Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-592-431/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
2A-592-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00030-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
UAB „Big City“
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-592-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00030-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.1.; 46.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Big City“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1812,71 Lt skolos, 124,12 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtina sąskaitos-faktūros. Ieškovas atliko sutartas paslaugas, pagamino reklaminį lipduką ir tentą bei pateikė atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, tačiau atsakovas iki šiol jų neapmokėjo. Sąskaitos-faktūros atsakovui buvo teikiamos registruotu paštu, o parašas ant sąskaitų-faktūrų neprivalomas. Prieš tai teiktos paslaugos buvo apmokėtos, jokių pretenzijų dėl to nebuvo. Ieškovas mainais iš atsakovo nieko negaudavo. Dėl barterinių mainų nebuvo susitarta iki galo. Ieškovo logotipas buvo prie rėmėjų, nes buvo susitarimas, kad jie gamina mažesnėmis kainomis, daro nuolaidą. Ieškovas iš dalies buvo renginio Kikbokso kariai „Perversmas“ rėmėjas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta žodinė bendradarbiavimo sutartis, kurios dalykas yra barteriniai mainai ir užsakovo rėmimas, suteikiant savo paslaugas ir (ar) prekes. Patvirtina, kad iš ieškovo gavo visas užsakytas paslaugas nurodytas sąskaitose-faktūrose. Ieškovas prisidėjo prie atsakovo organizuojamo renginio kaip rėmėjas, ieškovo atlikti darbai buvo atlikti mainais už reklamą renginio metu. Renginys buvo vienas ir jis vyko 2011-03-11. Tentas buvo skirtas jiems, kaip paslauga iš ieškovo, nes jis yra gamintojas. Ieškovas turėjo renginio rėmėjo statusą, tai reiškia, kad ieškovo logotipas buvo viešinamas vaizdo klipuose, plakatuose, kitoje oficialioje sklaidoje, taip pat vaizdinė reklama paties renginio metu, renginio vedėjo reklama ir kita. Viskas iš atsakovo pusės buvo įvykdyta, tai atsispindi reklaminiuose plakatuose, renginio vaizdo medžiagoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1812,71 Lt skolos, 124,12 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1936,83 Lt sumos nuo 2012-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 759 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovas atsakovui teikė reklamos prekes ir paslaugas. Už prekių suteikimą ir paslaugų atlikimą atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 1812,71 Lt sumai. 2010-12-16 PVM sąskaita-faktūra pasirašyta abiejų šalių. Tuo tarpu 2011-02-07 ir 2011-03-09 PVM sąskaitos faktūros pasirašytos tik ieškovo direktoriaus, atsakovo nepasirašytos. Atsakovas neginčijo, kad visas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes ir paslaugas jis gavo, tačiau atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsisakė motyvuodamas tuo, kad ieškovas PVM sąskaitose faktūrose nurodytai sumai prekes atsakovui pateikė barterinių mainų pagrindu. 2011-06-28 – 2011-09-15 elektroniniuose laiškuose (rašytuose po sąskaitų išrašymo) atsakovas patvirtino, kad turi neapmokėtų sąskaitų ieškovui už suteiktą pripučiamą reklamą organizuojant kovinius renginius bei paprašė pakartotinai atsiųsti jam sąskaitas apmokėjimui. Teismas sprendė, kad elektroninio susirašinėjimo laiškuose nekalbama apie prekių ir paslaugų natūrinį apsikeitimą, kas paneigia atsakovo nurodytus argumentus, kad šalis siejo barteriniai mainų santykiai ir jis neturi pareigos atsiskaityti pagal jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovo pateiktas CD su reklamos vaizdo įrašu ir reklaminiu plakatu neįrodo, jog šalis siejo mainų santykiai, o tik patvirtina, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos atsakovui buvo suteiktos, ko neginčija ir pats atsakovas. Teismas pažymėjo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį kaip privalomas rekvizitas pirkėjo įgalioto asmens parašas nėra numatytas. Atsakovo parašo ant PVM sąskaitų-faktūrų nebuvimas negali būti pagrindu atmesti reikalavimą apmokėti suteiktas prekes ir gautas paslaugas, ypač, kai atsakovas pripažino ir patvirtino gavęs faktūrose nurodytas prekes ir paslaugas. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai reklamos paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsiradę šalių žodinio susitarimo pagrindu. Ieškovas teikė atsakovui paslaugas, išrašė PVM sąskaitas faktūras, jose nurodė apmokėjimo datas, tačiau atsakovas savo prievolės už suteiktas paslaugas sumokėti neįvykdė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui bei priteisti valstybei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas tiksliai nenustatė, kokios sutarties pagrindu susiklostė šalių santykiai. Atsakovas teigia, kad ieškovas buvo renginio “Perversmas” rėmėju, kuris mainais į teikiamas atsakovui paslaugas buvo reklamuojamas renginyje. Teismui pateiktame vaizdo įraše (CD) matyti, kad ieškovas, jo prekinis ženklas “Big City” buvo reklamuojamas renginyje. Ieškovo teikiamas paslaugas reklamavo renginio vedėjas, skelbdamas žiūrovams. Mainais už suteiktas atsakovui paslaugas, ieškovas gavo reklamą renginyje. Teismui pateiktame renginio plakate ieškovo logotipas yra patalpintas tarp rėmėjų pavadinimų logotipų. Reklaminis plakatas su ieškovo logotipu buvo patalpintas Tiketa.lt interneto puslapyje, Zip.fm interneto puslapyje, nuolaidų kortelės Dailycard.lt interneto puslapyje. Prie apeliacinio skundo pateiktoje nuotraukoje matosi, kad ieškovo pavadinimas buvo plakatuose “Raundas 1”, “Raundas 2” ir “Raundas 3”.

