- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-1600-345/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Valbis“
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Valbis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui UAB „Valbis“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas „Swedbank“, AB prašė įpareigoti atsakovą UAB „Valbis" leisti kreditoriui „Swedbank", AB nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki UAB „Valbis" prievolių pagal 2002 m. gegužės 2 d. kredito sutartį Nr. 02-003192-IN/02-003193-KL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) visiško įvykdymo ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrinti įkeistų (įkeitimo identifikavimo kodai 01220020004410, 01220070025440, 01220080001377, 01220090013597) įrengimų ir prekių atsargų kiekį, būklę ir saugojimo sąlygas, nustatant, kad patikrinimui atlikti UAB „Valbis“ privalo pateikti kreditoriui „Swedbank", AB įkeistų įrengimų bei prekių atsargų sąrašus, patvirtintus UAB „Valbis" direktoriaus parašu ir UAB „Valbis“ antspaudu, ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo „Swedbank", AB raštiško pareikalavimo dienos, taip pat patikrinimui atlikti UAB „Valbis“ privalo pateikti kreditoriui „Swedbank", AB, UAB „Valbis“ balansą, patvirtintą UAB „Valbis“ direktoriaus ir vyriausiojo finansininko parašu ir UAB „Valbis“ antspaudu, už praėjusius kalendorinius metus ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 31 dienos, taip pat patikrinimui atlikti UAB „Valbis“ privalo įleisti „Swedbank“, AB atstovus ir/ar jų įgaliotus asmenis į visas įkeitimo lakštuose (įkeitimo identifikavimo kodai duomenys neskelbtini) nurodytas įkeisto turto saugojimo vietas bei sudaryti galimybę „Swedbank“, AB atstovams ir/ar jų įgaliotiems asmenims be apribojimų skaičiuoti ir kitaip tikrinti įkeisto turto kiekį, būklę, saugojimo sąlygas.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovui kredito sutarties pagrindu suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas atsakovui nuosavybės teise priklausančių visų apyvartoje esančių prekių atsargų įkeitimu (įkeitimo lakšto identifikavimo kodas duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių įrengimų įkeitimu (įkeitimo lakšto identifikavimo kodas duomenys neskelbtini)). Atsakovas kaip įkaito davėjas gera valia nevykdo CK 4.208 str. 1 d. numatytos savo pareigos suteikti ieškovui galimybes patikrinti įkeisto kilnojamojo turto kiekį, būklę ir saugojimo sąlygas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2010-02-05 ieškovas nutraukė Kredito sutartį su atsakovu, remdamasis Kredito sutarties 10.5 p., tai reiškia, kad sutartiniai ieškovo ir atsakovo santykiai yra pasibaigę ir atsakovas neprivalo vykdyti šios sutarties 10.5 punkte numatyto įsipareigojimo. Atsakovo teigimu, CK 4.208 str. 1 d. negali būti taikoma absoliučiai. Be to jis ieškovo prašomus dokumentus yra pateikęs Vilniaus apygardos teismui, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2158-577/2011 pagal UAB „Valbis“ ir UAB „Elmoslita“ ieškinį AB „Swedbank“ dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kredito sutarčių pakeitimo, todėl ieškovo prašymas dėl dokumentų pateikimo yra patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas, kaip verslininkas, pasirašydamas kredito sutartį (su visais jos pakeitimais ir papildymais), sutartinio įkeitimo lakštus, iš atsakovo gautą kreditą panaudojęs verslui, prisiėmė riziką tiek dėl sutartinių įsipareigojimų, tiek dėl įstatyme įtvirtintų su įkeitimo teisiniais santykiais susijusių įkaito davėjo pareigų tinkamo vykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip kreditorius, turi teisę tikrinti įkeistų daiktų, kuriuos valdo atsakovas, kaip įkaito davėjas, kiekį, būklę, saugojimo sąlygas ir pan., o ieškovas privalo sudaryti sąlygas šiai ieškovo teisei įgyvendinti (CK 4.208 str. 1 d.). Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų pobūdį ir apimtį, atsakovo Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-2158-577/2011 pateiktas turimų įrenginių sąrašas 2011 m. sausio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno nuostolių ataskaita, nepatvirtina, jog ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Valbis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas padarydamas išvadą, kad apeliantas turi vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus, susijusius su įkeisto turto tikrinimu, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Kredito sutarties 10.5. str. numatė, jog apelianto įsipareigojimai yra susieti su kredito sutarties galiojimu. Taigi nepagrįstas teismo kredito sutarties vertinimas, kad įsipareigojimas pagal CK 4.208 str. apeliantui išlieka net ir tuo atveju, jei kredito sutartis yra nutraukiama, o joje aiškiai nurodyta, kad įkeistų daiktų tikrinimas yra susietas su kredito sutarties galiojimu. Teismas neatsižvelgė į šalių kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių tarpusavio laisvę susitarti dėl kredito sutarties vykdymo po jos pasibaigimo.
