yra lygi į elektros tinklus patiektam elektros energijos kiekiui, padaugintam iš skirtumo tarp Komisijos Gamintojui nustatytos elektros energijos supirkimo kainos ir einamiesiems kalendoriniams metams nustatytos elektros energijos rinkos kainos.“;

„2.7. Gamintojui VIAP lėšos už Sutarties 2.5 ir 2.6 punktuose nurodytais atvejais pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją išmokamos tik gavus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinimo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad Gamintojo pateiktos techninės ir (ar) technologinės priežastys, nurodytos VIAP TT aprašo 121.2 ir 121.3 punktuose, buvo objektyvios, pagrįstos naudingosios šilumos paklausa ir ar jos iš tiesų lėmė didesnio nei visuomeninio tiekėjo nupirktas kiekis remtinos elektros energijos kiekio gamybos poreikį, taip pat ar gamybos rėžimas buvo būtinas įgyvendinti reikalavimui išlaikyti elektros energijos gamybą termofikaciniu rėžimu efektyvią (toliau – Patikrinimo rezultatai). Jeigu Patikrinimo rezultatuose nurodytas elektros energijos kiekis, kuris galėjo būti pagamintas ir patiektas į tinklą vadovaujantis VIAP TT aprašo 121.2 ir 121.3 punktų nuostatomis, yra mažesnis nei Gamintojo Administratoriui pateiktoje Ataskaitoje ir (ar) sąskaitoje VIAP lėšoms išmokėti nurodytas elektros energijos kiekis, Gamintojas turi atitinkamai pakoreguoti Ataskaitą ir (ar) sąskaitą VIAP lėšoms išmokėti ir juos pateikti Administratoriui.“.

2014 m. sausio 30 d. ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad nepasirašius sutarties iki vasario mėn., VIAP lėšos už sausio mėn. bus neišmokėtos, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasirašyti atsakovo atsiųstą VIAP lėšų išmokėjimo sutartį, tačiau pateikė rašytinį nesutikimą su atitinkamomis sutarties sąlygomis ir prašymą pakeisti jas išdėstant tokia nauja redakcija, kuri užtikrintų Komisijos nustatytų ieškovo termofikacinių elektrinių minimalių būtinųjų sąnaudų (paskaičiuotų kaip pažangiausio techninius efektyvumo rodiklius atitinkančio alternatyvaus gamybos šaltinio būtinosios sąnaudos) teikiant VIAP susigrąžinimą RGA elektros energijos pardavimo ne visuomeniniam tiekėjui atveju (jei toks pardavimas buvo ne biržoje ir pardavimo kaina buvo mažesnė nei Komisijos nustatyta rinkos kaina). Atsakovas atsisakė pakeisti ieškovo nurodytas įstatymų imperatyvių nuostatų neatitinkančias sutarties sąlygas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsniu, 1.96 straipsniu, 6.224 straipsniu sutarties tam tikros nuostatos (ne visa sutartis) gali būti pripažintos negaliojančiomis.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad sutarties 2.5 ir 2.7 punktuose nustatyta, kad VIAP lėšos, realizuojant RGA elektros energiją rinkoje, t. y. parduodant ne AB LESTO, o kitam rinkos dalyviui (jei toks pardavimas buvo ne biržoje ir pardavimo kaina buvo mažesnė nei Komisijos nustatyta rinkos kaina), skaičiuojamos kaip skirtumas tarp Komisijos nustatytos supirkimo kainos ir Komisijos nustatytos vidutinės metinės rinkos kainos (o ne faktinės pardavimo kainos) ir išmokamos tik su sąlyga, kad gauta atitinkama Valstybinės energetikos inspekcijos išvada. Tai neužtikrina ieškovo Komisijos nustatytų minimalių būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo realizuojant RGA elektros energiją ne AB LESTO, o kitam rinkos dalyviui ne per biržą, ir generuoja Ieškovui nuostolius. Atitinkamai, ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą vykdyti prievolę natūra, t. y. išmokėti ieškovui tiek VIAP lėšų už 2014 m., kad būtų užtikrintas Komisijos nustatytų Ieškovo termofikacinių elektrinių minimalių būtinųjų sąnaudų teikiant VIAP susigrąžinimas. Taip pat ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovui kas mėnesį 1/12 VIAP lėšų sumos Komisijos nustatytoms pastoviosioms sąnaudoms, atsižvelgiant į investicijų grąžą, einamaisiais metais padengti.

Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 11 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Viešojo administravimo samprata įtvirtinta ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje, nustatanti, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. 2013 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metams nustatymo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Vilniaus energija“ teiks Vyriausybės nurodytas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas – elektros energijos gamybą termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir sutaupomas toks kiekis pirminės energijos, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia. UAB „Vilniaus energija“ teikia viešojo pobūdžio paslaugas, todėl gali būti laikomas viešojo administravimo subjektu, taigi gali būti taikomos ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos. Atsakovas pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį buvo administratoriumi dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų išmokėjimo, taigi jis laikytinas viešuoju subjektu. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis laikytina ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies objektu, todėl byloje kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje prašoma sutarties dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų išmokėjimo nuostatas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir įpareigoti išmokėti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Ieškinys grindžiamas CK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, t. y. ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1, 2, 16, 17 dalys, 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Šioje byloje keliami reikalavimai yra susiję su sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio ir reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis), todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BALTPOOL“ dėl lėšų išmokėjimo sutarties nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir įpareigojimo išmokėti viešuosius interesus atitinančių paslaugų lėšas, užtikrinančias minimalių būtinųjų sąnaudų padengimą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys