Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis žodžiu reiškė nepasitenkinimą ir pirmas, jį puolė bokso stiliumi, suduodamas kumščiais smūgius į galvą, jis sureagavo apsigynė, iškėlė rankas į viršų užsidengė veidą, tuomet jį pastūmė, jis krito ir krisdamas sugriebė nukentėjusiajam už bliuzono, prarado pusiausvyrą ir nugriuvo ant nugaros, kartu nukrito ir nukentėjusysis. Atsistojus nukentėjusysis dar labiau reiškė agresiją ir dar labiau jį puolė stipriai stumdamas, jis nugriuvo ant nugaros, o nukentėjusysis šalia jo ant šono. Stojantis, pribėgo R. G. kirto jam į veidą, dėl ko jis apkurto, jautė skausmą. Tuomet pastebėjo, kad nukentėjusysis patyrė traumą, tačiau ją patyrė ne dėl jo kaltės, nukentėjusiajam jį puolant, galėjo pakrypti koją. Po to, iš automobilio išlipęs atėjo jo sūnus A. Jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, neatliko jokio kovinio veiksmo, jokių metimų, kuriais galėjo sužaloti nukentėjusįjį, mano, kad jis neviršijo būtinosios ginties, nes buvo užpultas ir gynėsi. Dėl jam nukentėjusiojo suduotų smūgių į galvą jis visą mėnesį jautėsi blogai, jam skaudėjo galvą, tačiau į gydytojus nesikreipė. Jis yra baigęs Kūno kultūros institutą, yra dziudo treneris, dėstytojas.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad iki įvykio jo ir kaltinamojo santykiai nebuvo konfliktiški, juos sieja tik vaiko perdavimas. 2019 m. rugpjūčio 29 d., kaltinamasis atvažiavo į jo namų kiemą, atvežė sūnų R. kad perduoti motinai R. G., kuri yra jo sugyventinė. Jis tuo metu buvo kieme, matė, kad R. verkia, nuėjo pakvieti R. G. Kaltinamasis nemokėjo greitai su vaiku atsisveikinti, ceremonija užtruko ilgai. R. G. pasiėmusi vaiką, ėjo link namų, tuomet kaltinamasis iš šios išplėšė vaiką ir jam kažką sakė. Jis kaltinamajam sakė, kad atiduotų vaiką R. G.. Kaltinamasis neragavo, todėl jis pasakė, kad jie gali eiti išsiaiškinti, bet ne prie vaikų. R. G. sūnų R. įkėlė per namo duris ir perdavė kitam sūnui U., o pati liko kieme. Prieš perduodant sūnų R. R. G., jis palietė kaltinamąjį ranka už pečio. Jis su kaltinamuoju ėjo šalia vienas kito, šalia ėjo ir kaltinamojo sūnus A. Kaltinamasis sūnų A. įsodino į automobilį. Jie abu sustojo vienas prieš kitą, kaltinamasis keikėsi, liepė jam nesikišti. Kaltinamasis jį liesdamas pakišo jam koją ir parvertė jį ant žemės. Jis nukrito ant nugaros, o ant jo užkrito ir kaltinamasis, šio veidas buvo prieš jo veidą. Jis bandė nuo savęs nustumti kaltinamąjį, tuomet kaltinamasis jį apsuko, suėmė už bliuzono gaubtuvo ir jį smaugė, jam trūko oro. Kaltinamasis jį paleido ir vėl priėjęs pasakė, ar dar tau negana ir tuomet jį permetė per save. Šį veiksmą padarė fizinio kontakto metu, paėmus jį už viršutinės dalies. Po šio veiksmo, jis visu kūnu nukrito ant žemės. To pasėkoje jam buvo sulaužyta koja. Jis šliaužė link namų, paprašė, kad sūnus U. atneštų gerti. Viską matė R. G.. Buvo nustatytas čiurnos lūžis, buvo atlikta operacija, po to, kita operacija ir dar reikės operacijos, kad būtų pašalinti svetimkūniai iš kojos. Iki šiol jaučia padarinius, ryte sunku išlipti iš lovos, negali pasukti kojos, sunku lipti stačiais laiptais. Jis jokių smūgių kaltinamajam nesudavė. Po įvykio kaltinamojo sūnus A. išlipo iš automobilio. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas L. T. parodė, kad jis važiuodamas namo, pastebėjo, kad kaimynystėje gyvenanti R. G. jam mojuoja, jis sustojo, tuomet minėta moteris paprašė padėti, nes susimušė. Tuomet jis nieko nesuprato, matė, kad moteris labai sutrikusi. Jis atėjo į kiemą, pamatė, kad kaimynas A. sėdėjo ant žemės, o kitas vyriškis stovėjo šone. Išoriškai matėsi, kad A. koja sužalota, buvo pamėlusi, maskatavosi. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Įvykio aplinkybių nematė, tik buvo pasakyta, kad buvo konfliktas ir vyrai susimušė. Daugiau akivaizdžiai sužalotų asmenų nematė.

Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą, dėl to, kad vyksta muštynės. Įvykio vietoje buvusi moteris jam buvo paaiškinta, kad tarp dviejų vyriškių įvykio konfliktas, kurio metu vienam iš jų buvo sužalota koja. Kai jis atvyko nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje buvusi moteris buvo susijaudinusi, nuolat verkė. Vyriškis (kaltinamasis) sakė, kad norėjo atsisveikinti su vaiku, bet jam neleido. Šis vyriškis nesakė, kad buvo sužalotas, kad jam reikia medikų pagalbos, nepamena, kad būtį sakęs, kad jam reikėjo gintis, ant jo sužalojimų nematė. Praėję daug laiko, visų aplinkybių gerai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. (t.1.b.l.143, 144) parodė, kad įvykio vietoje R. G. sakė, kad jos buvęs vyras A. Š. užpuolė jos dabartinį vyrą A. K., metė jį per petį ant žemės ir A. K. lūžo koja. A. Š. buvo normalios būsenos, nekonfliktavo, į R. G. pasakymus, kad sulaužė A. koją, nieko neatsakydavo, nesiaiškino, kad taip nebuvo. A. Š. paaiškino, kad įvyko konfliktas ir jis gynėsi.

Liudytoja R. G. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs sutuoktinis, o nukentėjusysis jos dabartinis sugyventinis. Gyvendama su kaltinamuoju patyrė psichologinį smurtą, po skyrybų neliko draugais, tačiau ji stengiasi su juo nekonfliktuoti dėl sūnaus R., kuriam dabar septyni metai. Kai ji pradėjo gyventi su nukentėjusiuoju, tai kaltinamasis jų bendrą sūnų R. nuteikinėjo prieš jos šeimą. Kaltinamasis sukurdavo situacijas, kad perduodant sūnų R., šis nenorėtų atsiplėšti nuo tėvo, kad neva sūnus nenori grįžti pas ją į šeimą. Įvykio dieną, kaltinamasis atvežė sūnų R., nukentėjusysis buvo kieme ir ją pakvietė. Ji išėjo į kiemą ir matė, kaip kaltinamasis ėmė R. iš automobilio ir sakė, kad vaikas nenori pas mamą. Sūnus R. verkė, kaltinamasis sakė, kad jį greitai pasiims. Ji paėmė R. ant rankų ir ėjo link namo, bet kaltinamasis priėjo prie jos ir išplėšė iš jos rankų vaiką ir pasakė ,,duok normaliai atsisveikinti su vaiku“. R. vis dar verkė, kaltinamasis su vaiku ant rankų ėjo kiemu, o ji paskui ir sakė, kad atiduotų vaiką. Nukentėjusysis taip pat ėjo paskui ir sakė, kad atiduotų vaiką jai. Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusysis savo vaikus žiūrėtų. Kaltinamasis vaiką padėjo ant žemės, ji paėmė vaiką ant rankų ir nuėjusi prie namo durų, R. perdavė savo sūnui U., kuris R. nusivedė į vidų. Kadangi situacija buvo nemaloni, jautėsi įtampa, ji liko kieme, norėdama įsitikinti, kad kaltinamasis išvažiuos. Abu vyrai buvo nuo jos pakankamai toli, girdėjo, kad jie abu kalba pakeltu tonu, tačiau ką kalbėjo negirdėjo. Matė kaip kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį už pečių ir koja kirto per šio koją ir nukentėjusįjį parvertė ant žemės ir pats kaltinamasis nugriuvo ant nukentėjusiojo. Tuomet ji pribėgo arčiau. Nukentėjusysis ranka bandė atsistumti kaltinamąjį nuo savęs. Kaltinamasis atlikinėjo imtynių veiksmus, bandė nukentėjusįjį smaugti. Kaltinamasis nukentėjusįjį persuko ant pilvo, naudojo dziudo veiksmus, nes jis yra profesionalus dziudo imtynininkas. Kaltinamasis paėmęs už nukentėjusiojo bliuzono kapišono, užsuko ranką, traukdamas bliuzoną, nukentėjusįjį smaugė. Ji prašė paleisti nukentėjusįjį, kaltinamasis neklausė, smaugė toliau. Ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją, tuomet kaltinamasis paleido nukentėjusįjį. Vyrai abu atsistojo, tuomet nukentėjusiojo kojos buvo sveikos. Po to, kaltinamasis pasakė ,,dar tau negana“ ir griebė nukentėjusįjį už rankos, kaltinamasis lengvai pritūpė, sukdamasis metė nukentėjusįjį per klubą ant peties ir metė ant žemės, nukentėjusysis dešine kūno puse krito ant žemės, nukentėjusiojo koja trenkėsi į žemę ir lūžo. Kaltinamasis pritūpė prie nukentėjusiojo, norėdamas tęsti imtynių veiksmus, bandė nukentėjusiajam laužti rankas, smaugti. Ji pradėjo šaukti, tuomet kaltinamasis toliau tęsė imtynių veiksmus, jai kirto per rankas, nes ji norėjo jį atitraukti nuo nukentėjusiojo. Tada kaltinamasis paleido nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pas sūnų U. paprašė, atnešti vandens. Po to, kaltinamasis iš automobilio atsivedė savo sūnų ir jam liepė pasižiūrėti kaip atrodo sportinė trauma. Ji iškvietė policiją. Kieme be vyrų buvo tik ji. Kaltinamojo sūnus buvo automobilyje, o jos sūnus U. sakė, kad įvykį matė per langą. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo prisidėti prie vaikų priežiūros, visa našta teko jai vienai. Jos šeimoje auga 5 vaikai. Nukentėjusysis jokių fizinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Kaltinamasis yra profesionalus sportininkas, dziudo imtynininkas, dziudo dėstytojas.

