Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-05-03 · Administracinė byla Nr. eI2-2007-983/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
eI2-2007-983/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04710-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
I. N.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
L. R.
Administracinė byla Nr. eI2-2007-983/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04710-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui advokatui A. T., atsakovės atstovei K. V.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. R., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas A. T. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. S-3297 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina, kad ginčijamu Sprendimu Tarnyba atsisakė kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją su prašymu perduoti pareiškėjo I. N. ir trečiojo suinteresuotojo asmens L. R. dukrą S. N. į Lietuvos Respubliką, nes tam prieštaravo jos motina L. R., tačiau tokia išvada yra neteisinga. Šiuo atveju Tarnyboje yra sprendžiama byla dėl S. N. perdavimo į Lietuvą. Vokietijos Federacijos centrinė institucija informavo, jog sutinka grąžinti pareiškėjo dukrą į Lietuvą.

2021 m. balandžio 5 d. pareiškėjo atstovas advokatas pateikė Tarnybos 2022 m. kovo 29 d. raštą Nr. S-1140, iš kurio matyti, jog Tarnyboje 2022 m. kovo 29 d. įvyko nuotolinis susitikimas su vietine Vokietijos Federacijos institucija. Susitikimo metu buvo nuspręsta nepilnametę grąžinti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu Tarnyba iš kompetentingų Vokietijos Federacijos institucijų laukia dokumentų, susijusių su vaiko istorija užsienio valstybėje. Gavus minėtus dokumentus ir su jais susipažinus, bus organizuojamas kitas nuotolinis susitikimas su vietine Vokietijos Federacijos institucija.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad skundo teismui padavimo dieną atsakovė nebuvo įvykdžiusi pareiškėjo reikalavimo suformuluoto 2021 m. spalio 20 d. prašyme. Pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo (motina) visada buvo davusi leidimą teikti informaciją ir pareiškėjui (tėvui), tačiau toks leidimas buvo duotas žodžiu. Taip pat paminėjo, jog po ginčijamo Sprendimo priėmimo, trečiasis suinteresuotas asmuo (motina) davė Tarnybai sutikimą teikti duomenis pareiškėjui (tėvui) apie vaiką. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjui informacija apie Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis buvo suteikta, bendradarbiavimas vyksta, derinamos detalės dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą, ką patvirtina, Tarnybos 2022 m. kovo 29 d. raštą Nr. S-1140, todėl pripažino, kad ginčo dalykas byloje yra išnykęs.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2021 m. spalio 21 d. į Tarnybą kreipėsi pareiškėjo atstovas, prašydamas nurodyti, dėl kokių priežasčių Vokietijos Federacijos centrinė institucija atsisakė vykdyti nepilnametės perkėlimą bei kaip prieš šios situacijos prisidėjo pati atsakovė, siekiant bylos perdavimo kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui. Tarnyba 2021 m. lapkričio 18 d. ginčijamu Sprendimu nurodė, jog bendradarbiauja su Vokietijos Federacijos institucijomis vaiko motinos prašymu. Atitinkamai Tarnyba 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. S-3043 kreipėsi į nepilnametės motiną, prašydama informuoti, ar vaiko motina neprieštarauja, kad pareiškėjo atstovui būtų pateikta informacija apie jos prašymu vykusį Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis dėl mažametės. Tarnyboje nebuvo gautas vaiko motinos sutikimas teikti informaciją, susijusią su motinos prašymų turiniu ir Tarnybos atliktais veiksmais nagrinėjant šiuos prašymus, todėl atsakovė, siekdama apsaugoti vaiko motinos teisę į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą, atsisakė pareiškėjo atstovui pateikti prašomą informaciją.

