- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-512/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00007-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
- Nuteistasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Nukentėjusysis
- B. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo
V. V. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistojo V. V. priteista 100 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui R. L. bei 10046,81 Lt nukentėjusiosios B. J. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir plėšimo metu sunkiai sužalojo žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
2011 m. sausio 7 d., apie 9 val. 10 min., Pakruojo m., Žaliojoje gatvėje V. V., turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti B. J. priklausantį turtą, panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą plaktuką, sudavė juo ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai B. J. į galvos sritį, padarydamas jai sunkų sužalojimą dėl savanaudiškų paskatų, pasireiškusį kraujosruvomis kairės akies ir kairio smilkinio srityse, kraujosruvomis po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenyse dešinėje smilkininėje skiltyje bei muštine žaizda viršugalvio kairėje, ir pagrobė B. J. priklausantį 50 Lt vertės rankinuką, 25 Lt vertės piniginę ir 300 Lt, iš viso pagrobdamas 375 Lt vertės svetimą turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinime nurodytos dienos ryte vaikštinėjo po Pakruojo m. ieškodamas senos buitinės technikos, nes rinkdavo joje esančius spalvotuosius metalus. Buvo prisnigę, todėl jokios buitinės technikos nerado. Nutarė eiti namo, bet tuo metu pamatė einančią moterį. Nežino, kaip tai atsitiko, bet jis turėtu guminiu plaktuku sudavė kelis smūgius tai moteriai į pakaušį, pagriebė jos rankinuką ir pabėgo. Sudavęs smūgius pamatė, kad ta moteris krūptelėjo, o kažkiek iš tos vietos pabėgęs matė einančius du vyrus ar jaunuolius, jų išvaizdos neįsidėmėjo. Iš tolo dar girdėjo, kad jo sumušta moteris skėsčiojo rankomis ir šaukė. Nubėgęs dar toliau ir pasukęs į kažkokio namo kiemą, iš pagrobto rankinuko išėmė 80 Lt. Buvo išsigandęs, todėl visus turėtus daiktus numetė į sniegą ir bėgo toliau. Iš rankinuko paimtus pinigus 20 Lt įsidėjo į striukės kišenę, o likusius – į telefono dėklą. Nepažįstamam vyriškiui dar padėjo iš pusnies išstumti automobilį, o po to parduotuvėje nusipirko alaus, cigarečių, maisto produktų ir nuėjo pas savo pažįstamą. Išgėrė alaus ir grįžo namo, iš to paties pažįstamo rogutėmis dar parsivežė senos buitinės technikos. Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., nes jis savanaudiškų paskatų neturėjo. Nukentėjusiosios rankinės ir piniginės nekraustė. Vėliau sužinojo, kad tame rankinuke buvo 300 Lt pinigų ir brangūs vaistai, kuriuos pardavęs būtų nemažai užsidirbęs, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad plaktuku negalėjo suduoti nukentėjusiajai į kairės ir dešinės akių sritis, galėjo suduoti tik į viršugalvį, t. y. į pakaušį. Kaltinamajame akte užrašyti liudytojo A. R. parodymai apie tai, kad 15 min. prie nukentėjusiosios jokių asmenų nebuvo, todėl jam neaišku, kur dingo tie du vyrai ar jaunuoliai, kuriuos jis (V. V.) matė bėgdamas iš nusikaltimo vietos. Be to, A. R. jo neatpažino, nors jie daug metų yra pažįstami. Šioje byloje taip pat buvo nuslėpta, kad nukentėjusioji anksčiau buvo patyrusi du insultus. Apie tai jam sakė policijos pareigūnai, be to, apie tai rašė ir laikraščiai. Rajoniniame laikraštyje apie šį įvykį buvo parašyta, kad buvo užpulta ir lengvai sužalota moteris su negalia. Kad nukentėjusioji sirgo, patvirtina ir jos rankinėje buvę vaistai bei jų receptai. Kai apie tai jis pasakė teisme, jam buvo grasinama. Policijos pareigūnai jam sakė, kad ar jis žino, „kieno jis motiną užkabino“. Jam taip pat neaišku, jeigu piniginėje buvo 300 Lt, o 200 Lt buvo grąžinti nukentėjusiosios atstovui, tai kur dingo likę 100 Lt. Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prašė paskirti advokatą, bet dėl to buvo sumuštas. Gynėjas nedalyvavo ir jį supažindinant su bylos medžiaga, advokatas buvo atvykęs tik į tardymo izoliatorių, tačiau tik pasakė, kad jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Prašo atsižvelgti į jo amžių, sveikatą, į jo norą kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai priėmė V. V. apkaltinantį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis V. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskirdamas jam bausmę teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.
Kad V. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė plėšimą, o šio plėšimo metu dar ir tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai B. J., patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolai, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti teisme išnagrinėti bylos duomenys. Iš esmės V. V. kaltę patvirtina ir paties nuteistojo parodymai. Nors teisme nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies, savo parodymuose, kaip ir paduotame apeliaciniame skunde, jis faktiškai pripažino esmines nustatytas nusikalstamų veikų aplinkybes. Apeliaciniame skunde, kaip ir apklausų metu, apeliantas nurodo tik apie tai, kad iš pagrobto nukentėjusiosios rankinuko paėmė ir tą pačią dieną išleido tik dalį tame rankinuke buvusių pinigų, nesutinka su teismo išvada, kad sunkiai sužalojo B. J. dėl savanaudiškų paskatų, nors neneigia, kad ją sumušė turėdamas tikslą pagrobti jos turtą, mano, kad negalėjo padaryti nukentėjusiajai sunkaus sveikatos sutrikdymo, nors pripažįsta, kad tikrai sudavė jai kelis smūgius į galvą guminiu plaktuku. Teisme išnagrinėti įrodymai šiuos apelianto argumentus visiškai paneigia. Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.
Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. V. pats parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ieškojęs ir neradęs buitinės technikos, pamatęs einančią moterį, priėjo prie jos, turėtu guminiu plaktuku kelis kartus sudavė jai smūgius į pakaušį, pagriebė nukentėjusiosios rankinuką ir pabėgo. Po to paėmė rankinuke surastus pinigus, o patį rankinuką ir nusikaltimo įrankį – guminį plaktuką išmetė į sniegą. Nors teismui ir aiškino, kad nežino, kodėl užpuolė moterį ir sudavė jai smūgius, tačiau parodė, kad tikriausiai dėl to, jog reikėjo pinigų. Nuteistasis parodė, kad neturėjo tikslo pagrobti patį nukentėjusiosios rankinuką, tačiau pripažino, kad jį pagrobė, nors ir nurodė, kad galvojo tik apie pinigus. Nuteistojo parodymus patvirtina jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matosi, kad pats V. V. parodė, kurioje vietoje užpuolė nukentėjusiąją, kaip sudavė jai į galvą smūgius plaktuku ir kaip atėmė iš jos rankinuką. Po to parodė, kur bėgo iš nusikaltimo įvykio vietos, nurodė namo kiemą, kuriame iš rankinės ištraukė ir paėmė pinigus, o patį rankinuką, piniginę ir guminį plaktuką išmetė. Įtariamojo parodymų patikrinimo metu ir jo paties parodytoje vietoje buvo surasta nukentėjusiosios piniginė ir nusikaltimo įrankis – plaktukas. Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų taip pat matosi, kad Pakruojo m. Vytauto Didžiojo g. 73 gyvenantis liudytojas E. B. 2011 m. sausio 7 d., apie 10 val., prie savo namo kieme esančio garažo surado atsegtą moterišką rankinę, kurią parsinešė į savo namus, o kitą dieną savo noru pateikė policijos pareigūnams. Apžiūros metu E. B. surastoje ir ikiteisminiam tyrimui pateiktoje moteriškoje rankinėje rasta piniginė, o joje – nukentėjusiosios B. J. neįgaliojo pažymėjimas ir kiti dokumentai. Rankinėje taip pat rastos dėžutės su įvairiais vaistais, įvairios nuolaidų kortelės ir kiti smulkūs daiktai, o taip pat 200 Lt pinigų. Iš daiktų apžiūros protokolo taip pat matosi, kad paties įtariamojo nurodytoje vietoje surasto ir paimto plaktuko kotas yra medinis, jo ilgis 30 cm, plaktuko galva guminė, 12 cm ilgio ir 6,5 cm skersmens. Nuteistojo kaltę patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Iš bylos matosi, kad sunkiai sužalotos nukentėjusiosios B. J. dėl jos sveikatos būklės apklausti nepavyko, tačiau buvo apklaustas jos atstovas pagal įstatymą sūnus R. L.. Teisme jis parodė, kad apie įvykį jis nieko nežino, apie jo motinos apiplėšimą ir sužalojimą sužinojo tik iš kitų asmenų. Šiuo metu jis motiną ir toliau slaugo, nors ji jau šneka, tačiau liko neįgali, pusė jos kūno paralyžiuota. Iš motinos pasakojimo sužinojo, kad pagrobtame jos rankinuke buvo apie 300 Lt pinigų. Teisme liudytoju apklaustas kitas nukentėjusiosios sūnus E. J. irgi parodė, kad apie motinos apiplėšimą ir sužalojimą irgi sužinojo tik iš kitų žmonių pasakojimų. Savo motiną slaugė ligoninėje, iš jos sužinojo, kad aukštas nestambus vyras ją sumušė ir viską atėmė. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad 2001 m. sausio 7 d., apie 10 val. ryto, šalia savo namo sniego pusnyje rado atsegtą moterišką rankinę. Atvykus policijai tą rankinę atidavė pareigūnams. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad tą rytą ėjo į parduotuvę ir matė striuke apsirengusį vyriškį, laikantį maišelį. Atrodo, kad tas vyras buvo su ūsais, tačiau buvo „užsimaskavęs“, ant galvos turėjo kapišoną. Jis nuėjo į parduotuvę, o iš jos išėjęs pamatė ant žemės gulinčią moterį, jos pakaušis buvo kruvinas. Jis iš karto pagalvojo, kad tą moterį galėjo sumušti tas jo matytas „užsimaskavęs“ vyriškis. Į tą vietą po to atėjo dar kažkokia moteris ir buvo iškviesta greitoji pagalba. A. R. dar parodė, kad nuteistąjį V. V. iš matymo pažįsta, tačiau tą rytą jo neatpažino, nes tas jo matytas vyriškis slėpė savo veidą po kapišonu. Liudytojas Z. S. teisme parodė, kad tą rytą, apie 10 val., pas jį į namus atėjo pažįstamas V. V., sakė, kad kasė sniegą, todėl atėjo uždusęs. V. V. pas jį atsinešė maišelį su dviem ,,bambaliais“ alaus. Liudytojas matė, kad tame maišelyje buvo ir kapišonas. V. V. pas jį namuose nusiskuto barzdą ir ūsus, kodėl taip padarė, liudytojas nežino, bet anksčiau V. V. matydavo su ūsais.
