Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-360-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
1A-560-360-2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00294-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-360/2013

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00294-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,išteisintajam A. K. (A. K.),išteisintojo advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

R. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentus: jis 2012 m., laikotarpiu nuo balandžio 8 d. iki balandžio 9 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, tariamai sudarytoje tarp darbdavio UAB „ duomenys neskelbtini “ ir darbuotojo R. J. 2012 m. balandžio 8 d. darbo sutartyje Nr. 226, pasirašė už R. J. bei užregistruodamas suklastotą darbo sutartį UAB „duomenys neskelbtini“ darbo sutarčių registracijos žurnale, įrašo eilės Nr. 226 stulpelyje „Darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data“ pasirašė už R. J. bei 2012 m. balandžio 9 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui melagingą 1-SD pranešimą Nr. P-5 apie R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tariamą valstybinio socialinio draudimo pradžią. Tai yra A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: A. K. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą. Iš A. K. priteisti R. J. 500 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, bei nepagrįsto išteisinimo. Prokurorės teigimu, BK 300 straipsnio numatyta formalioji nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. veika yra baigta suklastojus dokumentą ir nepriklauso nuo to, ar sukėlė kokias pasekmes, ar ne, bei kokie buvo veiką padariusio asmens motyvai. Tai, jog išteisintasis su R. J. ir J. S. sutarė dėl nelegalaus darbo, patvirtina faktą, jog darbo sutartis buvo tariama, t. y. susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojų nebuvo įtvirtinti privaloma forma, neprisiimti šalių įsipareigojimai.

Pasak prokurorės, teismas įrodymus vertino nevienodai, t. y. vadovaudamasis tariamai nuosekliais A. K. parodymais, tačiau ne nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais. Teismui išteisintojo parodymai yra svaresni, tačiau toks neobjektyvus ir neišsamus įrodymų vertinimas kelia abejonių priimto sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu.

Prokurorės teigimu, nors specialisto išvadoje konstatuota, kad tikėtina, nustačius esminius rašysenos skirtumus ir bandymą mėgdžioti nukentėjusiojo parašą, jog pasirašė ne nukentėjusysis R. J., bet kitas asmuo, kurį dėl parašų trumpumo ir mėgdžiojimo ekspertai negalėjo nustatyti, tačiau visgi teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą ir nevertino jo kitų įrodymų visumoje. Be specialisto išvados, faktą, jog darbo sutartyje bei žurnale pasirašė ne R. J., patvirtina nukentėjusiojo R. J., liudytojo J. S. bei paties A. K. parodymai. R. J. bei J. S. patvirtino, kad jokių darbo sutarčių ar žurnalų nepasirašė, išskyrus tuščiame lape, skirtame apsaugai dėl įleidimo į griežtai saugomą teritoriją, o A. K. teigimu, R. J. pasirašė būtent tuo metu persirengimo patalpoje esant minėtiems asmenims. A. K. parodymai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi atsakomybę šalinančiomis prielaidomis. Prokurorė pažymi, kad R. J. ir J. S. patvirtino, jog jiems buvo pavesta abiem atlikti darbą – išvalyti 10 vagonų, o tai per vieną pamainą vienam žmogui neįmanoma, ir abiem buvo pažadėtas tokio pat dydžio užmokestis. A. K., būdamas atestuotu darbdavio įgaliotu asmeniu – direktoriumi, puikiai žinojo, kad ketinamas įdarbinti darbuotojas apie atliktą darbą informuojamas įvadiniu instruktažu bei instruktažu darbo vietoje, o darbuotojas mokomas mokymo įstaigoje arba įmonėje prieš darbo pradžią. Šie faktiniai duomenys paneigia A. K. versiją, jog tyčia sudarė sutartį tik su R. J., bet nesudarė su J. S., kuris faktiškai dirbo, o ne mokėsi dirbti. A. K. teigimu, R. J. sutartyje bei žurnale pasirašė A. K. matant persirengimo patalpoje, kur buvo ir J. S., o R. J., bei J. S. teigia pasirašė tik viename ir tame pačiame dokumente, bet tikrai ne sutartyje ar žurnale, tačiau viename iš suklastotų dokumentų J. S. duomenų bei parašų nepateikta. Specialistai konstatuoja, kad tiek sutartyje, tiek darbo sutarčių registracijos žurnale tikėtina pasirašė ne R. J., tai yra dviejuose dokumentuose nėra originalus jo parašas. Prokurorės nuomone, tai pakankami ir akivaizdūs faktai, kurie negali būti laikomi sutapimu, nes patvirtina dviejų asmenų parodymus. Be to, A. K. patvirtino, kad darbo sutartis sudarinėja tik jis, ir niekas kitas įmonėje netvarko šių dokumentų. A. K. parodė, kad R. J. bei J. S. nebaigę darbo ne tik neuždirbo, bet ir padarė jam nuostolių, kurie bei nukentėjusiojo grasinimas laikytini pakankamu motyvu keršyti R. J., jog paskirtasis negautų pašalpos.