Liudytojas nepilnametis A. Š. (t.1, b.l.130,131, t.2, b.l.168) ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad buvo šių metų vasara, tiksliai neatsimena. Atvažiavo atiduoti R. jo mamai. Tėtis ėmė R. R. verkdamas pasakė, kad nenori pas mamą. Nuėjo tėtis toliau atsisveikinti su R., ramino jį, sakė, kad važiuos į darbo kaimą. A. pasakė, kad niekur nevažiuos. A. pradėjo keiktis, rėkė. A. tėtį stūmė į nugarą, kai jis laikė R. Tėtis nenugriuvo, išsilaikė. R. su mama nuėjo namo, o A.s su tėčiu toliau nuėjo. A. pradėjo pult tėtį, kaire ranka trenkė tėčiui. Po to, dešine trenkė tėčiui į veidą. Trenkė du tris kartus, kad du tikrai matė. A. stūmė tėtį ir susikabinę nugriuvo. Jie atsistojo. A. vėl puolė tėtį, smūgiavo. Po to, šoko ant tėčio ir abu nugriuvo. Tėtis atsistojo, A. kažkas atsitiko kojai. Tėčiui A. grasino, kad "bus pyzdec". Atbėgo U., klausė kas čia atsitiko, jis jam atsakė, kad nežino kaip paaiškinti. Iškvietė greitąją. Tėtis padėjo A. įkelti į greitąją. Atvažiavo policija. Tėtis aiškino kas buvo. Atvažiavęs jis su A. norėjo pasisveikinti, tačiau A. į jį nekreipė dėmesio. Kai tėtis atidavė R. mamai, jis su A. nuėjo toliau už kiemo, prie pastatytų vamzdžių, tvoros stulpelių. Tada A. puolė tėtį, sudavė į veidą, galvą. R. buvo namuose, atėjo po visko. Kai antrą kartą A. puolė tėtį, jam trenkė abu nukrito ant žemės, jie atsikėlė, tik tada atėjusi R. trenkė tėčiui į veidą. Kad A. puolė tėtį, suprato iš to, kad jam trenkė į veidą. Tėtis A. netrenkė. A. stūmė tėtį, jie apsikabino ir nugriuvo. Antro kritimo tiksliai neprisimena. Atsimena, kad A. nukrito ant šono. A. kažkas atsitiko kojai. Tai suprato, kai jis stojosi, bandė stotis. Galėjo taip atsitikti, kad A. pakreipė koją kaip šoko. A. trenkė du kartus, pašoko į orą ištiesęs rankas į priekį ir nukrito.

Liudytojas nepilnametis U. A. (t.1, b.l. 135,136, t.2 b.l.167) apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad veiksmas prasidėjo, kai mama padavė mažesnį brolį R. ir po to, ji pati išbėgo į lauką, į kiemą. R. nubėgo į savo kambarį. Jis taip pat nuėjo pas R. į kambarį. R. verkė. Jis paklausė jo, kas yra, bet nesuprato ką R. atsakė. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip A. su jo patėviu guli ant kelio. Jie dėl kažko mušėsi. Tada jis nubėgo prie A., buvusio patėvio sūnaus. Paklausė jo kas atsitiko. A. atsakė, kad jie mušasi. Suprato, kad kažkas blogai su A., nes jis negalėjo atsistoti. A. atsistojo. A. gulėjo, matėsi išsikišęs kaulas po oda. Paprašė, kad atneštų vandens. Jis atnešė vandens ir cigarečių. Mama buvo drebanti. Iškvietė greitąją ir policiją. A. įlipo į mašiną. A. irgi buvo mašinoje. Atvažiavo grietoji medicinos pagalba, išvežė A. į Kauną. Atvažiavo policija. A. gynėsi nuo A., nes jis griuvo ant jo. Matė, kad A. paėmė už rankos ir už kaklo ir smaugė A. Buvo suduota mamai smūgis. Mama traukė A. ir A. sudavė mamai per rankas. Mamai liko didelė mėlynė dešinėje rankoje. Buvo kambaryje, iš kurio matyti kiemas, kur vyko veiksmas. Tuo metu buvo miglota, nebuvo sutemę. Į lauką išbėgo, nes matė labai baisų veiksmą, gulėjo vienas ant kito. A. stipresnis už A. A. buvo ant A., suprato, kad kažką blogo daro. Jie grūmėsi. A. kažką darė, kad A. nuliptų. A. stūmė ranka A.paėmęs už veido.

Tarnybiniu pranešimu (t.1, b.l.19) užfiksuota, kad telefonu R. G. informavo, kad atvykęs jos buvęs vyras A. Š., kilus konfliktui susistumdė su jos sugyventiniu A. K. kuris šio konflikto metu buvo sužalotas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1, b.l.22-27) užfiksuota, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra mūrinis dviejų aukštų gyvenamasis namas, priešais jį, šalia įvažiavimo keliuko, iš kairės ir dešinės pusės, yra du metaliniai stulpai. Tarp jų ant įvažiavimo keliuko vidurio, matosi galimai kojomis ištryptos žemės (pranešėjos teigimu šioje vietoje įvyko susistumdymas).

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje (t.1. b.l.32,33) konstatuota, kad poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinio juosmens srityje, dešinės blauzdos kaulų lūžimai A. K. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau keturių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis ir medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019 m rugpjūčio 29 d. Sužalojimai dėl blauzdos kaulų lūžimų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje (t.1, b.l.39,40) konstatuota, kad atlikus pakartotinį A. K. dešinės blauzdos ir čiurnos rentgeno nuotraukų vertinimą nustatyta, kad A. K. buvo padaryta šeivikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinės medialinės kulkšnies ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis su pėdos panirimu bei dešinės išorinės kulkšnies apatinio krašto lūžis. Nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti nugriuvus ant kieto paviršiaus ar panašiomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo gautis A. K. dešinei kojai su didele jėga trenkiantis į kietą paviršių galimai po atlikto kovinio veiksmo.

(duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje (t.2, b.l.53) konstatuota, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais A. K. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šie susirgimai 2019 m rugpjūčio 29 d. patirtam sužalojimui įtakos neturėjo. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie A. K. anksčiau patirtas traumas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.1, b.l.165,166) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. savo iniciatyva pateikė devynias nuotraukas, kuriose užfiksuoti jo sužalojimai, padaryti 2019 m. rugpjūčio 29 d. A. Š.. Užfiksuoti sužalojimai matyti, juosmens, rankos, kojos, kaklo srityse.