2. Priimant sprendimą teismo nebuvo atsižvelgta, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti kitoje civilinėje byloje. Ieškovo nagrinėjamoje byloje ieškinio 2 p. prašomi išreikalauti dokumentai jam yra perduoti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2158-577/2011.
3. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, kadangi neatsižvelgė į tai, jog šalys tarpusavio sutarimu buvo sutarusios, jog kredito sutarties įsipareigojimai (kredito sutarties 10.5. str.) galioja tol, kol galioja kredito sutartis. Ieškovas nutraukė kredito sutartį vienašališkai, todėl nepagrįsta teismo pozicija, jog net ir pasibaigus sutartiniams santykiams, atsakovo įsipareigojimas pagal CK 4.208 str. išlieka, nes šalys liktų nelygioje pozicijoje, o tai prasilenktų su teisinių lūkesčių, teisinio tikrumo principais. Be to, šalys buvo susitarusios dėl visai kitokio iš sutarties kylančių įsipareigojimų galiojimo nei kad numato CK 4.208 str. 1 d.
4. Teismas netinkamai išaiškino CK 1.138 str., kadangi neįsitikino, ar konkretus asmuo parašantis apginti pažeistą subjektinę teisę, apskritai pats turi tokią teisę. Ieškovo reikalavimai, siekiai yra patenkinti kitoje civilinėje byloje, todėl jis neturi teisinio subjektiškumo šioje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas „Swedbank“, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog nei 2002 m. gegužės 2 d. kredito sutartis Nr. 02-003192-IN/02-003193-KL, nei įkeitimo lakštas, identifikavimo kodas 01220020004410, įkeitimo lakštas, identifikavimo kodas 01220070025440, įkeitimo lakštas, identifikavimo kodas 01220080001377, ir įkeitimo lakštas, identifikavimo kodas 01220090013597, nenumatė draudimo ar kitų apribojimų tikrinti įkeistą turtą. CK 4.208 str. 1 d. nustatyta prievolė išlieka iki visiško įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį teikti duomenis apie prekių atsargas ir kt., todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinį. Nutraukus kredito sutartį pasibaigė tik atsakovo teisė naudotis suteiktu kreditu iki kredito sutartyje nurodyto galutinio kredito grąžinimo termino, tačiau kitos kredito sutarties sąlygos privalo būti vykdomos. Atsakovo pareiga teikti duomenis apie ieškovui įkeistų prekių atsargų būklę, sudėtį, saugojimo vietą yra tęstinė, t.y. duomenų pateikimas turi būti atliekamas kas savaitę, o ne vieną kartą per ginčo laikotarpį. Apeliantas pažeisdamas CK 4.208 str. 1 d. neleidžia ieškovui patikrinti įkeisto kilnojamojo turto kiekio, būklės ir saugojimo sąlygų, be to, parduotuvėse, kurios nurodytos kaip įkeistų prekių atsargų saugojimo vietos, prekyba vykdoma kitos įmonės vardu. Kadangi apeliantas gera valia nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir CK 4.208 str. 1 d. numatytos imperatyvios pareigos leisti kreditoriui patikrinti įkeistą turtą, apeliantas teismo tvarka teisėtai buvo įpareigotas atlikti veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar atsakovo pareiga užtikrinti, kad ieškovas galėtų patikrinti įkeistus daiktus, kuriuos valdo atsakovas, kiekį, būklę, saugojimo sąlygas ir pan., net ir pasibaigus šalių sutartiniams teisiniams santykiams juos vienašališkai nutraukus ieškovui.