Paaiškina, jog 2021 m. lapkričio 24 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas, kuriame prašoma kuo skubiau kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją su prašymu perduoti nepilnametę S. N. į Lietuvos Respubliką. Tarnyba, atsižvelgdama į gautą prašymą bei į tai, kad prašymu pareiškėjas neprašė Tarnybos nurodyti visų vaiko motinos prašymu atliktų veiksmų, o tik nurodyti išimtinai su vaiku susijusią informaciją, 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog pagal teisinį reguliavimą Tarnyba nėra subjektas, galintis teikti prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo. Taip pat nurodė, jog atsižvelgdama į atliktus veiksmus dėl jurisdikcijos perdavimo bei gautus atsakymus iš užsienio valstybės centrinės institucijos, kad nerengs pakartotinio kreipimosi į Vokietijos Federacijos centrinę institucijos dėl jurisdikcijos perdavimo. Tarnyba taip pat informavo pareiškėją, jog pagal gautus Vokietijos Federacijos centrinė institucijos duomenis, jokie teisminiai ginčai dėl vaiko nevyksta, visi procesai yra užbaigti. Mažametė yra oficialiai globojama Vokietijoje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl kompetentingos Vokietijos Federacijos institucijos yra kompetentingos priimti sprendimus, susijusius su vaiku.

Pastebi, kad pareiškėjo atstovas buvo informuotas, jog jei tėvai nori susigrąžinti vaiko globą, jie turėtų kreiptis į teismą užsienio valstybėje. Šiuo atveju Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, jog Sprendimu Tarnyba atsisakė kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją su prašymu perduoti mažametę į Lietuvos Respubliką, nes tam prieštarauja advokato klientė, vaiko motina L. R. (trečiasis suinteresuotas asmuo). 2021 m. spalio 21 d. prašymu pareiškėjas neprašė Tarnybos kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją, jis, kaip jau minėta aukščiau, tik prašė Tarnybos pateikti informaciją apie Tarnybos atliktus veiksmus dėl bendadarbiavimo. Pareiškėjo rašte prašymas kreiptis į užsienio valstybės institucijas nebuvo suformuluotas, Tarnyba skundžiamame Sprendime nenurodė, sutinka ar nesutinka kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją, nurodytu klausimu apskritai nepasisakė.

Pažymi, jog situacija dėl mažametės S. N. Tarnybai yra žinoma nuo 2020 m. kovo mėn., kai buvo gautas pranešimas dėl galimai pažeidžiamų mažametės teisių ir Tarnyba, reaguodama į galimą vaiko teisių pažeidimą, 2019 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją, prašydama patikrinti kaip užtikrinamos nepilnametės teisės bei geriausi interesai. Tokie Tarnybos veiksmai dėl mažametės buvo atliekami vaiko motinos L. R. bei jos atstovo prašymu. Vaiko tėvas I. N. (pareiškėjas), atstovaujamas advokato A. T., į Tarnybą pirmą kartą kreipėsi tik 2021 m. spalio 21 d. nagrinėjamu atveju, Tarnyba, neturėdama duomenų apie vaiko tėvų šeimyninį statusą, tarpusavio santykius, atsižvelgdama į tai, kad buvo prašoma pateikti visą informaciją apie Tarnybos vaiko motinos prašymu atliktus veiksmus, o ne konkrečiai su vaiku susijusią informaciją bei į tai, kad Tarnyboje nebuvo gautas L. R. sutikimas dėl informacijos, susijusios su jos teiktais prašymais, teikimo ir siekdama nepažeisto duomenų apsaugos bei privatumo nuostatų, atsisakė pareiškėjo atstovui pateikti prašomą informaciją.

Tvirtina, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. prašymą ir siekdama užtikrinti pareiškėjo teisę gauti informaciją bei vaiko motinos, kurios prašymų turinys būtų tapęs žinomas pareiškėjui pateikus atsakymus į visus jo pateiktus klausimus, asmens duomenų apsaugą, veikė aktyviai, t. y. ne atsisakė pareiškėjui suteikti informaciją, o nurodė, kad ji bus pateikta gavus vaiko motinos rašytinį sutikimą dėl informacijos teikimo. Kadangi motinos sutikimas nebuvo gautas, atsakymai į pareiškėjo atstovo prašyme pateiktus klausimus nebuvo pateikti.

Teigia, jog informacija apie mažametę S. N. pareiškėjo atstovui taip pat jau po ginčijamo Sprendimo, buvo pateikta 2021 m. gruodžio 21 d. raštu, kuriame nurodyta, jog Tarnyba buvo kreipusis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją dėl bylos perkėlimo į Lietuvos Respubliką, be to, Tarnyba yra pakartotinai kreipusis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją 2021 m. gruodžio 30 d. raštu dėl informacijos apie nepilnametę patikslinimo. Atitinkamai, esant tokiai situacijai, pareiškėjo atstovo skundas iš esmės neteko prasmės, kadangi pareiškėjo atstovo reikalavimas yra įvykdytas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ginčijamu Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjo atstovui duomenis, kadangi Tarnyba būtų atskleidusi duomenis apie trečiojo suinteresuotojo asmens (motinos) prašymus (jų turinį), o ne konkrečiai apie duomenis susijusius vaiku. Be to, Sprendime Tarnyba neatsisakė pateikti duomenų apie vaiką, Tarnyba tik nepateikė informacijos apie bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis, kuris vyko trečiojo suinteresuotojo asmens (motinos) prašymu. Pažymėjo, jog pirminės informacijos neatskleidė pareiškėjo atstovui, kadangi buvo pateikti duomenys, jog jis atstovauja tik pareiškėją, tačiau vėliau sužinojus, jog A. T. atstovauja ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, informacija buvo suteikta, todėl byloje nebeliko ginčo dalyko. Atsižvelgus į tai, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. S-3297, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. T., atstovaudamas pareiškėją, 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi su prašymu į Tarnyba, prašydamas nurodyti, dėl kokių priežasčių Vokietijos Federacijos centrinė institucija atsisakė vykdyti nepilnametės perkėlimą bei konkrečiai įvardinti, kokie Tarnybos veiksmai buvo atlikti mažametės globos byloje, siekiant bylos perdavimo kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui.

Tarnyba 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. S-3043 kreipėsi į nepilnametės motiną (trečiasis suinteresuotas asmuo), prašydama informuoti, ar vaiko motina neprieštarauja, kad pareiškėjo atstovui būtų pateikta informacija apie jos prašymu vykusį Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis dėl mažametės.

Tarnyba ginčijamu Sprendimu (atsakydama į pareiškėjo atstovo 2021 m. spalio 20 d. prašymą) nurodė, jog siekdama tinkamai atsakyti į pateiktą prašymą, 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į mažametės motiną (trečiąjį suinteresuotąjį asmenį), kad pastaroji pateiktų poziciją ar neprieštarauja, kad pareiškėjo atstovui būtų pateikta informacija apie jos prašymu vykusį Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis dėl mažametės. Tarnyboje nebuvo gautas vaiko motinos sutikimas teikti informaciją, susijusią su motinos prašymų turiniu ir Tarnybos atliktais veiksmais, nagrinėjant šiuos prašymus, todėl Tarnyba, siekdama apsaugoti vaiko motinos teisę į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjo atstovui pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjo atstovas nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, 2021 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. T., atstovaudamas pareiškėją 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi su prašymu į Tarnyba, kuriame nurodė, jog Vokietijos Federacijos centrinė institucija informavo pareiškėją (tėvą) ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį (mamą), kad jiems tiesiogiai ir betarpiškai vaiko negalės grąžinti, tačiau sutinka, kad vaikas būtų perduotas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Atitinkamai pareiškėjo atstovas advokatas prašė, kuo skubiau kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją su prašymu perduoti nepilnametę S. N. į Lietuvos Respubliką.

Tarnyba 2021 m. gruodžio 21 d. (atsakydama į pareiškėjo atstovo advokato A. T. 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą) nurodė, jog pagal teisinį reguliavimą Tarnyba nėra tas subjektas, galintis teikti prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo, tačiau kiekvienu individualiu atveju Tarnyba įvertina bylos sudėtingumą ir, ar yra pagrindas teikti tokį prašymą. Papildomai informavo, jog pagal gautus Vokietijos Federacijos centrinės institucijos duomenis, jokie teisminiai procesai dėl dukros nevyksta, visi procesai yra užbaigti. Be to, Tarnyba išimties tvarka, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, jau 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vokietijos Federacijos centrinė institucija, prašydami perkelti mažametės bylos nagrinėjimą į Lietuvą. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog jau prieš tai buvo pateiktas prašymas Vokietijos Federacijos centrinei institucijai, pakartotinas prašymas nebus teikiamas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 47 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija.

Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo atstovas 2021 m. spalio 20 d. kreipėsi į Tarnybą prašydamas konkrečiai įvardinti, kokie Tarnybos veiksmai buvo atlikti mažametės globos byloje Tarnybai bendradarbiaujant su Vokietijos Federacijos centrine institucija siekiant vykdyti nepilnametės perkėlimą bei siekiant bylos perdavimo kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui. Nustatyta, jog pareiškėjo atstovas, teikdamas 2021 m. spalio 20 d. prašymą, buvo pateikęs 2021 m. spalio 11 d. atstovavimo sutartį (susitarimą), kurioje buvo nurodyta, kad jis atstovauja tik pareiškėją, t. y. vaiko tėvą. Tarnyba, gavusi 2021 m. spalio 20 d. prašymą, bei žinodama, jog bendradarbiauja su Vokietijos Federacijos institucijomis vaiko motinos interesais ir prašymų pagrindu bei nežinodama, kokie santykiai yra tarp tėvų, 2021 m. spalio 28 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį (motiną), prašydama informuoti, ar vaiko motina neprieštarauja, kad pareiškėjo atstovui būtų pateikta informacija apie jos prašymu vykusį Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucijomis dėl vaiko. Bylos duomenys patvirtina, jog tokio raštiško sutikimo trečiasis suinteresuotas asmuo (motina) nei prieš ginčijamo Sprendimo priėmimą nei vėliau Tarnybai nebuvo pateikęs. Be kita ko, teismo posėdžio metu, tiek pareiškėjo atstovas, tiek atsakovės atstovė taip pat patvirtino, jog toks trečiojo suinteresuotojo asmens (motinos) nei rašytinis, nei žodinis sutikimas prieš ginčijamo Sprendimo priėmimą nebuvo pateiktas, todėl ginčo dėl šio fakto byloje nėra.

Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė pagrįstai ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjo atstovui duomenų, kurių jis prašė pateikti 2021 m. spalio 20 d. prašymo pagrindu. Pažymėtina, jog Tarnyba, neturėdama duomenų apie vaiko tėvų (pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens) šeiminį statusą, tarpusavio santykius, ir atsižvelgdama į tai, jog buvo prašoma pateikti informaciją apie Tarnybos atliktus veiksmus bendradarbiavimo srityje, kurie buvo atlikti trečiojo suinteresuotojo asmens (motinos) prašymu ir tų duomenų atskleidimas būtų neišvengiamai reiškęs trečiojo suinteresuotojo asmens (motinos) teiktų prašymų turinio atskleidimą, t. y. ne konkrečiai su vaiku susijusią informaciją, pagrįstai tokios informacijos neteikė. Kaip paminėta anksčiau, Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu. Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių.

Taigi, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo vertini, jog tokie atsakovės veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais. Priešingai, atsakovė siekdama apsaugoti vaiko motinos (trečiojo suinteresuotojo asmens) teisę į asmens duomenų apsaugą, pagrįstai atsisakė pareiškėjo atstovui pateikti prašomą informaciją, susijusią su Tarnybos atliktais veiksmais bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, kadangi bendradarbiavimas buvo vykdomas vaiko motinos prašymu, o ji sutikimo suteikti tokią informaciją Tarnybai nebuvo pateikusi.

Be to, byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjo atstovas 2021 lapkričio 24 d. pateikė prašymą Tarnybai kuo skubiau kreiptis į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją su prašymu perduoti nepilnametę S. N. į Lietuvos Respubliką. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymo turinio formuluotę bei į tai, jog gavus šį prašymą jau buvo žinoma, kad pareiškėjas atstovauja ir trečiąjį suinteresuotąjį asmenį (motiną), 2021 m. gruodžio 21 d. raštu pateikė duomenis apie tolimesnius atliekamus veiksmus dėl nepilnamečio vaiko, išaiškino teisinį reguliavimą bei nurodė, kokiu atveju atsakovė galėtų imtis papildomų veiksmų dėl vaiko sugrąžinimo į Lietuvos Respubliką. Be kita ko, 2021 m. gruodžio 21 d. raštu informavo pareiškėjo atstovą, jog Tarnyba jau 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Vokietijos Federacijos centrinę instituciją, prašydama perkelti nepilnamečio vaiko bylos nagrinėjimą į Lietuvą, taip pat paaiškino, jog Vokietijos Federacijos centrinė institucija 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. spalio 29 d. raštais pateikė informaciją, jog šiuo metu užsienio valstybės teisme nevyksta teisminiai procesai dėl nepilnamečio vaiko, visi procesai yra baigti. Teismo vertinimu, paminėtu raštu pareiškėjui buvo suteikta informacija ir apie Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos centrine institucija sprendžiant klausimą dėl vaiko perdavimo, t. y. buvo suteikta ir pareiškėjo atstovo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymu prašoma pateikti informacija, todėl darytina išvada, kad byloje nebeliko ginčo dalyko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011).

Teismas taip pat pažymi, jog byloje yra pateikti duomenys, t. y. Tarnybos 2022 m. kovo 29 d. raštas Nr. S-1140, iš kurio turinio matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. Tarnyboje įvyko nuotolinis susitikimas su vietine Vokietijos Federacijos institucija. Susitikimo metu buvo nuspręsta nepilnametę grąžinti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu Tarnyba iš kompetentingų Vokietijos Federacijos institucijų laukia dokumentų, susijusių su vaiko istorija užsienio valstybėje. Rašte taip pat paminėta, jog gavus minėtus dokumentus ir su jais susipažinus, bus organizuojamas kitas nuotolinis susitikimas su vietine Vokietijos Federacijos institucija, kurio metu bus sprendžiami techniniai vaiko grįžimo į Lietuvos Respubliką klausimai.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, byloje kilo ginčas dėl to, kad Tarnyba atsisakė suteikti duomenis pareiškėjo atstovui apie Tarnybos bendradarbiavimą (trečiojo suinteresuotojo asmens – motinos) vardu su Vokietijos Federacijos institucija, tačiau kaip nustatyta byloje, Tarnyba 2021 m. gruodžio 21 d. raštu šiuos duomenis pareiškėjo atstovui suteikė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2022 m. kovo 29 d. Tarnyboje įvyko nuotolinis susitikimas su vietine Vokietijos Federacijos institucija. Susitikimo metu buvo nuspręsta nepilnametę grąžinti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti, šiuos duomenis teismui pateikė pareiškėjo atstovas, todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjo atstovui informacija apie Tarnybos bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucija buvo atskleista.

Taigi nustačius, kad pareiškėjo atstovui buvo suteikta informacija apie bendradarbiavimą su Vokietijos Federacijos institucija, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu tiek pareiškėjo atstovas, tiek atsakovės atstovė patvirtino, kad ginčo dalykas byloje išnyko.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. N. (I. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė