- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- eI2-851-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02908-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB Blacklist House
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13766 (toliau – ir Nutarimas); 2) tuo atveju, jeigu 1) reikalavimas nebus tenkintas, pakeisti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimą sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes; 3) iš VDI pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2020 m. gegužės 6 d. VDI Vilniaus teritorinis skyrius gavo D. P. skundą nelegalaus darbo. VDI 2020 m. liepos 9 d. atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovės restorane „(duomenys neskelbtini)" ir surašė pareiškėjui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1103-0010 (toliau – ir Protokolas) už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą ir 58 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimus. Pažymi, jog 2020 m. liepos 22 d., remiantis Protokolu, VDI Vilniaus skyriuje įvyko bylos nagrinėjimas. VDI 2020 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 13766 (toliau – ir Nutarimas). Nutarime VDI, pasisakydama dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir skirdama pareiškėjai atitinkamai 2 000 Eur baudą, nurodė, kad pareiškėja, nepranešusi SODRAI apie darbuotojų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti pareiškėjos naudai restorane „(duomenys neskelbtini)". Atitinkamai Nutarime VDI, pasisakydama dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo ir neskirdama pareiškėjai baudos dėl darbuotojo P. Š., nurodė, kad apie įdarbinimą pranešta pavėluotai, o įvertinus tai, kad jokia žala nekilo, todėl nenustatyta, jog būtų vengiama pranešti Sodra apie įdarbinimą, siekiant nuslėpti darbo santykius bei siekiant nesumokėti mokesčių. Pareiškėja nurodo, kad dėl šios Nutarime nustatytos aplinkybės ji visiškai sutinka. Nutarime VDI, pasisakydama dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo ir skirdama pareiškėjai atitinkamai 225 Eur baudą (abi baudos buvo subendrintos iki 2 000 Eur, toliau kartu – ir Bauda), nurodė, kad Bendrovė įmonės darbuotojų 2020 metų vasario-kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nedeklaravo ir nežymėjo įmonės darbuotojų faktiškai dirbo laiko. Nutarime, be kita ko, yra akcentuota, kad pareiškėjai yra skiriama Bauda, mažesnė nei sankcijoje nurodytas baudos vidurkis. Nutarimas Pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. liepos 27 d.
Pareiškėjos įsitikinimu, ji negali būti baudžiama už savanorišką vienintelio akcininko ir direktoriaus neatlygintiną darbą bendrovei iki darbo sutarties su juo pasirašymo dienos. Baudos dalis dėl S. S. D. darbo pareiškėjos naudai nepagrįstai yra paskirta ne tik už laikotarpį nuo darbo sutarties su juo kaip vadovu pasirašymo (2019 m. spalio 1 d.) iki duomenų pateikimo SODRAI dienos (2019 d. gruodžio 3 d.), tačiau ir už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 29 d., kai S. S. D. buvo išrinktas Bendrovės direktoriumi, iki darbo sutarties su juo pasirašymo dienos (2019 m. spalio 1 d.). Taigi, pareiškėjai neteisingai Bauda yra paskirta papildomai už 64 dienas, kai S. S. D. atliko vienintelio akcininko funkcijas pareiškėjai nesudarius darbo sutarties neatlygintinai. Pažymi, kad iki 2019 m. spalio 1 d., kai darbo sutartis buvo sudaryta su S. S. D., pareiškėja apskritai jokios veiklos nevykdė. Darbo sutartys su pareiškėjos darbuotojais, remiantis viešai prieinamais duomenimis, buvo pradėtos sudarinėti tik nuo 2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėn. Taigi iki tol, kol su S. S. D. buvo sudaryta darbo sutartis, jis pareiškėjos naudai veikė išimtinai tik kaip akcininkas, suinteresuotas bendrovės, į kurią investavo, ateitimi. Atitinkamai darbo sutartis su S. S. D. buvo sudaryta tada, kai atsidarė restoranas „(duomenys neskelbtini)" ir kai buvo pradedami samdyti darbuotojai. Atitinkamai S. S. D., kaip pareiškėjos vienintelis akcininkas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas sėkminga įmonės veikla ir jos plėtra, nes tai jam sukuria sąlygas gauti didesnę įmonės pelno dalį (dividendą), turėjo teisę įmonėje laikotarpiu nuo jo paskyrimo direktoriumi (2019 m. liepos 29 d.) dienos iki darbo sutarties sudarymo (2019 m. spalio 1 d.) dirbti įmonėje neatlygintinai, ką jis ir darė. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, kadangi S. S. D. Bendrovėje laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. rūpinosi neatlygintinai, tai darbo sutartį sudaryti nebuvo privaloma. Bendrovės direktorius S. S. D. pareiškėjos naudai neatlygintinai dirbo nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 1 d., pačiam Bendrovės direktoriui – S. S. D. - nebuvo sukelta jokiu neigiamu padariniu/žalos. Atitinkamai pažymi ir tai, kad, kadangi darbo užmokestis šiuo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2020 m. spalio 1 d. S. S. D. nebuvo mokamas, tai atitinkamai valstybei neturėjo būti mokamas ir socialinio draudimo mokestis, dėl šios priežasties jokiu neigiamu padariniu minėtu laikotarpiu nepatyrė ir valstybė. Atsižvelgus į tai, Bauda turėtų būti neskiriama dalyje, kurioje ji paskirta už S. S. D. „nelegalų" darbą pareiškėjos naudai nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d.
Paaiškina, kad nors kovo 7 ir 8 dienomis yra užfiksuotos tam tikros sumos restorano „(duomenys neskelbtini)" kasos žurnale, kuriuo remdamasi VDI paskyrė pareiškėjai Baudą dėl Užimtumo įstatymo 58 straipsnio pažeidimo, tačiau, nors pareiškėjos restorano „(duomenys neskelbtini)“ kasos žurnale kovo 14 diena yra pažymėta, tačiau realiai jokia apyvarta tą dieną nevyko, o kovo 15 diena kasos žurnale apskritai nėra pažymėta, taigi jokios informacijos apie tai, kad kovo 14 bei 15 dienomis pareiškėjos restoranas „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Atsižvelgus į tai, pareiškėja prašo sumažinti Baudą apskritai neskiriant jos už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą dalyje už 2020 m. kovo 14 ir 15 dienas.
Motyvuojamoji dalis
Nors Nutarimo skiltyje atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nurodyta, kad lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka. Pareiškėja anksčiau jokių baudų už Nutarime nurodytus nusižengimus nėra gavusi ir nusižengimus padarė pirmą kartą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra tokių jos administracinę atsakomybę lengvinančių ir teigiamai charakterizuojančių aplinkybių realios žalos dėl Nutarime nurodytų pažeidimų neatsiradimo kontekste. Akcentuoja, kad S. S. D., atlikdamas pareiškėjos naudai tam tikrus veiksmus kaip vienintelis akcininkas neatlygintinai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d., dėl to jokiu neigiamu padariniu nesulaukė. Atitinkamai šiuo laikotarpiu mokesčiai valstybei, dirbant neatlygintinai, neturėjo būti mokami, todėl valstybė taip pat nėra patyrusi jokios žalos. Dalyje dėl D. P., pažymėtina, kad su D. P. dar 2020 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu su D. P. už darbą dienomis, nurodytomis Nutarime, buvo atsiskaityta ir dėl šios priežasties D. P. yra apskritai atsiėmęs skundą. Taigi šiuo atveju pareiškėja geranoriškai atlygino žalą, kaip tai nurodyta Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje. Taip pat pažymi, kad dėl visų P. Š. bei S. S. D. išdirbtų dienų, kurios realiai jų yra dirbtos restorane „(duomenys neskelbtini)", pareiškėja su šiais darbuotojais yra atsiskaičiusi, atitinkamai yra sumokėti mokesčiai valstybei ir šie darbuotojai niekada nėra reiškę jokių pretenzijų pareiškėjai dėl to. Pareiškėja yra užkirtusi kelią žalingoms pasekmėms, kurios teoriškai galėtų kilti tais atvejais, jeigu tam tikra informacija apie darbo laiką neatsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, turėtų būti atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Atsakovė VDI Vilniaus teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) pareiškėjai. Pareiškėja, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus S. S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarčių požymiams ir rašytinėms darbo sutartims, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti Bendrovės naudai, restorane „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Pareiškėja, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus S. S. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, kadangi įmonės darbuotojų 2020 metų vasario-kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nedeklaravo ir nežymėjo Įmonės darbuotojų faktiškai dirbto laiko.
Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, S. S. D. Bendrovės vadovu buvo paskirtas nuo 2019 m. liepos 29 d., t. y. pradėjo eiti įmonės direktoriaus pareigas. Bendrovės vienintelis akcininkas S. S. D., pasinaudojęs teisę paskirti juridinio asmens vadovą, turėjo pareigą pasirašyti darbo sutartį su paskirtuoju direktoriumi S. S. D. Atsakovas kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teisės aktuose nėra jokiu imperatyviu nurodymu, kad darbo sutartis su vadovu turėtu būti sudaryta ta pačia diena, kai jis yra paskiriamas bendrovės direktoriumi ir atkreipia dėmesį į tai, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu (vadovaujančiu darbuotoju), kaip ir su kitais darbuotojais, sudaroma Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais, šiame straipsnyje nėra numatyta išlygų sudarant darbo sutartį su vadovaujančiu darbuotoju. Įstatymu leidėjas imperatyviai nurodo, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu bet kuriuo atveju pr?valo būti sudaryta, o ją sudarant gali būti numatyta kita, nei išrinkimo diena, vadovo darbo pradžios-data. Be to, atsakovas pripažįsta, kad S. S. D. kaip įmonės akcininkas galėjo neatlygintinai rūpintis Bendrovės gerove, tačiau atsakovo nuomone, tik iki jo išrinkimo (paskyrimo) Įmonės vadovu (direktoriumi) dienos. Po priimto sprendimo išrinkti jį Įmonės vadovu, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjos teigimu, S. S. D. Įmonės veikla rūpinosi neatlygintinai, pagal suformuotą teismų praktiką, jis, vykdydamas direktoriaus darbines funkcijas, turėjo teisę bent į minimalų atlyginimą, taip pat valstybei turėjo būti mokami mokesčiai, t. y. su juo privalomai turėjo būti sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, atsakovui nesuprantama, pagal kokius kriterijus pareiškėja nustatė, kada (kokiais atvejais) S. S. D. rūpinosi Įmonės veikla ir jos darbo organizavimu kaip Įmonės vienintelis akcininkas, o kokiais atvejais - vykdydamas Įmonės direktoriaus pareigas. Atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja skunde nurodė, kad darbo sutartis su S. S. D. buvo sudaryta tada; kai atsidarė restoranas „(duomenys neskelbtini)“ ir kai buvo pradedami samdyti darbuotojai. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis su S. S. D. sudaryta 2019 m. spalio 1 d., t. y. tada, kai pareiškėjos teigimu atsidarė restoranas, darytina logiška ir pagrįsta išvada, kad iki restorano atidarymo buvo atlikti tam tikri parengiamieji darbai (veiksmai), pvz. surastos veiklai tinkamos patalpos, susitarta dėl jų nuomos ir naudojimosi patalpomis sąlygų, atlikti kiti pasirengimo restorano atidarymui ir veiklos pradžiai darbai. Pažymi, kad šiuos darbus Įmonės vardu nuo 2019 m. liepos 29 d. galėjo atlikti tik Įmonės vadovas. Paaiškina, kad atsakovui nesuprantama, kaip veikė restoranas ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 3 d., nes VSDFV duomenimis, pirmi darbuotojai A. V. ir P. S. į darbą Įmonėje priimti tik 2020 m. sausio 3 d., turint omenyje, kad A. V. nuo darbo santykių pradžios (2020 m. sausio 3 d.) iki darbo santykių pabaigos (2020 m. sausio 23 d.) buvo deklaruotas nedraudiminis laikotarpis, t. y. ji realiai Įmonėje nedirbo.
Atsakovas pripažįsta, kad buvo padaryta techninė klaida ir sutinka, kad duomenų apie restorano veiklą 2020 metų kovo 15 dieną nėra, todėl pripažįsta, kad kaltinimas nedeklaruotu darbu šia diena naikintinas, tačiau, atsakovo nuomone, ši techninė klaida niekaip nekeičia pareiškėjos padarytų pažeidimų kvalifikavimo ir neturi įtakos už pažeidimų padarymą paskirtos finansinės sankcijos dydžiui. Pažymi, kad Nutarime turėjo būti nurodyta kita, 2020 metų kovo mėnesio 11 diena, kuria buvo dirbtas nedeklaruotas darbas - tai 2020 m. kovo 11 d., nes tą dieną S. S. D. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, darbuotojui P. S. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (toliau - DAŽ) pažymėta Šventinė diena (DAZ žymėjimas - S), tuo tarpu Įmonės Kasos aparato kasos operacijų žurnale įrašyta, kad 2020 m. kovo 11 dieną restorano kasos dienos įplaukos sudarė 124,30 Eur (67,80 Eur grynais ir 56,50 Eur atsiskaitymai kortelėmis), kas neabejotinai parodo, kad tą dieną restoranas dirbo. Atsakovas kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog 2020 m. kovo 14 dieną restoranas nedirbo, nes nėra įrašų apie kasos dienos įplaukas. Priešingai, atsakovo nuomone, restorano darbo faktą patvirtina būtent Kasos aparato kasos operacijų žurnalo įrašai, nes pirmas įrašas apie kasos atidarymą (dienos „Z“ ataskaita Nr. 1591), padaromas pradedant darbą su kasa, darbo dienos pradžioje, o įrašas apie dienos įplaukas ir piniginių lėšų likutį kasoje padaromas darbo dienos pabaigoje, uždarant kasą. Ta aplinkybė, kad 2020 m. kovo 14 d. įrašyta, kad dienos įplaukų nebuvo (grynųjų 0 Eur, atsiskaitymai kortelėmis 0 Eur), tik parodo, kad dėl nuo restorano personalo valios nepriklausančių aplinkybių (pvz. restorane nesilankė klientai) nebuvo parkuodamas restorano pagamintas maistas ar gėrimai, tačiau nepaneigia fakto, kad restoranas buvo atidarytas, kasa paruošta darbui ir personalas darbo vietoje buvo pasirengęs aptarnauti klientus.
Atsakovas kategoriškai nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais teiginiais apie jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovo nuomone, šie teiginiai deklaratyvaus pobūdžio, neparemti faktais ir negali būti vertinti kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. S. S. D. nelegalaus darbo nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. atveju pareiškėja nepripažįsta pažeidimo padarymo fakto, laikosi nuomonės, kad darbo sutartis neturėjo būti sudaryta, nes asmuo dirbo Įmonės naudai kaip akcininkas, neatlygintinai, todėl mokesčiai valstybei neturėjo būti mokami, žalos valstybė nepatyrė. Šis pareiškėjos teiginys vertintinas ne kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė, o kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjos teiginys apie tai, kad su D. P. pasirašyta taikos sutartis, jam atlyginta už darbą, D. P. atsiėmė skundą ir pareiškėja geranoriškai atlygino žalą vertintinas kritiškai. Pažymi, kad tyrimas dėl nelegalaus darbo buvo pradėtas gavus informacijos apie D. P. nelegalaus darbo atvejį. D. P. veiksmai (taikos sutarties pasirašymas, skundo iš Darbo ginčų komisijos atsiėmimas), atlikti po to, kai atsakovas pradėjo tyrimą dėl nelegalaus darbo Bendrovės naudai, neturėjo jokios įtakos tyrimo eigai, pažeidimo kvalifikavimui ir sprendimo priėmimui (D. P. nelegalaus darbo atveju). Be to, pareiškėja klaidingai supranta žalos atlyginimo faktą, nes D. P. realiai padaryta žala neatitaisyta, kadangi jis nebuvo įdarbintas, jam neįskaitytas darbo laikas į darbo stažą, jis nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, ligos atveju jam nebūtų mokama ligos išmoką. Pažymi, kad D. P. buvo už darbą sumokėta grynais, apie tai yra įrašas taikos sutartyje, tačiau neaišku, ar tie pinigai buvo tinkamai įforminti, tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, be to, išmokėjus juos D. P., valstybei buvo sumokėti privalomi mokesčiai. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta lengvinančia pareiškėjos atsakomybę. Pareiškėjos teiginys apie tai, kad darbuotojai S. S. D. ir P. Š. niekada nereiškė pretenzijų pareiškėjai dėl jų realiai dirbto bet nedeklaruoto darbo vertintinas kritiškai, kadangi, savaime suprantama, Įmonės direktorius nereikštų pats sau pretenzijų dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Atsakovas neturi duomenų, kad darbdaviui pavaldus ir nuo jo ekonomiškai priklausomas darbuotojas P. Š. būtų reiškęs pretenzijas dėl nedeklaruoto darbo, tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos tinkamai ir tiksliai žymėti darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką. Be to, pareiškėjos teiginys apie atsiskaitymą su darbuotojais už realiai dirbtą darbo laiką vertintinas kritiškai, nes iš atsakovui pateiktų DAŽ matyti, kad darbuotojo P. Š. realiai dirbtas darbo laikas nebuvo pažymėtas ir įtrauktas į apskaitą, tad Nutarimo priėmimo dieną atsakovui nebuvo pateikta jokių duomenų apie ištaisytus pažeidimus ir darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį už atliktą darbą, priešingai, pareiškėjos atstovas neigė nedeklaruoto darbo faktus, tad nesuprantama, kokiu būdu pareiškėja galėjo užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, todėl, atsakovo nuomone, ši aplinkybė negali būti pripažinta lengvinančia pareiškėjos atsakomybę. Pareiškėjos teiginys apie tai, kad anksčiau nebuvo skirta bauda už Nutarime nurodytus pažeidimus ir nusižengimą padarė pirmą kartą, atsakovo nuomone, gali būti pripažintas pareiškėją teigiamai charakterizuojančių požymiu, tačiau negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pasak atsakovo, paryškėjos kaltė visiškai įrodyta byloje nustatytais duomenimis.
Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja, esant darbo sutarčių požymiams ir rašytinėms darbo sutartims, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti Bendrovės naudai, restorane-„(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Taip pat pareiškėja įmonės darbuotojų 2020 metų vasario-kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nedeklaravo ir nežymėjo Įmonės darbuotojų faktiškai dirbto laiko, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų imperatyvius nurodymus ir padarė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto numatytus pažeidimus. Atsakovas pažymi, kad, jo nuomone, būtent netinkamas įmonės darbo organizavimas ir sąlygojo aptariamųjų pažeidimų padarymą, nelegalaus ir nedeklaruoto darbo įmonėje atvejus ir dėl šių pažeidimų padarymo pareiškėjai iškilusių neigiamų pasekmių atsiradimą. Pažymi, kad surašydamas Nutarimą tinkamai įvertino visą tyrimo medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, įvertinęs juridinio asmens vadovo S. S. D. išdėstytą poziciją (neprisipažinimą padarius pažeidimą), padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, tai, kad dalį pažeidimų pareiškėja pašalino savarankiškai, iki VDI atlikto tyrimo pradžios, vadovaudamasis UĮ 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė už pažeidimų, numatytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte padarymą, 2 000 Eur baudą ir už pažeidimų, numatytų Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, padarymą 250 Eur baudą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 380 straipsnio 2 dalimi paskyrė Pareiškėjai galutinę 2000 Eur baudą.