Byloje nustatyta, kad 2002 m. gegužės 2 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 02-003192-IN/02-003193-KL, 2009 m. birželio 18 d. susitarimo Nr. 02-003193-KL/06-076969-IN/06-076988-AK/06-089221-IN/07-042089-KL/08-041527-KL/08-042803-AK-24 „Dėl 2002-05-02 kredito sutarties Nr. 02-003192-IN/02-003193-KL sąlygų pakeitimo ir papildymo“ pagrindu ieškovo atsakovui buvo suteiktas 7.022.704 EUR kreditas (b. l. 11-30). Kredito sutarties Bendrosios dalies 10.3 p. buvo nustatyta atsakovo pareiga sudaryti sąlygas ieškovo atstovams be kliūčių patikrinti atsakovo veiklą vietoje, patikrinti ieškovui įkeistą ar numatytą įkeisti turtą, taip pat turtą, kurio įsigijimui (statybai, rekonstrukcijai, remontui ir pan.) suteikiamas kreditas, ir susipažinti su reikiama dokumentacija. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 10.5 p. numatyta, jog, jeigu sutartyje kaip užtikrinimo priemonė yra numatytas prekių atsargų įkeitimas, atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad per 10 kalendorinių dienų po kiekvieno kalendorinio ketvirčio pabaigos ieškovui būtų pateiktas tokio įkaito davėjo prekių atsargų sąrašas paskutinei kalendorinei tokio ketvirčio dienai, kuriame turi būti nurodytas prekių pavadinimas, kiekis, balansinė vertė, saugojimo (buvimo) vieta. Atsakovui suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas, atsakovui nuosavybės teise priklausančių visų apyvartoje esančių prekių atsargų įkeitimu (įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 01220020004410) (b.l. 31-36), atsakovui nuosavybės teise priklausančių įrengimų įkeitimu (įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 01220070025440 (b.l. 63-68), įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 01220080001377 (b.l. 69-75), įkeitimo lakšto identifikavimo kodas 01220090013597 (b.l. 76-79)). Įkeitimo lakštu, kurio identifikavimo kodas 01220020004410, atsakovas įsipareigojo pateikti kreditoriui (ieškovui) visų apyvartoje esančių prekių atsargų sąrašą už kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio dešimtos kalendorinės dienos paskutinei praėjusio ketvirčio dienai, sąraše turi būti nurodyta prekių buvimo vieta, pavadinimas, kiekis, balansinė vertė (b.l. 34). Kredito sutartis ieškovo vienašališkai buvo nutraukta 2010 m. vasario 22 d. Vienašalis kredito sutarties nutraukimas atsakovo yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-2661-577/2012. Byloje taipogi nustatyta, kad atsakovas atsisako ieškovui suteikti informaciją susijusią su įkeistomis prekėmis, nesudaro sąlygų ieškovo atstovams patikrinti įkeistas prekių atsargas vietoje (b. l. 84-85).
Atsakovas teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kadangi ieškovui nutraukus kredito sutartį pasibaigė ir atsakovo įsipareigojimai pagal kredito sutarties 10.5 p. Teisėjų kolegijos nuomone toks atsakovo savo įsipareigojimų traktavimas neatitinka nei faktinės situacijos, nei sąžiningumo reikalavimų. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jo pareiga suteikti ieškovui jo reikalaujamą informaciją, susijusią su suteikto bei negrąžingo kredito užtikrinimu, išplaukia ne tik iš šalių sudarytos kredito sutarties, bet ir įstatyminio reguliavimo. Įkeitimo kaip daiktinės teisės galiojimas nepriklauso nuo pagrindinės sutarties galiojimo, bet yra siejamas su įkeitimu užtikrintos prievolės pasibaigimu (CK 4.224 str. 1 d. 1 p.), aptariamu atveju - kredito grąžinimu. Skolininkui, kurio įsipareigojimai yra užtikrinti įkeitimu, įstatymas (CK 4.208 str. 1 d.) nustato pareigą įkaito turėtojui – kreditoriui leisti tikrinti įkeistų daiktų, kuriuos valdo skolininkas kiekį, būklę, saugojimo sąlygas ir pan., nebent sutartis numato ką kitą. To paties straipsnio 2 d. įtvirtina, kad tais atvejais, kai skolininkas pažeidžia įkeisto daikto saugojimo sąlygas kreditorius turi teisę pareikalauti įvykdyti įkeitimu užtikrintą prievolę prieš terminą. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad skolininkui įkeitimo galiojimo metu yra nustatyta pareiga kreditoriaus naudai leisti pastarajam kontroliuoti įkeisto daikto būklę ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas savybes. Taigi nepaisant fakto, jog šalių kredito sutartis yra nutraukta, tai nereiškia, jog atsakovo prievolės, susijusios su įkeistu turtu, pasibaigė, nes jų galiojimas laike sietinas išimtinai su įkeitimu užtikrintos prievolės pasibaigimu. Ginčo dėl to, jog atsakovas šiam momentui ieškovui nėra grąžinęs kredito, tarp šalių nėra. Todėl atsakovas, būdamas sąžiningu bei atsakingu už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, kol ieškovui nėra grąžintas kreditas, privalo sudaryti sąlygas ieškovui tikrinti turto, kurio įkeitimu užtikrintas kredito grąžinimas, būklę, kiekį ir kitas reikšmingas kreditoriui turto savybes.
Teisėjų kolegija sutinka, jog šalys kredito sutartyje buvo nustačiusios platesnius atsakovo įsipareigojimus nei yra apibrėžta CK 4.208 str., tačiau, nepaisant kredito sutarties nutraukimo, atsakovo įsipareigojimų prigimtis suponuoja, kad įkeistų daiktų tikrinimo apimtis, numatyta CK 4.208 str., negali būti apribojama kalbiniu požiūriu, bet turi būti aiškinama taip, kad išlaikytų tiek ieškovo, tiek atsakovo interesų pusiausvyrą, bet nesudarytų sąlygų atsakovui, negrąžinusiam paimto kredito, mažinti įkeisto turto vertę, kiekį, bloginti jo būklę ir nepagrįstai apriboti ieškovo, kaip įkaito turėtojo, teisę atlikti veiksmus dėl įkeisto turto būklės kontrolės. Įvertinus tai, kad atsakovas teismine tvarka ginčija ieškovo veiksmus vienašališkai nutraukiant kredito sutartį, atsakovas vis dar nėra įvykdęs pagrindinės prievolės – grąžinti paimto kredito, ieškovo prašomi nustatyti įpareigojimai CK 4.208 str. prasme bei CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste yra proporcingi faktinės situacijos požiūriu bei būtini siekiant nepaneigti pačios įkeitimo esmės.
Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai esą ieškovo reikalavimai buvo patenkinti civilinėje byloje Nr. 2-2158-577/2011 atsakovui pateikus jam reikalautus dokumentus. Prievolė pagal CK 4.208 str. yra tęstinio pobūdžio ir jos pabaiga sietina su įkeitimo pabaiga, t.y. įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymu, aptariamu atveju – kredito grąžinimu. Taigi atsakovo ieškovui vienkartinis dokumentų pateikimas nėra tinkamas kaip įkaito davėjo pareigos įvykdymas pagal CK 4.208 str. Tad yra neparemti ir atsakovo argumentai dėl netinkamo CK 1.138 str. aiškinimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti visiškai (CPK 178 str., 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.