Prokurorės įsitikinimu, teismo nuomonė pagrįsta tik suinteresuoto bylos baigtimi išteisintojo parodymais, kitaip interpretuojant specialisto išvadą ir nevertinant įrodymų kuriais grindžiamas kaltinimas, visumos. Visi įrodymai liudija, kad A. K. suklastojo R. J. parašą ir pateikė melagingus duomenis apie šio asmens įdarbinimo bei socialinio draudimo pradžią.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei jo advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su A. K. išteisinimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu ir nurodo pažeidimus, jos manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų visų bylos įrodymų analize, padarė išvadas dėl A. K. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. K. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą arba pagamina kito asmens vardu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-127/2008; 2K–362/2007).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad A. K., sudarydamas darbo sutartį su R. J., būtų pasirašęs darbo sutartyje, taip pat pasirašęs ir kitus su priėmimu į darbą susijusius dokumentus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. K. neigė įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis viso proceso metu tvirtino, kad su R. J. sudarė darbo sutartį ir, kaip tai numato įstatymai, pranešė apie apdraustąjį socialiniu draudimu „Sodrai“. Darbo sutartis buvo užregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Tiek darbo sutartyje, tiek sutarčių registracijos žurnale pasirašė pats R. J. Jokių R. J. parašų neklastojo ir už jį nepasirašinėjo. A. K. parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, juolab, kad juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, nukentėjusiojo R. J. ir liudytojo J. S. parodymai nepatvirtina A. K. kaltės tyčia suklastojus dokumentus. Nors šių minėtų proceso dalyvių parodymai iš esmės yra nuoseklūs, tačiau jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl teismas juos pagrįstai vertino kritiškai.

2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-2497(12) nustatyta, kad tikėtina, jog 2012 m. balandžio 8 d. darbo sutartyje Nr. 226, eilutėje „Darbuotojas“ pasirašė ne R. J. Ar pasirašė A. K. ar kitas asmuo, nustatyti negalima. Tikėtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ darbo sutarčių registracijos žurnale, įrašo eilės Nr. 226, skiltyje „Darbuotojo parašas ir antrojo darbo sutarties egzemplioriaus gavimo data“ pasirašė ne R. J. Ar pasirašė A. K. ar kitas asmuo, nustatyti negalima (t 1, b. l. 27–29). Ši specialisto išvada nepatvirtina A. K. kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog specialisto išvada yra ne kategoriška, o tik tikėtina, kad dokumentus pasirašė ne pats R. J. Tokia tikimybė nebuvo kategoriškai atmesta.

Apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai – išteisintojo A. K. parodymai, 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-2497(12), pirmosios instancijos teismo buvo tiesiogiai ištirti ir įvertinti kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma. Apylinkės teismas pasisakydamas, kad negalima vadovautis prielaidomis, jog nėra objektyvių duomenų, išskyrus vienintelius nukentėjusiojo R. J. parodymus, kad jis nepasirašė minėtos darbo sutarties ir darbo sutarčių registracijos žurnale ir jų pagrindu nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį A. K., nesuteikė prioriteto nė vienam įrodymui ir dėl bylos aplinkybių ir pateikė motyvuotas išvadas (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

Svarbu pažymėti yra ir tai, kad tiek išteisintasis A. K., tiek nukentėjusysis R. J. neneigė tos aplinkybės, kad A. K. buvo paėmęs jo asmens dokumentą, kurį vėliau R. J. paskambinęs A. K. prašė atiduoti. Tai taip pat liudija faktą, kad nukentėjusysis nebuvo įdarbintas nelegaliai, o asmens dokumentai buvo paimti, siekiant tinkamai, kaip tai numato įstatymai, sudaryti darbo sutartį. Taigi anksčiau nurodyti bylos duomenys patvirtina A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus dėl jo atliktų veiksmų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju išnaudotos visos galimybės nustatyti, kas pasirašė Darbo sutartyje ir kituose dokumentuose, tačiau tai nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog darbo sutartyje ir kituose dokumentuose pasirašė A. K., daroma išvada, kad A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis