Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-06 · Administracinė byla Nr. I-6210-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
I-6210-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Ukmergės rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6210-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00841-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti 2016 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (3.9) 18-279 ir įpareigoti Ukmergės rajono savivaldybės administraciją jo 2016 m. sausio 13 d. prašymą Nr. 40-S-18 išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad su prašymu kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinį skyrių, šis jo prašymą 2016 m. sausio 13 d. persiuntė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją. Šio prašymo 1 ir 2 punktuose pareiškėjas prašė pateikti išsamius paaiškinimus, įrengiant dujinį katilą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei pateikti dokumentus, susijusius su dujinio katilo įrengimu.

Į pateiktą prašymą atsakovė atsakė 2016 m. vasario 3 d. raštu Nr. (3.9) 18-279 „Dėl prašymo“. Nors ji privalėjo išnagrinėti prašymą ir pateikti prašomą informaciją, tačiau atsakovė paaiškino, kad į klausimus jau atsakyta kituose raštuose, ir pateikė neaktualią informaciją. Į 1 p. neatsakė, o dėl 2 p. paaiškino, kad neturi butų savininkų sutikimo teikti jų duomenis.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir teigia, kad atsakovė privalėjo suteikti informaciją net ir neturėdama butų savininkų sutikimų. Taip pat jis nesutinka su ginčijamo rašto teiginiu, kad jo pagrindinis tikslas yra išreikalauti, jog savivaldybė kompensuotų duomenų VĮ Registrų centre tikslinimui reikalingų dokumentų parengimo ir registracijos sąnaudas.

Atsiliepimas

Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė mano, kad pareiškėjo skundas yra nekonkretus ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų. Nurodo, kad jai sunku atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Iš pareiškėjo skundo galėtų tik daryti prielaidą, kad jis pageidauja, jog savivaldybė pakartotinai išnagrinėtų 2015 m. gruodžio 7 d. „Prašymą prie skundo 2015 m. spalio 14 d. Nr. 43- 376“. Be to, ginčijamas raštas laikytinas ne administraciniu sprendimu, o tik informacija, todėl pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas panaikinti šią informaciją negalėtų būti tenkinamas.

Atsakovės atstovai, pabendravę su pareiškėju telefonu, susidarė nuomonę, kad jis iš savivaldybės prašo pateikti butų, kurie nėra pareiškėjo nuosavybė, dokumentus (susijusių su dujinių katilų įrengimu šiuose butuose, t. y. išrašų iš VĮ Registrų centro ir kitų dokumentų). Pareiškėjas šiuo (ar panašiu, kadangi jo prašymuose dėstomos formuluotės yra sunkiai suprantamos) klausimu į savivaldybę kreipėsi ne pirmą kartą.

Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos.

Atsiliepimas

Atsakovės nuomone, ginčo atveju pareiškėjo prašymams dažniausiai taikytini visi trys anksčiau nurodyto įstatymo straipsnio punktai. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo teise gauti informaciją kiekviename savivaldybei pateikiamame prašyme nurodo nekonkrečius dokumentus, papildo prašomų pateikti dokumentų sąrašą naujais nekonkrečiais dokumentais, prašo pateikti abstrakčius, neaiškius duomenis, paaiškinti, išaiškinti įvairius buvusius ar nebuvusius veiksmus, procedūras.

Atsakovė nurodo, kad joks Lietuvos Respublikos įstatymas neįpareigoja savivaldybės teikti asmenims paaiškinimų abstrakčiais klausimais, suteikti pareiškėjui kitų teorinių žinių ar jo pageidavimu kurti atskirų straipsnių ar studijų atskirais pareiškėjo privačius interesus galinčiais tenkinti klausimais. Visa įmanoma pateikti ir savivaldybės turima informacija pareiškėjui jau yra pateikta per 2015 metų lapkričio mėnesį vykusį susirašinėjimą. Ankstesnių savivaldybės raštų su pateikta informacija pareiškėjas neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinį skyrių su 2015 m. gruodžio 7 d. su prašymu „Prašymas prie skundo 2015-10-14 Nr. 4R-376 (dėl paaiškinimo gavimo iš Ukmergės r. savivaldybės administracijos)“ kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, kad ši pateiktų išsamius paaiškinimus dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos veiksmų išaiškinimo įrengiant dujinį katilą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012–2013 m.), ir paruošto projekto dėl dujinio katilo įrengimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012–2013 m.). Taip pat prašė kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją, kad ši pateiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, susijusius su pareiškėjo minimais įvykiais, oficialiai patvirtintas kopijas (b. l. 9–10).