Garso įrašo stenograma (t.1, b.l.160,161) užfiksuota, kad skambino L. T. 2019 m rugpjūčio 29 d. 14:12:30 val. į bendrosios pagalbos centrą 112. Skambinantysis kviečia greitąją pagalbą žmogui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad išsigandusi kaimynė pakvietė, nes lūžo jos vyrui koja. Skambinantysis nurodo, kad pėda atlūžus nuo kojos.

Garso įrašo stenograma (t.1, b.l.162,163) užfiksuota, kad skambino R. G. 2019-08-29, 14:18:26 val. į bendrosios pagalbos centrą numeriu 112. Skambinančioji nurodo, kad jos buvęs vyras užpuolė jos vyrą ir sužeidė jam koją. Viskas įvyko prieš 10 min., užsipuolė mušė rankomis, naudojo imtynių veiksmus. Matosi akivaizdus lūžis ties čiurnos sąnariu.

(duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t.3, b.l.22-26), (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo nutartis (t.3, b.l.28-31), (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartis (t.3, b.l.32-34) patvirtina, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal A. Š. pareiškimą dėl to, kad jam atvežus sūnų R. buvusiai sutuoktinei R. G., šios sugyventinis A. K. pradėjo konfliktuoti ir jam sudavė smūgius į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje konstatuota, kad A. Š. nustatyta – nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos bei nubrozdinimas dešiniame žaste, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, kad A. Š. būtų padaryti sužalojimai veide arba būtų padaryti sužalojimai nuo tiesioginio trauminio kontakto, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Kaltinamasis visiškai nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau pripažįsta, kad buvo įvykio vietoje, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. A. Š. tvirtina, kad jis buvo nukentėjusiojo užpultas, todėl gynėsi, tačiau neatliko jokių kovinių veiksmų, jokių metimų, jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o jam pačiam buvo suduotas smūgis į galvą, dėl ko jis visą mėnesį jautėsi prastai, į gydytojus nesikreipė. Kaltinamasis pripažįsta, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas kontakto su kaltinamuoju metu. Šios aplinkybės neneigia ir kaltinamasis, tačiau jo nuomone, nukentėjusiojo koja galėjo išnirti pradinėje stadijoje, kai pats nukentėjusysis jį puolė ,,bokso“ stiliumi.

Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta ir juos abu sieja, tai, kad jis turi mažametį sūnų R., kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo buvusia sutuoktine R. G., o nukentėjusysis yra šios sugyventinis. Atvykus į nukentėjusiojo ir R. G. gyvenamosios vietos kiemą, perduoti sūnų R., kieme sutiko nukentėjusįjį, kuris pakvietė R. G.. Kadangi sūnus R. verkė, nenorėjo pas motiną, jis paėmęs sūnų ant rankų jį ramino, sakė, kad jį tuoj vėl pasiims, tuomet nukentėjusysis pasakė, kad vaiko neduos, vaikas vėl pradėjo verkt, jis vėl paėmė R. ant rankų, ėjo link savo automobilio. Tuomet nukentėjusysis sakė, kad jis turėjo laiko atsisveikinti su vaiku, jį, laikant vaiką ant rankų, stūmė, jis vos išsilaikė ant kojų. Tuomet kieme be jo buvo nukentėjusysis, R. G. ir jo kitas sūnus A., kuris buvo su juo atvažiavęs. Tuomet jis perdavė Rojų, R. G., kuri su vaiku nuėjo namo.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nurodo, kad kaltinamasis nemokėjo greitai atsisveikinti su sūnumi, kai R. G. jau buvo paėmusi vaiką ir ėjo link namo, kaltinamasis išplėšė iš jos rankų R., tuomet jis ranka palietė už kaltinamojo pečio ir pasakė, kad jie gali išsiaiškinti, bet ne prie vaikų.

Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas be kaltinamojo ir nukentėjusiojo patvirtina ir liudytoja R. G., kuri parodė, kad ji paėmusi sūnų R., perdavė sūnui U., kuris R. nusivedė į namus, o ji pati liko kieme, norėdama įsitikinti, kad kaltinamasis išvažiuos, nes situacija buvo nemaloni, jautėsi įtampa. Kaltinamasis ir nukentėjusysis nuo jos buvo pakankamai toli, ji negirdėjo ką jie kalbėjo, tačiau abu kalbėjo pakeltu tonu. Nors liudytoja R. G. yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė ir yra dabartinė nukentėjusiojo sugyventinė, laikytina, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau visiškai nesiremti jos parodymais nėra pagrindo, kadangi iš esmės jos parodymai neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymams dėl to, kad įvyko žodinis konfliktas.

Tačiau visų apklaustų asmenų parodymai nuo to momento, kai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko fizinis kontaktas, skiriasi.

Kaltinamasis nurodė, kad kai jis pasodino savo sūnų A. į automobilį, nukentėjusysis buvo šalia jo ir iš jo elgesio suprato, kad jis nori jam kažką pasakyti. Nukentėjusysis pirmas jį puolė ,,bokso“ stiliumi, suduodamas jam kumščiais į galvą, o jis rankomis užsidengė veidą, tuomet jį pastūmė, jis krisdamas, sugriebė už nukentėjusiojo bliuzono, nugriuvo ant nugaros, o ant jo nukrito nukentėjusysis. Atsistojus, nukentėjusysis dar kartą jį stipriai puolė, dėl ko jis nugriuvo ant nugaros, o šalia jo, ant šono nugriuvo ir nukentėjusysis. Tuomet pribėgusi R. G. kirto jam per veidą ir tik tuomet jis pastebėjo, kad nukentėjusysis patyrė kojos traumą, bet ne dėl jo kaltės, nes koja galėjo nukentėjusiajam pakrypti jį puolant.

Nors kaltinamasis neigia, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jokių kovinių veiksmų neatliko, tačiau nukentėjusiojo parodymų patikimumą patvirtina specialisto išvadose jam nustatyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas. Nukentėjusysis nurodė, kad kai jis su kaltinamuoju stovėjo vienas prieš kitą, kaltinamasis pakišo jam koją ir pervertė jį ant žemės, jis nugriuvo ant nugaros, o ant jo užgriuvo ir kaltinamasis. Jis bandė kaltinamąjį nustumti nuo savęs, tuomet šis jį apsuko, ir suėmęs už bliuzono gaubtuvo jį smaugė. Po to, kai paleido, kaltinamasis fizinio kontakto metu, paėmęs jį už viršutinės dalies atliko kovinį veiksmą t.y. jį permetė, jis nukrito ant žemės, dėl to lūžo jo koja.

Liudytoja R. G. patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį už pečių, koja kirto per nukentėjusiojo koją ir šį parvertė ant žemės ir pats užgriuvo ant nukentėjusiojo, po to, persuko nukentėjusįjį ant pilvo, suėmęs ir traukdamas už nukentėjusiojo bliuzono kapišono, jį smaugė. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, tuomet kaltinamasis, nukentėjusįjį paleido, jie abu atsistojo, nukentėjusiojo kojos buvo sveikos. Po to, kaltinamasis atliko dziudo imtynių veiksmą, griebė nukentėjusiajam už rankos, sukdamasis metė nukentėjusįjį per klubą ant peties ir metė ant žemės, nukentėjusysis dešine kūno puse nukrito ant žemės, koja trenkėsi į žemę ir lūžo.

Minėta, kad liudytoja R. G. yra nukentėjusiojo sugyventinė ir buvusi kaltinamojo sutuoktinė, todėl laikytina suinteresuota bylos baigtimi, tačiau tiek nukentėjusiojo, tiek šios liudytojos parodymus patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Liudytojas L. T. patvirtino, kad įvykio nematė, tik po to, matė nukentėjusiojo sužalotą koją, jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir jam sakė, kad vyko konfliktas ir vyrai susimušė, be nukentėjusiojo, kitų sužalotų asmenų nematė.

Liudytojas, policijos pareigūnas, V. R., kuris nurodė, kad įvykio aplinkybes labiau prisiminė kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas vadovaujasi jo duotas parodymais ikiteisminio tyrimo metu kur jis parodė, kad R. G. pasakė, kad buvęs jos vyras (kaltinamasis) užpuolė jos dabartinį vyrą (nukentėjusįjį) metė jį per petį ant žemės dėl to nukentėjusiajam lūžo koja.

Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, pavojingo veiksmo atlikimas t.y. nukentėjusiojo metimas per petį, patvirtina kaltinamojo siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.