Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai D. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2015-04-16 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK VTS PP tyrėjas A.Li 2015-04-16 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nes nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo būtų pažeistos asmenų teisės į jų atvaizdą, privatų gyvenimą ar garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiamame 2015-04-16 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatyta, kad 2015-04-08 Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK gautas D. B. pareiškimas dėl galimai daromo teisės pažeidimo, kai neteisėtai ir be leidimo vaizdinėmis priemonėmis fiksuojamas privatus asmens gyvenimas, t.y. 2015-04-07 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) automobilyje Volvo v.n. (duomenys neskelbtini) sėdintys du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo T. B. ir R. B., naudodami priemonę, panašią į fotoaparatą, filmavo, fotografavo kaip D. B. ir jos sūnūs G. B. ir D. B. pridavinėjo pieną pienovežiui, kuriame pieną priiminėjo M. S. ir D. G.. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK tyrėjas A.Li vadovaudamasis LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 ir 3 p., LR CK 2.22 str. 2-3 d., LR ATPK 7, 9, 10, 248, 250, 284 str. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Pareiškėja D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-04-07 apie 11.00 val. ji su savo sūnumis G. B. ir D. B. šalia savo namų ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) pridavinėjo pieną atvykusiam pienovežiui, kai prie jų privažiavo automobilis Volvo v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėję asmenys pradėjo filmuoti, fotografuoti aparatu, panašiu į fotoaparatą pieno pridavimo procesą ir šalia buvusius asmenis. D. B. nurodė, kad tokie atvejai kartojasi. Galimai atvykę asmenys neturėdami teisės ir pažeisdami įstatymus, kaip vėliau paaiškėjo T. B. ir jo sūnus R. B., filmavo D. B. asmeninį ūkį, jos privatų gyvenimą, todėl D. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK VTS PP tyrėjo A.Li 2015-04-16 nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK VTS PP tyrėjas A.Li, priimdamas 2015-04-16 nutarimą, vadovavosi materialius visuomeninius teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. nustato, kad draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose, kai LR Visuomenės informavimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. nustato, kad draudžiama filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo. LR Visuomenės informavimo įstatymo paskirtis yra nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas neskirtas reguliuoti tarp piliečių kylančius visuomeninius santykius, bet nustato visuomenės informavimui skirtų duomenų gavimo, rengimo, pateikimo ir dalyvaujančių visuomenės informavimo procese subjektų teises ir pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad filmavę pieno pridavimą asmenys nesiekė tikslo informuoti visuomenę apie vykstantį įvykį ar kitaip viešai pateikti pareiškėjos duomenis ir 2015-04-07 aplinkybes. Tuo labiau, filmavę asmenys nėra viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai ar žurnalistai, todėl jie nepatenka į subjektų ratą kuriems taikomas LR Visuomenės informavimo įstatymas. Bendriausia prasme teisę į atvaizdą ir teises į privatų gyvenimą reglamentuoja LR Civilinio kodekso 2.22 str., kuris nustato asmens teisę į atvaizdą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Šiuo atveju asmenį galima fotografuoti tik jo sutikimu, nebent fotografuojama viešoje vietoje, tuomet sutikimo nereikia. Nustatant ar vieta yra vieša būtina nustatyti tokius požymius, kad vieta yra laisvai prieinama, joje gali būti ar turi teisę lankytis pašaliniai asmenys, ar įprastai šioje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, ar nesant asmenų jie gali bet kuriuo paros metu toje vietoje atsirasti. Iš bylos matyti, kad D. B. pridavinėjo pieną šalia kelio esančiame kelio pakraštyje, šiuo atveju pieną priiminėjo pienovežyje buvę kiti pašaliniai asmenys ir pagal požymius ta kelio vieta yra laisvai prieinama, joje gali ar turi teisę lankytis pašaliniai asmenys, įprastai šioje vietoje būna pašaliniai asmenys vykdami transporto priemonėmis, ir bet kuriuo metu šioje vietoje gali būti pašaliniai asmenys. Nustačius, kad vieta yra vieša nemanytina, kad gali būti taikomas LR CK 2.22 str. ir D. B. būtų reikėję prašyti sutikimo fotografuojant. Kaip patys filmavę asmenys pripažino, jie tai darė turint tikslą šias fotografijas parodyti įmonei, superkančiai pieną. Pagal LR CK 2.22 str. negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti nuotraukos, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Nenustatyta, kad D. B. būtų fotografuojama ją žeminančioje situacijoje, nes D. B. tuo metu atliko įprastą ūkyje darbinę veiklą – pridavinėjo pieną. LR CK 2.23 str. nustatyta, kad asmens privatus gyvenimas neliečiamas, draudžiama rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Anot D. B. filmavę pieno pridavimą asmenys T. B. ir R. B. rinko informaciją apie jos privatų gyvenimą ir pažeidė privataus gyvenimo neliečiamumo principą. Byloje nustatyta, kad T. B. ir R. B. rinko informaciją apie pieno pridavimą ir galimai dėl pridavimo proceso kintančią supirkimo kainą, taigi rinko informaciją apie vieną pieno gaminimo proceso aspektą – pieno pridavimą. Pati D. B. nurodo, kad jos ūkis nėra aptvertas ar kitaip aiškiai pažymėtos jo ribos, todėl pašaliniams asmenims nėra įmanoma tiksliai orientuotis kur ūkis prasideda ir kur baigiasi. Nesant aiškių ribų asmuo gali nežinoti, kad filmuoja privačioje teritorijoje esančius asmenis ir daro teisės pažeidimą. Atsakomybė už teisės pažeidimą gali būti taikoma, kai aiškiai nustatytos atsakomybės atsiradimo sąlygos ir aplinkybės. Šiuo atveju nustatant ar buvo pažeistas asmens privatus gyvenimas pagal LR CK 2.23 str. 2 d. būtina nustatyti ar asmuo buvo neteisėtai stebimas, fiksuojama ir renkama jo privataus gyvenimo informacija. Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra veiksmai, kuriais siekiama sužinoti viešai nepaskelbtus privataus gyvenimo faktus. Rinkimas gali pasireikšti įvairiais aktyviais veiksmais, kurie leidžia gauti tam tikros kaltininkui reikalingos informacijos: asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, fiksavimu, dokumentų kopijavimu. Rinkti reiškia kaupti, telkti į vieną vietą. Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas nėra vienkartinis veiksmas ( Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-339/2014 ). Šioje byloje nustatyta, kad filmavę asmenys neturėjo tikslo rinkti privačios informacijos apie D. B. asmeninį gyvenimą, sužinoti viešai neprieinamas asmeninio gyvenimo aplinkybes, rinkti tą įrodančią informaciją, ją kaupti. Pagal esančius duomenis T. B. ir R. B. bei V. B. buvo atvykę iš viso du kartus ir kiekvieną kartą atvykdavo tuo pačiu metu, kai prie D. B. viešojoje vietoje šalia kelio stovėdavo pienovežis ir D. B. pridavinėdavo pieną. T. B. ir R. B. bei V. B. fotografuodavo nesislėpdami, atvirai parodydami ketinimą fiksuoti fotografinę medžiagą apie D. B. pieno pridavimo procesą. Pažymėtina, kad LR ATPK nėra nustatyta atsakomybė už neteisėtą duomenų rinkimą apie asmens privatų gyvenimą, todėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pareigūno 2015-04-16 priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną yra teisėtas. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ir LR ATPK ar kitame įstatyme administracinę atsakomybę nustatančios teisės normos, pagal kurio hipotezę galima būtų spręsti apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta – turi būti nutraukta. Su tuo iš esmės sutinka ir pareiškėja, kuri skunde nurodo analogiškas aplinkybes apie atsakomybės pagal LR ATPK nebūvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 167 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Pareiškėja prašo pagal nurodytą faktą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 167 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nesuteikia teisėjui ( teismui ) teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Tam tikrais atvejais nustačius, jog yra nusikalstamos veikos požymių, teisėjas ( teismas ) apie tai gali pranešti prokurorui. Pareiškėja, manydama, jog buvo padaryta nusikalstama veika, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą arba prokuratūrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 300 – 301, 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

D. B. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2015-04-16 nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.