Aptartais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių faktiškai neginčija ir pats nuteistasis. Nors jis ir neigia, kad po nusikaltimo padarymo bandė keisti savo išvaizdą (nusegė striukės kapišoną, nusiskuto ūsus), tai paneigia jau išdėstyti liudytojo Z. S. parodymai. Nuteistojo nusikalstamą veiką kaip kvalifikuotą plėšimą teismas įvertino ir kvalifikavo pagrįstai. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šioje byloje įrodyta, kad V. V. panaudojo prieš B. J. fizinį smurtą suduodamas jai į galvą smūgius plaktuku ir padarydamas jai kūno sužalojimus, o po to išplėšė jai iš rankų ir pagrobė rankinę su joje esančiais kitais daiktais ir pinigais. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes grobdamas nukentėjusiosios turtą ir panaudodamas fizinį smurtą, suvokė, kad svetimą turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiosios valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad iš pagrobto rankinuko paėmė tik 80 litų (teisme parodė, kad paėmė 85 Lt), o rankinę su kitais daiktais ir netgi su toje pačioje rankinėje vėliau rastais kitais pinigais išmetė. Ši aplinkybė nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. V. V. pats parodė, kad pagrobęs rankinę, iš įvykio vietos iš karto pabėgo, buvo labai išsigandęs, todėl įbėgęs į kažkokio namo kiemą, paėmė rankinėje rastus pinigus, o pačią rankinę numetė į sniegą. Tačiau plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti tuo turtu pagal savo valią. V. V. pagrobė nukentėjusiosios rankinę su visais joje buvusiais daiktais ir pinigais, pabėgo iš įvykio vietos ir jau turėjo galimybę disponuoti visu pagrobtu turtu pagal savo valią. Todėl nors dalį to turto po to jis išmetė, teismas padarė teisingą išvadą, kad plėšimo būdu buvo pagrobtas visas kaltinime nurodytas turtas. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad jam neaišku, kur dingo 100 Lt, jeigu piniginėje buvo 300 Lt, o 200 Lt buvo grąžinti nukentėjusiosios sūnui. V. V. nuteistas už tai, kad plėšimo būdu pagrobė iš viso 375 Lt vertės svetimą turtą: 50 Lt vertės rankinę, joje buvusią 25 Lt vertės piniginę ir 300 Lt pinigų. Iš bylos matosi, kad rankinė, piniginė, kiti smulkūs daiktai, o taip pat rankinėje likę 200 Lt buvo grąžinti nukentėjusiosios sūnui, pripažintam šioje byloje jos atstovu pagal įstatymą. Tuo tarpu kitus rankinėje buvusius pinigus pagrobė ir spėjo juos išleisti pats nuteistasis. Jis pats skunde nurodo, kad iš rankinės paėmė 80 Lt, apklausų metu buvo parodęs, kad rado rankinėje ir paėmė 85 Lt, už juos tą pačią dieną pirko alkoholinius gėrimus ir kitus daiktus. Nėra pagrindo abejoti, kad iš tikrųjų V. V. iš rankinės paėmė ir išleido ne tik jo paties nurodytą, bet ir keletu litų didesnę pinigų sumą. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo kaip tik ir buvo priteistas nurodyto dydžio 100 Lt turtinės žalos atlyginimas. Plėšimo metu V. V. sudavė nukentėjusiajai smūgius didelių matmenų ir didelio svorio guminiu plaktuku. Nors šiam plaktukui joks specialus paruošimas ar pritaikymas kūnui sužaloti nebuvo reikalingas, tokį buitinės paskirties daiktą, teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai pripažino kitu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nors nurodytą guminį plaktuką iš namų buvo pasiėmęs kitiems tikslams, pamatęs nukentėjusiąją ir nusprendęs ją apiplėšti, nuteistasis užpuolė ją ir sudavė smūgius būtent šiuo pasirinktu nusikaltimo įrankiu. Todėl teismas pagrįstai nustatė šį plėšimą kvalifikuojantį požymį ir V. V. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. Tokio veikos kvalifikavimo skunde neginčija ir pats apeliantas.
Apelianto skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. kolegija taip pat atmeta. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad bėgdamas iš nusikaltimo įvykio vietos matė kažkokius du nepažįstamus vyrus ar jaunuolius, todėl jam neaišku, kur jie dingo, jeigu liudytojas A. R. parodė, kad prie nukentėjusiosios 15 min. nebuvo niekas priėjęs. Iš to, ką savo skunde nurodo nuteistasis, iš viso neaišku, kaip tie jo ne nusikaltimo įvykio, o kitoje vietoje matyti asmenys galėjo būti susiję su paties V. V. padarytu plėšimu. Kad tie asmenys galėjo sumušti nukentėjusiąją ir ją sužaloti, skunde nenurodo pats apeliantas, be to, tokią galimybę visiškai paneigia teisme išnagrinėti įrodymai. Kaip jau buvo paminėta, liudytojas A. R. teisme parodė, kad eidamas į parduotuvę matė tik vieną vyriškį, kuris vilkėjo striuke, veidą slėpė po kapišonu ir kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo būtent nuteistasis V. V.. A. R. parodė, kad nuėjo į parduotuvę, o iš jos išėjęs rado gulinčią sužalotą moterį, jokių kitų vyrų nematė, todėl iš karto pagalvojo, kad moterį sumušė tas pats jo matytas ,,užsimaskavęs“ vyriškis. Šie liudytojo parodymai paneigia galimybę, kad smurtą prieš nukentėjusiąją galėjo panaudoti ir dar kokie nors nenustatyti asmenys. Tokią galimybę visiškai paneigia ir kiti įrodymai. Įvykio vietos apžiūros metu, vietoje, kurioje buvo apiplėšta ir sužalota B. J., ant sniego buvo surastos panašios į kraujo dėmės. Tą pačią vietą netoli tiltelio per Kruojos upę, parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ir pats nuteistasis V. V., parodęs, kad toje vietoje sudavė moteriai į galvą smūgius plaktuku. Be to, kad sunkų kūno sužalojimą B. J. kaltinime nurodytu būdu padarė būtent V. V., patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Joje nurodyta, kad B. J. nustatyta kraujosruva kairės akies srityje, muštinės žaizdos viršugalvio kairėje, poodinė kraujosruva kairiojo smilkinio srityje, kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenyse dešinėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje: vienas – į kairės akies sritį, padarant kraujosruvą, vienas – į galvos kairę pusę, padarant muštines žaizdas viršugalvio kairėje, poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje. Dėl kraujosruvų po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, galvos smegenyse dešinėje smilkininėje skiltyje, sužalojimų visuma įvertinta sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris padarytas trauminio poveikio į galvos sritį pasekoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad smūgius nukentėjusiajai sudavė tik į viršugalvį, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji anksčiau buvo sirgusi insultais, nors apie tai jam pasakė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, šį faktą jie byloje nuslėpė. Apklausos metu teisme V. V. dar parodė, kad abu plaktuku suduoti smūgiai buvo nestiprūs, todėl padaryti sužalojimai negalėjo būti sunkūs. Šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Jau buvo nurodyta, jog teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad sunkus kūno sužalojimas B. J. buvo padarytas į galvą suduodant ne mažiau kaip du smūgius kietu buku daiktu. Pats nuteistasis pripažįsta, kad sudavė plaktuku būtent du smūgius (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju buvo parodęs, kad sudavė į galvą netgi apie tris kartus). Jau paminėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta ir apie tai, kad sužalojimai B. J. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad smūgius V. V. sudavė ne paprastu metaliniu, o didelių matmenų apvalios formos guminiu plaktuku, o tai visiškai atitinka specialisto išvadą apie sužalojimų padarymą kietu buku daiktu.
Apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad 1955 m. gimusi B. J. sirgo ir kitomis ligomis, buvo silpnos sveikatos, tikrai nepaneigtos, tačiau tai šioje byloje nebuvo jokia paslaptis. Nuteistojo išmestoje nukentėjusiosios rankinėje buvo rasti ne tik vaistai, bet ir B. J. neįgaliosios pažymėjimas. Be to, šie duomenys buvo žinomi ir teismo medicinos specialisto išvadą pateikusiam ekspertui, apie B. J. neįgalumą nurodyta ir pačioje specialisto išvadoje. Apelianto argumentus apie tai, kad didelių matmenų guminiu plaktuku sudavus smūgius į galvą tariamai negalėjo būti padaryti sunkūs sužalojimai, kolegija iš viso atmeta, nes jie neįtikinantys, be to tuos argumentus visiškai paneigė teismo medicinos specialisto išvada, kuri neabejotinai patvirtina, kad tarp V. V. padarytos veikos, t. y. smūgių sudavimo plaktuku į galvą ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nuteistasis už šiuos padarinius turi atsakyti. Byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad V. V. tikrai norėjo ir siekė padaryti B. J. būtent sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokios išvados nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajai į galvą plaktuku, nuteistasis suprato, kad savo veika padarys žalą kito asmens sveikatai, numatė, kad gali padaryti nukentėjusiajai įvairius, taip pat ir sunkius kūno sužalojimus ir, nors ir nenorėjo B. J. sunkiai sužaloti, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismo išvada, kad V. V. padarė B. J. sunkų sveikatos sutrikdymą veikdamas netiesiogine tyčia, yra pagrįsta. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad jis sužalojo nukentėjusiąją ne dėl savanaudiškų paskatų, irgi nepagrįsti. Nuteistasis pats parodė, kad sudavė nukentėjusiajai smūgius turėdamas tikslą pagrobti jos turtą, o po to šį savo sumanymą ir realizavo. Pagal įtvirtintą ir galiojančią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimus), jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 str. dalį ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Šioje byloje įrodyta, kad V. V. netiesiogine tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą B. J. plėšimo metu, t. y. dėl savanaudiškų paskatų, todėl teismas jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo ne tik pagal BK 180 str. 2 d., bet ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p.
