Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. N. , J. S. ir nukentėjusiųjų S. B. bei M. B. atstovės advokatės Svetlanos Proninos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo

J. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p., ir nuteista laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.R. N. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 6 p., ir nuteista laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš J. S. ir R. N. solidariai S. B. žalos atlyginimas: 3284 Lt (trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt keturi litai) laidojimo išlaidoms atlyginti, 4097 Lt (keturi tūkstančiai devyniasdešimt septyni litai) kelionės išlaidoms atlyginti, 1180 (vienas tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt litų) išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

Priteista iš J. S. ir R. N. solidariai S. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) ir M. B. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

M. B. pripažinta teisė į ieškinio dėl žalos atlyginimo atėmus jo motinai G. B. gyvybę patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. ir R. N. nuteistos už tai, kad 2005m. gruodžio mėn. 01 d. į 02 d. naktį, N. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Rudaminos g. 7-2, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., konflikto su G. B. metu, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupėje, po to kai J. S. nukentėjusiąją G. B. pargriovė ant grindų, abi tyčia sudavė nukentėjusiajai G. B. rankomis ir kojomis ne mažiau 162 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamos abipuses poodines ir infiltruojančias kraujosruvas abiejose veido pusėse, apimančias akių - kaktos-skruosto sritis, odos nubrozdinimus abiejuose skruostuose, kaktoje, nosyje, paviršines pjautines žaizdas dešinėje kaktinėje srityje, pjautinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, abiejų ausies kaušelių atplėšimus, muštines žaizdas su kraujosruvomis lūpose, plačias susiliejančias kraujosruvas visos galvos minkštuose audiniuose su minkštųjų audinių atsluoksniavimu abejose momeninėse srityse, kraujo susikaupimą po galvos aponeuroze, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje – pakaušinėje - smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, smegenėlių pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, į užpakalines kaukolės duobes abipus ir į galvos smegenų skilvelius – sužalojimus visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje, dešiniųjų III, V-VIII, kairiųjų II-VIII šonkaulių lūžius – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvas nugaros minkštuosiuose audiniuose kairėje mentinėje srityje ir juosmens srityje, poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje, odos nubrozdinimus, poodinės kraujosruvas ir kraujosruvas abiejų pusių klubikaulių srityse minkštuosiuose audiniuose, daugybinius odos nubrozdinimus, poodinės ir infiltruojančias kraujosruvas dešinėje rankoje, dešiniojo V-o pamatinio pirštikaulio skeveldrinį lūžį, daugybinius odos nubrozdinimus, poodinės ir infiltruojančias kraujosruvas kairėje rankoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje. Nuo galvos sužalojimų visumos, kas komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, nukentėjusioji G. B. mirė, t. y., J. S. ir R. N. tyčia itin žiauriai, nukentėjusiajai jaučiant didelį skausmą dėl padarytų daugybinių kūno sužalojimų, nužudė G. B. .

Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. atstovė advokatė Svetlana Pronina teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė nesutinka su J. S. ir R. N. teismo paskirta bausme bei nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad J. S. ir R. N. neprisipažino pilnutinai, nesigaili dėl padarytos labai sunkios nusikalstamos veikos, nepadėjo aktyviais veiksmais ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, baustos administracine tvarka, nedirba, nesimoko, o pagrindo manyti, kad visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra. Be to, apeliantė nurodo, jog nuteistosios nukentėjusiųjų neatsiprašė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusiųjų atstovė pažymi, jog teismas, skirdamas ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 30 p., jog nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei". Nutarime pažymėta, jei byloje yra vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, skiriant kaltinamajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų būti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atitinkamai nukentėjusiųjų atstovė mano, jog konkrečiu atveju teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą konkrečiam atvejui, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininkių asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senatas yra pažymėjęs, jog neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (nutarimo 17 p.).