Pagrindas mažinti sankciją - tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Kadangi atsakovas, priimdamas Nutarimą, jau įvertino visas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, pripažinęs, kad P. S. nelegalaus darbo faktas užfiksuotas, bet dėl Nutarime išvardintų motyvų neskyrė pareiškėjai už tai finansinės sankcijos, atsakovo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovo pareiškėjui skirta bauda yra neproporcinga ir ją reikėtų mažinti dar labiau. VDI priimdama Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Atsakovui nesuprantamas pareiškėjos prašymas Nutarimą panaikinti arba pakeisti Nutarimą sumažinant baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes, prašydama panaikinti Nutarimą, pareiškėja teigia, kad jokių pažeidimų padaryta nebuvo, tuo tarpu, prašyma skirti mažesnę baudą, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėja prisipažįsta padariusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus pažeidimus, ir, turėdama omenyje išskirtines, tik jai žinomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, prašo paskirtą baudą sumažinti.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13766 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo pakeisti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimą sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl galimai nelegalaus darbo Bendrovėje pagal 2020 m. gegužės 11 d. pavedimą atlikti tyrimą Nr. 834. Pagal VSDFV duomenis, Bendrovėje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 23 d. dirbo A. V., tačiau šis laikotarpis pažymėtas nedraudiminiu. Taip pat Bendrovėje nuo 2020 m. sausio 3 d. dirbo P. Š. ir nuo 2019 m. gruodžio 3 d. S. S. D.
Bendrovės virėjas D. P. 2020 m. gegužės 12 d. pateiktame paaiškinime VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui nurodė, kad po bandomųjų patiekalų buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirbo pagal iškvietimą į darbą, o darbo laikas buvo pagal turimą atlikti darbą. Darbo laiko žiniaraščio nebuvo, o maistas gaminamas išsinešimui. Mokėta buvo dalimis. Sužinojus, kad apie darbo santykius nepranešta Sodrai, D. P. į darbą neatvyko.
Bendrovės virėjas D. P. 2020 m. gegužės 18 d. pateiktame paaiškinime VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. Bendrovės direktorius sumokėjo 400 Eur darbo užmokesčio už darbą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. Bendrovės restorane. Apmokėta buvo grynais pinigais, išrašytas pinigų priėmimo orderis ir taikos sutartis.
Bendrovės vadybininkas-pardavėjas P. Š. 2020 m. birželio 3 d. pateiktame paaiškinime VDI Vilniaus skyriaus inspektoriui nurodė, kad Bendrovėje dirba nuo 2020 m. sausio 3 d., t. y. sutarties pasirašymo dienos. Restorane dirbo dar du darbuotojai. Ar pasirašant sutartį dalyvavo S. S. D. neprisimena. D. P. prieš pasirašydamas darbo sutartį buvo atėjęs pasibandyti. Restoranas dėl prastovos ir veiklos sustabdymo nedirbo nuo kovo 17 d. iki gegužės 4 d. Pažymėjo, jog jis kartą per savaitę pildo kasos aparato žurnalą. Nuo sausio 3 d. iki kovo 17 d. virtuvė nedirbo, maistas nebuvo gaminamas.
VDI 2020 m. birželio 17 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 1103 – 0058 nustatė, kad S. S. D., būdamas Bendrovės atsakingu asmeniu, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. įmonės direktoriumi, esant darbo sutarčių požymiams, sudaręs rašytines darbo sutartis, bet apie darbuotojų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti Bendrovės naudai, restorane ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: S. S. D. 2019 m. gruodžio 3 d. atlikti įmonės direktoriaus darbines funkcijas, P. Š. nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 14 d. atlikti vadybininko-pardavėjo darbines funkcijas, laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas, D. P. nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atlikti virėjo darbines funkcijas. Tokiais savo veiksmais S. S. D. pažeidė imperatyvias DK 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. S. S. D., būdamas Bendrovės direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie Bendrovės darbuotojų faktiškai dirbą laiką įmonėje. Nustatyta, kad 2020 m. vasario-balandžio mėn. buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) S. S. D. pažeidė imperatyvias DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje.
VDI Protokolu dėl minėto nelegalaus asmenų įdarbinimo nustatė, kad Bendrovė pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Dėl netinkamai pildomų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nurodyta, jog Bendrovė pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 1, 2 ir 3 punktų ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto imperatyvius reikalavimus.
VDI Nutarimu Bendrovei už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, skyrė 2 000 Eur baudą, už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą, skyrė 250 Eur baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Bendrovei paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2 000 Eur bauda. Taip pat Nutarime nenustatyta Bendrovės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja DK bei Užimtumo įstatymas.
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
DK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Pagal DK 120 straipsnio 3 dalį, darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles. Pagal šio straipsnio 5 dalį, darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.
Pareiškėja skunde teigia, kad negali būti baudžiama už savanorišką vienintelio akcininko ir direktoriaus neatlygintiną darbą Bendrovei iki darbo sutarties su juo pasirašymo dienos.
Pagal valstybės įmonės Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą matyti, kad S. S. D. nuo 2019 m. liepos 29 d. paskirtas Bendrovės vadovu. Pagal 2019 m. spalio 1 d. darbo sutartį Nr. 191001 S. S. D. priimtas dirbti Bendrovės direktoriumi. Pažymėtina, jog ši darbo sutartis įsigaliojo ir direktorius pradėjo dirbti darbo sutarties pasirašymo dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad su S. S. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis.
DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal šio straipsnio 4 dalį, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis.
Taigi, aukščiau minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog įmonės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su Bendrovės direktoriumi pasirašyta tik nuo 2019 m. spalio 1 d., nors realiai Bendrovės vadovu jis pradėjo dirbti nuo 2019 m. liepos 29 d. Pareiškėjos teigimu, Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. spalio 1 d. dirbo neatlygintinai, todėl ji neturėtų būti dėl to baudžiama, tačiau teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Aukščiau minėti teisės aktų reikalavimai nenustato įmonės direktoriui teisės dirbti neatlygintinai, todėl teismo vertinimu, VDI tinkamai nustatė, jog Bendrovės direktorius dirbo neteisėtai nuo paskyrimo į pareigas iki darbo sutarties pasirašymo dienos. Bendrovės direktoriui turėjo būti mokamas atlyginimas, bent jau minimalus, o neatlygintinas darbas šiuo atveju nėra taikomas. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog niekam nebuvo padaryta reali žala, kadangi Bendrovės direktoriui atlyginimas nebuvo mokamas, o tuo pačiu nekilo ir žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, neatitinka ABĮ ir DK imperatyviai nustatytų reikalavimų, kadangi Bendrovės direktorius negali dirbti neatlygintinai, nepriklausomai nuo to, ar kilo žala. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės direktorius turėjo pasirašyti darbo sutartį ir nustatyti darbo pradžios datą bei uždarbį, o to neatlikus, VDI teisėtai ir pagrįstai konstatavo pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. kovo 7-8 dienomis užfiksuotos sumos restorano kasos žurnale, tačiau 2020 m. kovo 14-15 dienomis restorane jokia apyvarta nevyko.
VDI Nutarime nurodyta, kad Bendrovės restoranas dirbo 2020 m. kovo 7-8 dienomis bei 2020 m. kovo 14-15 dienomis, tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, jog Nutarime padaryta techninė klaida dėl restorano darbo 2020 m. kovo 15 d., iš tiesų turėjo būti nurodyta 2020 m. kovo 11 d. Pareiškėja neginčija to, kad 2020 m. kovo 7-8 dienomis restoranas dirbo, todėl šios dienos nevertintinos. Pagal Kasos aparato kasos operacijų žurnalą matyti, jog Bendrovės restoranas 2020 m. kovo 11 d. dirbo, kadangi nurodytos šios dienos įplaukos. Sutiktina su pareiškėja, jog 2020 m. kovo 15 d. restoranas nedirbo, kadangi minėtame kasos operacijų žurnale nenurodytos dienos įplaukos, be to, pati atsakovė nurodė, jog 2020 m. kovo 15 d. Nutarime nurodyta dėl techninės klaidos. Tačiau, 2020 m. kovo 14 d. Kasos aparato kasos operacijų žurnale yra pažymėta ši diena, o dienos įplaukos pažymėtos ,,0“, kas parodo, jog nei grynaisiais pinigais, nei atsiskaitymai banko kortelėmis Bendrovės restorane tą dieną nevyko, t. y. Bendrovės restoranas dirbo, tačiau jokių klientų nebuvo. Vien tai, kad 2020 m. kovo 14 d. jokia apyvarta nevyko, nesudaro pagrindo pripažinti, kad restoranas tą dieną nedirbo. Be to, tuo atveju, jei restoranas tą dieną ir būtų nedirbęs, tai Kasos aparato kasos operacijų žurnale iš viso nebūtų žymima ši diena kaip darbo diena su negautomis įplaukomis. Duomenų, jog tokiu būdu žymimos restorano nedarbo dienos į bylą nėra pateikta. Be to, matyti, jog ir 2020 m. kovo 2 d. restorane nebuvo gautos įplaukos, kas patvirtina, jog šios dienos buvo darbo dienos, tačiau pajamos nebuvo gaunamos.
Pareiškėjos teigimu, ji anksčiau nėra gavusi jokių baudų ir Nutarime nurodytus nusižengimus padarė pirmą kartą, todėl tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat tai, kad reali žala nekilo, akcininko darbas neatlygintinai jokių neigiamų padarinių nesukėlė, mokesčiai neturėjo būti mokami, D. P. geranoriškai atlyginta žala, su kitais darbuotojais P. Š. ir S. S. D. pareiškėja atsiskaičiusi, sumokėti mokesčiai valstybei, o šie darbuotojai niekada nereiškė pretenzijų pareiškėjai.
Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis).
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo; 10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių sudarančių pagrindą pripažinti, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju pareiškėja neužkirto kelio žalingoms pažeidimo pasekmėms, nenutraukė iki pažeidimo tyrimo pradžios atliekamo pažeidimo, nepripažino padariusi pažeidimą, nepadėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai žalos neatlygino, taip pat nenustatyta duomenų apie sunkią Bendrovės finansinę būklę. Aplinkybė, jog pareiškėja anksčiau nėra gavusi baudų, ar, kad šiuos pažeidimus atliko pirmą kartą, nenumatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose, kas sudarytų pagrindą vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog reali žala nekilo, kadangi pareiškėja nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų, o vien tai, jog P. Š. ir Bendrovės direktorius jokių pretenzijų neturi ir neturėjo, nėra vertintinos kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat tai, kad su D. P. buvo sudaryta taikos sutartis, o pareiškėja atlygino žalą, nesudaro pagrino pripažinti, jog ji tokiu būdu neleido atsirasti neigiamiems padariniams. Pažymėtina, jog pareiškėja tinkamai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti dieną iki darbo pradžios VSDFV apie asmenų įdarbinimą, o tai, kad anot pareiškėjos minėti asmenys pretenzijų neturėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog žala nekilo ar, kad pareiškėja tinkamai vykdė savo, kaip darbdavio, funkcijas įdarbintų asmenų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtą Baudą, tačiau kaip teisingai nurodo atsakovė, pareiškėja tuo pačiu ją ir pripažįsta, kadangi prašo sumažinti paskirtą Baudą, nurodydama jos manymu atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, pati pareiškėja nustatytų pažeidimų neginčija, nurodo, kad pažeidimus padarė pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju nenustačius jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas sumažinti pareiškėjai paskirtą Baudą, nėra pagrindo pripažinti, jog paskirta Bauda yra neproporcinga padarytiems pažeidimams.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 13766 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio skundo reikalavimo netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas pakeisti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimą sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėja prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas Nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.