Apeliacinio skundo argumentus dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų BPK pažeidimų ir paskirtos bausmės dydžio kolegija taip pat atmeta. Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą ir grasinimus, kad nebuvo paskirtas gynėjas, tačiau šie nuteistojo argumentai neatitinka bylos aplinkybių. Apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš nuteistąjį būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas, byloje nėra jokių duomenų, taip pat nėra ir jokių paties V. V. skundų ar kokių nors pareiškimų. Taip pat pažymėtina, kad apie kokį nors prieš jį naudotą smurtą nuteistasis nieko neparodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmą kartą apie tai apeliantas nurodo tik savo apeliaciniame skunde, tačiau ir jame nenurodo jokių konkrečių prieš jį tariamai panaudoto smurto aplinkybių. Todėl šie jo argumentai neįtikinantys ir yra atmetami. Iš bylos taip pat matosi, kad po sulaikymo įtariamsasis V. V. pats atsisakė gynėjo ir tai patvirtina prie bylos pridėtas protokolas dėl gynėjo atsisakymo. Nepaisant to, apklausiant V. V. įtariamuoju 2011 m. gegužės 11 d., gynėjas jau dalyvavo, tai patvirtina įrašai ir advokato parašas šios apklausos protokole. Byloje yra 2011 m. sausio 10 d. V. V. paskirto gynėjo advokato A. Šichovcovo orderis, šis advokatas taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose sprendžiant V. V. suėmimo ir jo termino pratęsimo klausimus. Iš bylos taip pat matosi, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą, su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo supažindinti ir pats įtariamasis V. V., ir jo gynėjas. Taigi daroma išvada, kad įtariamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka kolegija jokių kitų esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.
Skiriant nuteistajam V. V. bausmes teismas baudžiamųjų įstatymų irgi nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino padarytas nusikalstamas veikas ir jo nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant bausmes buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat ir į kaltininko asmenybę. Jau buvo atsižvelgta į tai, kad V. V. nusikalto būdamas neteistas (ankstesni jo teistumai išnykę), baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau iš esmės charakterizuojamas patenkinamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę atsižvelgiant dar ir į jo amžių, sveikatos būklę bei į tai, kad jis nori kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Dėl šių nurodytų aplinkybių keisti nuosprendį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Vertinant V. V. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad V. V. padarytos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, bet ir į konkrečius jo padarytų nusikaltimų padarinius. Nors plėšimo metu pagrobto svetimo turto vertė nėra didelė, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajai B. J. nuteistojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiosios sveikatai padarė ypač didelę žalą, nukentėjusioji iki šiol jaučia galvos traumos padarinius, jai reikalinga slauga, nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir tai gali trukti neapibrėžtą laiką. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad V. V. negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl sveikatos būklės, atlikti šią bausmę netrukdo ir 1957 m. gimusio nuteistojo amžius. Pagal BK 180 str. 2 d. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. teismas paskyrė V. V. bausmes, kurios yra mažesnės už šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį. Galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Kolegijos nuomone, šios nuteistajam paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.