Nukentėjusiųjų atstovė taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio (išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. B. priteisimo) perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, teismas, vadovaudamasis LR CPK 384 str. 5 p. bei atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, privalėjo taikyti laikinasias apsaugos priemones, t.y. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. B. . Be to, nukentėjusiųjų atstovė pažymi, jog teismas, nagrinėdamas išlaikymo klausimą, pamiršo savo vaidmenį, t.y. vadovaujantis LR CPK 376 str. 3 p., teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas M. B. liko našlaitis, kad duomenų apie M. B. tėvą gimimo liudijime nėra, kad mirusioji buvo vieniša motina, kad nepilnametis vaikas liko be tėvų, todėl valstybė privalo ginti nepilnamečio vaiko interesus, t.y. teismas privalėjo nustatyti nors laikiną išlaikymą. Antai LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tokiu būdu teismas, gindamas viešą interesą, privalėjo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti arba imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisti nepilnamečiui M. B. laikiną išlaikymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., LR CPK 365 str., 376 str. 3 p., 384 str. 5 p., nukentėjusiųjų atstovė prašo: Vilniaus apygardos teismo 2006-09-15 nuosprendį pakeisti ir paskirti J. S. ir R. N. griežtesnę bausmę, didesnę kaip įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis; tenkinti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ir M. B. , išlaikymui iš J. S. ir R. N. solidariai priteisti kas mėnesį 550 litų periodinę išmoką.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistoji J. S. prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jos veiką perkvalifikuoti iš LR BK 129 str. 2 d. 6 p. į LR BK 130 str.

Nuteistoji R. N. taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nes, pasak nuteistosios, nusikaltimo, už kurį nuteista, ji nepadarė. Apeliantė nurodo, jog neturėjo tikslo ir pagrindo nukentėjusiosios žudyti, nes G. B. gyveno jos tėvų nuomojamame bute, o santykiai su G. B. buvo normalūs ir draugiški. R. N. nurodo, jog konfliktą išprovokavo ir muštynes sukėlė būtent J. S. , ko pasekoje G. B. mirė. 2005-12-03 specialisto išvadoje Nr. M2863/05(1) nurodyta, jog G. B. mirė nuo galvos sumušimo, o daugybinius galvos sužalojimus padarė ir to neneigia pati J. S. . Tiesa, nuteistoji pripažįsta sudavusi kelis smūgius nukentėjusiajai, tačiau, pasak jos, smūgiai nebuvo į galvą ir negalėjo sukelti nukentėjusiosios mirties. Specialisto išvadoje Nr M2863/05(1), pasak nuteistosios, nėra išskirti ir nurodyti bei sukonkretinti jos atlikti smūgiai. Nors ikiteisminis tyrimas vyko gan ilgai, tačiau nebuvo pakankamai ir teisingai ištirtas. Tuo tarpu teismas nuteistosios kaltės nustatymui taip pat neskyrė deramo dėmesio, o apsiribojo teiginiu: ,,... ne vien J. S. , bet ir R. N. spardė nukentėjusiąją ir į galvą...“. Apeliantės nuomone, tokia formuluotė apkaltinamajame nuosprendyje nėra pakankamas jos kaltės motyvas. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik tada, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Pasak nuteistosios, turi būti nustatytas nusikaltimo tikslas, motyvas, pakaltinamumas, o ji jokio tikslo nužudyti neturėjo. Apeliantė neneigia paties įvykio ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei atsiprašo G. B. vaikų dėl jų mamos mirties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistoji R. N. prašo: Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti; atnaujinti bylos tyrimą, bylą nagrinėjant iš esmės; išviesti liudytoju M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialistą, kuris sukonkretintų ir išskirtų nuteistosios R. N. suduotus smūgius bei įvertintų, ar jie galėjo turėti įtakos bei sukelti G. B. mirtį; atlikti pakartotinę ekspertizę, kreipiantis į nepriklausomus teismo ekspertus; sutinkamai LR BK 62 str. 2 d. 3., 62 str. 3 d., 4 d., skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios bei jų gynėjos prašo nuteistųjų J. S. ir R. N. apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovės skundą atmesti. Prokuroras prašo abiejų nuteistųjų ir nukentėjusiųjų atstovės apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. N. , J. S. bei nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. atstovės advokatės Svetlanos Proninos apeliaciniai skundai atmetami.

Specialisto išvadoje Nr. M 2863/05(01) nurodyta, jog G. B. mirė nuo galvos sumušimo. Tuo tarpu nuteistoji R. N. teigia, jog ji smūgių į galvą nesudavė, o jos suduoti smūgiai negalėjo sukelti nukentėjusiosios mirties. Tačiau nuteistoji J. S. , parodžiusi apie savo pačios suduotus smūgius į galvą nukentėjusiai G. B. , taip pat parodė, jog R. N. spardė nukentėjusiai į galvą. Nuteistosios motina M. N. tai pat parodė, jog mušant nukentėjusiąją, R. N. buvo pribėgusi prie G. B. galvos. Be to, specialisto išvadoje Nr. S 572/05(01) pažymėta, jog ant R. N. sportinių batų yra G. B. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Tokiu būdu aukščiau minėtais įrodymais nustatyta, jog smūgius nukentėjusiajai į galvą sudavė ne tik J. S. , bet ir R. N. . Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nors smurtą prieš nukentėjusią pirma pradėjo vartoti J. S. , tačiau R. N. taip pat aktyviai prisidėjo prie G. B. atžvilgiu vartotų smurtinių veiksmų, o nukentėjusioji mirė ne nuo kažkurio konkretaus smūgio, o nuo galvos sumušimo, pasireiškusio abipusėmis plačiomis poodinėmis ir infiltruojančiomis kraujosruvomis abiejose veido pusėse, apimančiomis akių-kaktos-skruostų sritis, plačiomis susiliejančiomis kraujosruvomis visos galvos minkštuosiuose audiniuose su minkštųjų audinių atsluoksniavimu abiejose momeninėse srityse, kraujo susikaupimu po galvos aponeuroze (100 ml kraujo krešulių), kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje-pakaušinėje-smilkininės skilties sferiniame paviršiuje, smegenėlių pusrutulių srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio (50 ml krešulys), į užpakalines kaukolės duobes abipus (100 ml skysto kraujo) ir į galvos smegenų skilvelius, o tai komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. G. B. lavone liko objektyviai užsifiksavę 162 trauminių poveikių žymės (specialisto išvada Nr. M 2863/05(01), o abiejų nukentėjusios ausų kaušeliai buvo atplėšti nuo pagrindo 5 cm ilgyje, todėl iš padarytų sužalojimų visumos bei atskirų sužalojimų pobūdžio darytina išvada, jog abi nuteistosios numatė galimybę ne tik sužaloti nukentėjusiosios sveikatą, bet ir atimti jai gyvybę, ir veikos atlikimo metu norėjo bet kokių padarinių, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tokiu būdu, nuteistosioms bendrai veikiant vieninga tyčia, tai, nuo kurios iš nuteistųjų smūgių mirė nukentėjusioji, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Atitinkamai veikos kvalifikavimui pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. neturi reikšmės ir išskirtinio tikslo nužudyti nebuvimas R. N. veikoje, nes kaip jau anksčiau minėta abi nuteistosios savo veiksmų pasekmes numatė bendrai ir jų nedetalizavo, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 8 p., veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Teismas nepripažįsta R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nes prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru. Tuo tarpu nuteistoji R. N. neigia sudavusi smūgius nukentėjusiajai į galvą, nors tai nustatyta dar pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir aukščiau nurodytais įrodymais.

S. B. ir M. B. atstovė advokatė Svetlana Pronina apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu J. S. ir R. N. paskirtomis bausmėmis, bei prašo jas griežtinti. Apeliantė nurodo, jog nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos baustos administracine tvarka, nesimoko ir pan. Tačiau skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas ir nenurodė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, vertindamas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.23 2 p., teismas vadovaujasi teisine sąmone bei turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Tokiu būdu tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės turi didesnės reikšmės bausmės tikslams pasiekti. Konkrečiu atveju abiems nuteistosioms buvo paskirtos bausmės, artimos LR BK 129 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkiui, o diferencijuotos tik atsižvelgiant į jų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Visgi, teismo nuomone, paskirtos bausmės nėra per švelnios, nes, atsižvelgiant į nuteistųjų amžių, paskirtos LR BK 129 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkiui artimos bausmės atitinka bausmės paskirtį.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo sprendimą klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ir prašo tenkinti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo M. B. ir išlaikymui iš J. S. ir R. N. solidariai priteisti kas mėnesį 550 litų periodinę išmoką. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog LR BPK 1 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tuo tarpu LR BPK 115 str., reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, 2 p. pažymėta, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantė prašo priteisti solidariai iš nuteistųjų konkrečią periodinę išmoką, t.y. 550 litų kas mėnesį, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių tokio dydžio periodinės išmokos pagrįstumą nepateikė. LR CK 6.284 str. 2 d. nurodyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Tuo tarpu jokių duomenų apie G. B. pajamų dalį, kurią M. B. gavo ar turėjo teisę gauti motinai esant gyvai, byloje nėra. Atitinkamai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti nedarant pertraukos bylos nagrinėjime ir negavus papildomos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė baigti nagrinėti baudžiamąją bylą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau M. B. , likusiam be tėvų globos, jau 2005 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-2035 nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2005-12-14 iki teismas nustatys nuolatinę globą, o vaiko globėja paskirta S. B. . Tuo pačiu įsakymu paskirta ir vaiko globos pašalpa, todėl teigti, jog valstybė negina M. B. interesų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. N. , J. S. bei nukentėjusiųjų S. B. ir M. B. atstovės advokatės Svetlanos Proninos apeliacinius skundus atmesti.