2) Teismas tiksliai nenustatė, kokias paslaugas ieškovas suteikė atsakovui. Atsakovas nepatvirtino, kad gavo iš ieškovo visas užsakytas paslaugas, nurodytas sąskaitose-faktūrose. Atsakovas sutiko, kad iš ieškovo gavo tik 8 kv.m. tentą ir 4 plakatus: “Nugalėtojas”, “Raundas 1”, “Raundas 2” ir “Raundas 3”.

3) Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad 2011-06-28 – 2011-09-15 elektroniniuose laiškuose atsakovas patvirtino, kad turi neapmokėtų sąskaitų už suteiktą pripučiamą reklamą, organizuojant kovinius renginius. Kaip tik atsakovas buvo žinomas ieškovui kaip pripučiamos reklamos gamybos tiekėjas. Todėl žodžiai apie pripučiamą reklamą pasirodė susirašinėjime būten atsakovo veiklos apibūdinimo kontekste.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Big City“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog teismas aiškiai ir pagrįstai nustatė, kad tarp šalių žodinės sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai reklamos paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi buvo susitarta, jog ieškovas suteis reklamos paslaugas ir pagamins sutartas prekes, o atsakovas už suteiktas paslaugas ir pagamintas prekes atsiskaitys pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas neginčija, kad jo prekinis ženklas yra matomas atsakovui pateiktame vaizdo įraše, tačiau nesutinka, kad ieškovo prekinis ženklas buvo reklamuojamas mainais už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu patenkino ieškovo ieškinį.

Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties rūšies ir jos netinkamo vykdymo. Ieškovas įrodinėjo, jog buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir savo reikalavimą grindė atsakovo kaip pirkėjo pareiga mokėti už parduotas prekes. Atsakovas teigė, jog buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią už ieškovo jam pateiktas prekes atsakovas suteikė reklamos paslaugas, tai yra ieškovo logotipas buvo naudojamas ant renginio reklaminio plakato, interneto tinklapiuose ir kitos vaizdinės medžiagos.

Byloje esančiose 2010-12-16, 2011-02-07 ir 2011-03-09 PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog ieškovas pateikė atsakovui 1812,17 Lt vertės prekes: du tentus, lipduką ir reklamos paslaugas (b. l. 41-43). Renginio Kikbokso kariai „Perversmas“ reklaminio plakato nuotraukoje matyti, jog ieškovo logotipas yra nurodytas apačioje prie visų renginio rėmėjų (b.l. 35). Byloje esančiame vaizdo įraše (CD) matyti, jog renginio metu buvo reklamuojamas ieškovo prekės ženklas (b.l. 73).

Pateiktoje elektroninio susirašinėjimo tarp šalių medžiagoje, atsakovo rašytuose pranešimuose ieškovui yra užfiksuotas atsakovo prašymas ieškovui taikyti visas įmanomas maksimalias nuolaidas (b.l. 59), taip pat, kad atsakovas pripažinimas, jog yra neapmokėjęs ieškovo sąskaitų (b.l. 49; 66). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad iš ieškovo gavo visas užsakytas paslaugas (b.l. 55). Ieškovas patikslino, jog darė nuolaidas atsakovui, todėl ir buvo prie rėmėjų nurodytas (b.l. 77).

Pagal CK 6.311 ir 6.432 straipsnių nuostatas pirkimo-pardavimo ir mainų sutarčių formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Taigi, remiantis CK 1.72-1.74 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, pirkimo-pardavimo ir mainų sutartys, kurių dalyko vertė neviršija 5000,00 Lt, gali būti sudarytos žodžiu. Kadangi pateiktų prekių ir paslaugų vertė yra tik 1812,17 Lt šalys teisėtai sudarė žodinę sutartį, tačiau yra ginčijama pati sutarties rūšis ir atitinkamai jos įvykdymas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šalys buvo sudarę prekių ir reklamos paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina pačios PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių – dviejuose nurodytos konkrečios prekės, o vienoje – reklamos paslaugos. Atsakovas pirmos instancijos posėdžio metu pripažino, kad viskas, kas nurodyta sąskaitose, buvo gauta. Elektroninio susirašinėjimo medžiagoje taip pat užfiksuotas atsakovas prašymas ieškovui taikyti visas įmanomas nuolaidas bei pripažinimas, kad atsakovas nėra apmokėjęs sąskaitų. Atsakovo pateikta vaizdinė medžiaga nepaneigia šių nustatytų aplinkybių, nes ieškovas pripažino, kad už tai paslaugas teikia mažesne kaina. Be to, ieškovo logotipas reklaminiame plakate yra nurodomas kartu tarp kitų renginio rėmėjų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai nustatyti šalių teisiniai santykiai. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo logotipo naudojimas tarp kitų renginio rėmėjų logotipų ar pavieniui būtų lygiavertis ieškovo pateiktoms prekėms ir paslaugoms. Taip pat nepateikė jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo susitarta dėl mainų.

Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, jog atsakovas patvirtino, kad turi neapmokėtų sąskaitų už suteiktą pripučiamą reklamą, kadangi atsakovas yra pripučiamos reklamos gamybos tiekėjas. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad: „2011-06-28 – 2011-09-15 elektroniniuose laiškuose (rašytuose po sąskaitų išrašymo) atsakovas patvirtino, kad turi neapmokėtų sąskaitų ieškovui už suteiktą pripučiamą reklamą organizuojant kovinius renginius bei paprašė pakartotinai atsiųsti jam sąskaitas apmokėjimui (b. l. 64)“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodomame elektroniniame laiške ieškovui atsakovas iš tikrųjų pripažįsta, kad turi neapmokėtų sąskaitų, todėl ši nustatyta aplinkybė yra svarbiausia cituotoje pirmos instancijos teismo išvadoje ir klaidingai paminėta „pripučiama reklama“ nepanaikina minėtos išvados pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 363,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b.l. 102). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Big City“ (j.a.k. 302460573), iš atsakovo A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Laima Gerasičkinienė