- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-788-72/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. B. skundą dėl 2009-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria įtariamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. įtariamas pagal LR BK 145 str. 2 d. tuo, kad rašydamas ir siųsdamas grasinančio turinio laiškus tokiu būdu sistemingai baugino valstybės pareigūną – Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. B. ir taip naudojo psichinę prievartą, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra:
2009 m. liepos 8 d., būdamas Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime parašė Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui R. B. adresuotą grasinančio turinio laišką, kuriame netiesiogiai grasino nužudyti prokurorą R. B. ir šį laišką 2009 m. liepos 9 d. išsiuntė R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos mėnesio viduryje, tiksli data tyrimu nenustatyta, būdamas Marijampolės pataisos namuose, parašė Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui R. B. adresuotą grasinančio turinio laišką, kuriame netiesiogiai vėl pagrasino prokurorui R. B. įvykdyti savo sumanymą ir taip atkeršyti už neva patiriamas kančias ir šį laišką 2009 m. liepos 23 d. išsiuntė R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 28 d., būdamas Marijampolės pataisos namuose, parašė Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui R. B. adresuotą grasinančio turinio laišką, kuriame netiesiogiai grasino prokurorui R. B. įvykdyti savo sumanymus įvardintus anksčiau rašytuose laiškuose ir šį laišką 2009 m. liepos 30 d. išsiuntė R. B.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 5 d., iš Marijampolės pataisos namų išsiuntė Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui R. B. 2009 m. balandžio 23 d. Utenos rajono apylinkės teisme priimto nuosprendžio kopijos keturis lapus su jo ranka padarytu grasinančio turinio prierašu, kad už tai ką jam padarė R. B. nedovanos;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 27 d., iš Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės išsiuntė Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojui R. B. Panevėžio apygardos teismo nutarties nuorašą ir jo paties parašyta, nukentėjusiajam adresuotą, laišką, kuriame dar karta pagrasino įvykdyti savo ankstesnį sumanymą ir taip atkeršyti neva už neteisingai jam paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Be to, jis 2009 m. rugsėjo 2 d. būdamas Marijampolės pataisos namuose, parašė J. T. grasinančio turinio laišką, pagrasino J. T. susidoroti už jo duotus parodymus Utenos rajono apylinkės teisme, byloje, kurioje jo brolis K. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., bei 2009 m. rugsėjo 25 d. Utenos rajono apylinkės teismo patalpose, tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasino J. T., kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir grįžęs iš įkalinimo vietos jį nužudys, tai yra tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusįjį J. T. naudodamas psichinę prievartą, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
2009-11-03 12.00 val. įtariamasis G. B. buvo laikinai sulaikytas. 2009-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
G. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį ir prašo ją panaikinti, paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri ilgą laiką buvo neprižiūrima, iki 2008-04-22 suėmimo dirbo, turi įgijęs specialybę. 2009-11-03 buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų prieš 7 mėn. 21 d., tačiau tą pačią dieną buvo sulaikytas. Laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo už nusikaltimą, kurio teigia nebuvo padaręs. Reikšdamas nepasitenkinimą prokurorams, teisėjams, per kelis mėnesius parašė keletą laiškų kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui R. B.. Teigia laiškuose rašęs apie tai, kad buvo neteisingai nuteistas, ir kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos teisiniu keliu ieškos tiesos. Nusivylęs laiškuose galėjo pavartoti ir kelis necenzūrinius žodžius. Nurodo, kad dėl grasinimo nužudyti prokurorą ir kitą asmenį, buvo klaidingai suprastas, nes laiškuose kalbėjo bendrai, neturėdamas omenyje konkrečiai R. B. ar kokio kito asmens. Rašydamas laiškus tikėjosi, kad bus nustatyta tiesa. Nieko žudyti nežada ir asmeniškai niekam negrasino. O jei ką įžeidė, gailisi.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kad įtarimai pagal BK 145 str. 2 d. G. B. pareikšti pagrįstai. Šie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų parodymuose, dokumentų apžiūros protokoluose, laiškuose, vokuose, paties įtariamojo apklausoje ir kitų tyrimo veiksmų protokoluose.
Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t. y. kad darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriamas ar pratęsiamas suėmimas tada, kai asmuo pagrįstai įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Tai yra asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus (šių nusikaltimų sąvoka apibrėžta BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija : sunkaus nusikaltimo – šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, o labai sunkaus nusikaltimo – dešimties metų laisvės atėmimo) arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d., numatytus apysunkius nusikaltimus, kuris iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. G. B. įtariamas dviejų tokių pat tyčinių apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, t. y. netiesioginiu grasinimu nužudyti valstybės pareigūną – Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją R. B., kuris palaikė kaltinimą byloje, kurioje jis buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu ir nukentėjusįjį J. T., kuris davė parodymus Utenos rajono apylinkės teisme, byloje, kurioje jo brolis K. B. buvo kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.. Šias nusikalstamas veikas jis įvykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. G. B. tris kartus teistas ir visi jo padaryti nusikaltimai buvo susiję su smurto panaudojimu prieš nukentėjusiuosius. Visos šios aplinkybės esamoje ikiteisminio tyrimo stadijoje teismui leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis G. B. būdamas laisvėje gali įvykdyti grasinimus įtarime nurodytiems asmenims, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu G. B. paskirtas pagrįstai. Visos minėtos aplinkybės rodo, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima.
Skundu įtariamasis prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę švelnesne, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą. Kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo iniciatyvą ir teisę šioje proceso stadijoje (bylai esant ikiteisminio tyrimo stadijoje) turi tik prokuroras ir pirmosios instancijos teismas (BPK 139 str.).
G. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi įgijęs specialybę ir iki 2008-04-22 suėmimo dirbo nepaneigia padarytos išvados apie būtinumą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad įtariamajam G. B. suėmimas paskirtas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutaria:
Suimtojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-05 nutartį.
Nutartis neskundžiama.