- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-62-654/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. T.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 1 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. T. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą prievartavo turtą, o būtent: jis, būdamas iš anksto sutaręs susitikti su I. K., kuris turėjo atvažiuoti kartu su J. K. ir kartu pakalbėti apie tarpusavio santykius, 2020 m. gegužės 20 d., laikotarpyje nuo 18 iki 19 val., aikštelėje prie restorano (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsėdęs į I. K. vairuojamą automobilį ,,Ford Focus C-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės šalia nukentėjusiosios J. K., I. K. pradėjus važiuoti Baltų prospektu Josvainių gatvės link, J. K. pasakius, jog nekalbės, pagrasino, kad įmes į bagažinę ir išveš į mišką, kur užkas, ir, J. K. pradėjus šauktis pagalbos, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, pagrasino, kad ją apipurkš ašarinėmis dujomis, atvažiavus į aikštelę, esančią priešais (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), trenkė alkūne J. K. į dešinį smilkinį, pasakė, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir ją išveš, pridėjo J. K. mobilaus ryšio telefoną prie lūpų ir reikalavo į diktofoną pasakyti, kad ši jam skolinga 30 000 eurų, o nukentėjusiajai atsakius, kad nesakys, suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė, tokiu būdu J. K. padarė kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą kaklo priekyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais vertė nukentėjusiąją J. K. perduoti jam didelės vertės turtą, t. y. 30 000 eurų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi E. T. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki šiol.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi kaltinamajam E. T. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo E. T. gynėjas skunde prašo suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – 10 000 Eur dydžio užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nustatant kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), arba į kitas kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.
4.1. Suimtojo gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra trafaretinė, paremta tais pačiais, kaip ir ankstesnėse nutartyse, formaliais motyvais, priimta neteisingai traktuojant faktus, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę.
4.2. Gynėjas skunde nurodė, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija, jog E. T. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, o ši aplinkybė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių sąvokai“ ir ji reikšminga pratęsiant suėmimo terminą manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytiems principams, kurie nustato, jog suėmimo negalima pagrįsti vien tik galimos bausmės griežtumu. Realių aplinkybių, kurios duotų pagrindą manyti, jog E. T. pasislėps nuo teismo, nėra nenustatyta. Iš skundžiamoje nutartyje pateiktų faktų nieko neigiamo apie E. T. asmenybę pasakyti negalima. Į Jungtinę Karalystę jis, kaip ir daugelis Lietuvos piliečių, buvo išvykęs dirbti. Į Lietuvą sugrįžo 2020 m. kovo mėnesį prasidėjus karantinui. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis turi giminių užsienyje, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši aplinkybė nėra kuo nors išskirtinė, ji neduoda pagrindo manyti, kad paleidus E. T. iš suėmimo jis būtinai išvyks iš Lietuvos. E. T. ankstesni teistumai už narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti, nerodo didelio kaltinamojo asmenybės pavojingumo visuomenei, nes galimai susiję su priklausomybe, o ne su antivisuomeninėmis nuostatomis. E. T. visas jam paskirtas bausmes yra atlikęs, smurtinių nusikaltimų nėra padaręs.
4.3. Gynėjas pažymi, kad nors kaltinamajam kitoje byloje bauda buvo pakeista į areštą ir paskelbta jo paieška, tačiau teismo teiginys, kad jis apie tai žinojo ir nuo to slapstėsi yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Į Angliją E. T. vyko ne tam, kad pasislėptų nuo teisėsaugos pareigūnų, o tam, kad ten galėtų dirbti, ką įrodo jo vykimas lėktuvu oficialiai registruojantis, o ne autobusu be registracijos, byloje esanti darbdavio iš Didžiosios Britanijos atsiųsta E. T. charakteristika.
4.4. Baudžiamojo proceso kodeksas numato kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias kardomąsias priemones, kurios užtikrintų tolimesnį E. T. dalyvavimą nagrinėjant bylą teisme. E. T. sesuo buvo įnešusi 10 000 Eur užstatą ir šiuo metu yra pasiruošusi įnešti užstatą į Kauno apygardos teismo sąskaitą tam, kad suėmimas E. T. būtų pakeistas.
4.5. Gynėjas skunde pažymi, kad 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas I. K., kuris vienintelis matė tariamą nusikaltimą, parodė, jog nukentėjusiosios J. K. parodymai yra melagingi, E. T. turto iš jos neprievartavo ir fizinio smurto jos atžvilgiu nevartojo. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę turėtų tinkamai įvertinti. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Suėmimo taikymas esant objektyviems duomenims, kad kaltinamasis galbūt nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir ateityje gali būti išteisintas, yra beprecedentinis atvejis, grubiai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. T. gynėjo skundas atmetamas
6. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas E. T. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, skundžiamoje nutartyje įvertino visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatomis, nepažeidė nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų.
7. Kaltinamojo gynėjas skunde tvirtina, kad liudytojui I. K. teisimajame posėdyje nurodžius, jog nukentėjusiosios J. K. parodymai apie jos atžvilgiu E. T. padarytus nusikalstamus veiksmus, yra melagingi, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam įstatymo įpareigojimui, svarstydamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas visų pirma turi padaryti išvadą, ar byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia išvada kitokiomis formuluotėmis, nei ją padarė Kauno apygardos teismas ir kitokiu būdu, nei išanalizavus byloje esančius duomenis ir negali būti padaryta. Ši įstatymo nuostata užtikrina teismo vykdomą pirminę kontrolę, kad asmeniui nebūtų paskirtas suėmimas nesant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
9. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys: nukentėjusiosios J. K., liudytojų G. A., E. L., R. R., N. K., R. P., L. A. apklausų protokoluose, specialisto išvadoje, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai kaltinti E. T. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Įstatymas nereikalauja skiriant suėmimą be abejonių nustatyti kaltinamojo kaltę, o tik įsitikinti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismui pateiktoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad E. T. gali būti padaręs jam inkriminuotą veiką ir taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.
10. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas E. T. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y. konstatavus, jog yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
12. Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad nei darbiniai, nei kitokie socialiniai E. T. ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra tvirti. Jis yra išsituokęs, Lietuvoje niekur nedirba. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. T. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, ten dirbo, Jungtinėje Karalystėje gyvena kaltinamojo artimieji, kas patvirtina kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėje. E. T. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau ne pirmą kartą, praeityje buvo du kartus testas. Be to, šioje baudžiamojoje byloje E. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Šioje proceso stadijoje šių nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leido Kauno apygardos teismui pagrįstai daryti išvadą, kad būdamas laisvėje bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba ilgalaikio laisvės atėmimo E. T. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju siūlomas 10 000 eurų dydžio užstatas, atsižvelgus į E. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes kartu su kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bei kitais bylos duomenimis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. T. skirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamajam E. T. taikoma kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo E. T. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.