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 2R-3891 pagal kompetenciją persiuntė pareiškėjo prašymą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (b. l. 8).

Ukmergės rajono savivaldybės administracija ginčijamame 2016 m. vasario 3 d. rašte Nr. (3.9) 18-279 (b. l. 4–5) nurodė, kad skunduose keliama problema Ukmergės rajono savivaldybės administracijos specialistams yra žinoma, kadangi tuo pačiu klausimu (t. y. dėl katilinės (duomenys neskelbtini) pardavimo bei šilumos tiekimo būdo įregistravimo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 3 butuose), be persiųsto prašymo, pareiškėjas kreipėsi 2015 m. sausio 7 d., 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 25 d.

Atsakovė nurodo, kad nors skunduose ir prašymuose pateikta daug skirtingų reikalavimų, tačiau bendraudamas su savivaldybės specialistais telefonu pareiškėjas išgrynino ir išskyrė pagrindinį tikslą – išreikalauti, kad savivaldybė kompensuotų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto po vidaus inžinerinės sistemos keitimo, su tuo susijusių duomenų VĮ Registrų centre tikslinimui reikalingų dokumentų parengimo ir registracijos sąnaudas.

Atsakovė nurodo, kad visi prašymai buvo išnagrinėti, į juos raštu atsakyta, pagal galimybes pateikti dokumentai, kuriais savivaldybės administracija disponuoja šiuo metu. Paaiškino, kad savivaldybė neatlieka nei privatiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto registracijos, nei duomenų tikslinimo. Tai yra turto savininko teisė ir pareiga.

Paaiškino, kad Ukmergės rajono savivaldybei iki šiol priklauso tinklai, kuriais buvo tiekiama šiluma nuo buvusios katilinės iki namo. Jie yra įregistruoti VĮ Registrų centre, kaip to reikalauja teisės aktai. Savivaldybė artimiausiu metu neplanuoja išmontuoti ir išvežti šių tinklų, todėl išregistruoti jų neturi pagrindo ir poreikio. Įregistruoti tinklai netrukdo patikslinti atskirų butų duomenų VĮ Registrų centre. Ne vienas namo buto savininkas yra patikslinęs minimus duomenis Registrų centre.

Paskutiniame prašyme pareiškėjas prašo pateikti butų, kurie nėra jo nuosavybė, dokumentų kopijas, tačiau nepateikia galimybę atstovauti savininkams įrodančio dokumento. Kadangi atsakovė neturi šių butų savininkų sutikimo teikti pareiškėjui jų asmens duomenis, šis prašymas netenkintas.

Paaiškino, kad asmuo, manantis, kad viešojo administravimo institucija, šiuo atveju savivaldybė, savo sprendimais, veiksmais ar atliktomis procedūromis pažeidė jo, kaip fizinio asmens, interesus, turi teisę kreiptis į viešojo administravimo subjekto veiklą prižiūrinčias ar kontroliuojančias institucijas ir gauti atsakymą, ar pažeidimas buvo padarytas. Visi viešojo administravimo subjekto sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Ginčas byloje kilo dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. vasario 3 d. rašto Nr. (3.9) 18-279 turinio, t. y. ar buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo prašymą – suteikta prašoma informacija arba motyvuotai, teisėtai ir pagrįstai atsisakyta ją suteikti.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi bendraisiais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos). Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, o į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama, būtina vadovautis Įstatymo 4 straipsniu, kuriuo nustatyti informacijos teikimo principai, t. y. įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; tokiu atveju įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos nurodo pareiškėjui jos paskelbimo šaltinį; 5) įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms.

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją dėl to, kad į prašomą informaciją trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises, nurodomas asmuo, kuriam priklauso autorių, gretutinės ar duomenų bazės gamintojo (sui generis) teisės, jeigu tas asmuo žinomas.

Taisyklių 12 straipsnis taip pat nustato, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

Be to, Taisyklių 38 straipsnis nustato, kad jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, kad prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas. Apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui.

Pareiškėjas atsakovės prašė pateikti išsamius paaiškinimus (motyvus) dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos veiksmų išaiškinimo įrengiant dujinį katilą ir paruošto projekto dėl dujinio katilo įrengimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2012-2013 m.), bei pateikti su dujinio katilo įrengimu susijusius dokumentus.

Anksčiau minėtas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjų prašymus dėl informacijos, turi aiškiai ir konkrečiai įvardyti, kokią prašomą informaciją ji suteikia, o kokią atsisako suteikti ir kuo vadovaudamasi. Jeigu prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas. Prašymas nenagrinėjamas, kai tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą.

Ginčijamame rašte yra nuorodos į ankstesnius pareiškėjo prašymus ir skundus, todėl, atsakovės nuomone, pareiškėjo prašymas yra pakartotinis.

2015 m. sausio 7 d. pareiškėjas prašė suteikti informaciją dėl buto ir namo po rekonstravimo darbų įvykdymo ir pateikti dokumentų kopijas (b. l. 38).

2015 m. birželio 25 d. pareiškėjo prašyme buvo suformuluotas prašymas paaiškinti viešojo pirkimo procedūrą dėl vidaus dujotiekio tinklų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir šildymo katilų butuose bei dėl dujinės katilinės Rečionių pagrindinėje mokykloje ir su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų pateikimo bei dėl išlaidų, susijusių su šilumos ūkio decentralizavimu (b. l. 50).

2015 m. rugpjūčio 18 d. prašyme pareiškėjas prašė paaiškinti katilinės privatizavimo procedūrą, t. y. paaiškinti viešojo pirkimo procedūrą dėl vidaus dujotiekio tinklų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir šildymo katilų butuose įrengimo, ir pateikti dokumentus, kurie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 54).

2015 m. rugsėjo 25 d. prašyme pareiškėjas prašė nurodyti priežastis, kodėl savivaldybė nekilnojamojo turto registre neįvykdė jokių pakeitimų (patikslinimų), kurie susiję su šilumos tinklais, t. y. nepatikslinta, kad šilumos tinklai atjungti nuo pastatų (įskaitant namą) ir katilinės (buvusios), atlikti pakeitimus, nurodyti priežastis, kodėl savivaldybė neišregistravo šilumos tinklų iš nekilnojamojo turto registro, nors jie nenaudojami 15 metų (b. l. 22).

Pareiškėjas skunde, kurį persiuntė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinis skyrius atsakovei, prašė pateikti paaiškinimus (motyvus) dėl dujinio katilo įrengimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei pateikti dokumentus, susijusius su dujinio katilo įrengimu.

Ginčijamame rašte atsakovė nurodo, kad nors skunduose ir prašymuose pateikta daug skirtingų reikalavimų, tačiau bendraudamas su savivaldybės specialistais telefonu pareiškėjas išgrynino ir išskyrė pagrindinį tikslą – išreikalauti, kad savivaldybė kompensuotų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto po vidaus inžinerinės sistemos keitimo, su tuo susijusių duomenų VĮ Registrų centre tikslinimui reikalingų dokumentų parengimo ir registracijos sąnaudas.

Įvertinęs visų pareiškėjo rašytų prašymų turinį teismas daro išvadą, kad visuose juose buvo prašoma pateikti skirtingą informaciją, ir kartu pažymi, kad nesvarbu, kokių tikslų siekia pareiškėjas, atsakovė informaciją privalo suteikti arba nesuteikti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi atsakovė pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris nustato, kad įstaiga gali atsisakyti pateikti informaciją, kai tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos. Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos.

Ginčijamas raštas taip pat neatitinka Taisyklių 50 punkto reikalavimų, t. y. atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Ginčijamame rašte nurodyta apskundimo tvarka neatitinka Taisyklių 50 punkto reikalavimų: nėra nurodyta tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

2016 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (3.9) 18-279 naikintinas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti.

Panaikinti 2016 m. vasario 3 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (3.9) 18-279.

Įpareigoti Ukmergės rajono savivaldybės administraciją pagal kompetenciją jai persiųstą pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. prašymą Nr. 40-S-18 išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė