- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- N1-19-455/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Civilinis atsakovas
- R. L., Teisiamajame
- Kaltinamasis
- L. L.
Jeigu šiame priede yra vaizdų, jie nebus rodomi. Atsisiųsti originalų priedą
2015 m. birželio 11 d.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas G. S., sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui N. Š., nukentėjusiajam M. V., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, civiliniam atsakovui R. L.,
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Utenos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Utenos m., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Utenos r., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), 12 kl., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. pažeidė viešąją tvarką ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: 2014 m. rugsėjo 6 d. apie 20.30 val., Utenos miesto šventės metu, Dauniškio parkelyje, prie Dauniškio ežero, viešoje vietoje, dėl asmeninių nesutarimų, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie M. V. ranka suėmęs M. V. už dešinio peties atsuko nukentėjusįjį į save ir vieną kartą su galva smogė M. V. į nosį, tuo nukentėjusiajam M. V. dėl nosies kaulų lūžimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. 6 d., apie 20 val. buvo su draugais P. G., E. S., A. C., E. I. prie Dauniškio ežero. Sėdėjo ir su P. G. kalbėjo apie jo merginą. Pamatęs ateinant M. V., nuėjo prie jo ir uždėjo ranką jam ant peties. Nukentėjusysis atsisuko, bet kažkaip išsinėrė iš rankos ir sudavė jam į kairį smilkinį. Tada jis galva smogė nukentėjusiajam į nosį. Nukentėjusysis nepargriuvo, bet iš karto susiėmė už nosies. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis kažką jam pasakė necenzūrinio ir nuėjo. Tuo viskas ir pasibaigė. Jis grįžo pas draugus ir jie išėjo.
Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2014 m. per Utenos miesto šventę, rugsėjo mėnesį buvo su draugais G. V., M. G., P. B.. Ėjo pro ežerą, kur buvo vaikų karstyklės. Einant išgirdo kaip kažkas pašaukė, atsisuko, bet nieko nepamatė ir ėjo tolyn. Paskui jį pasuko už peties kaltinamasis ir pasakė, kad einam pasišnekėti pas P. G.. Jis pasakė, kad niekur neis ir nusisuko norėdamas eiti toliau. Kaltinamasis jį apsukęs savo galva smogė į nosį. Nuo smūgio jis pargriuvo. Kaltinamasis nubėgo. Atsistojęs nuėjo link parduotuvės „Norfa“. Jam nupirko nosinių, o jis išsikvietė greitąją pagalbą. Kada buvo sulaužyta ranka tiksliai pasakyti negali, ar kada pargriuvo ar kai jį pasuko kaltinamasis, nes kai atsistojo, tai rankos krumplis jau buvo ne savo vietoje.
Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) apklaustas liudytoju parodė, kad 2014-09-06, apie 20.30 val. jis kartu su P. B., G. V., E. B., M. G. buvo Utenos miesto šventėje. Einant Dauniškio pušynėlyje link parduotuvės ,,Norfa“, ties žaidimų aikštele, jam iš nugaros priėjo gerai pažįstamas L. L., kuris jam pasakė ,,einam atsiprašyti P. G.“. Kartu su L. L. buvo A. C.. Jis pasakė L. L., kad niekur neis. Kai L. L. galva sudavė smūgį jam į veidą (į nosį), tai po smūgio jis pargriuvo. L. L. ir A. C. pasišalino. Konflikto metu A. C. nieko nedarė. Konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Įvykusį konfliktą matė M. G., nes jis ėjo šalia jo, kiti su juo buvę asmenys ėjo priekyje jo. Po konflikto nuėjus prie vaistinės ,,Camelia“, esančios Utenoje, Aušros g. 73, G. V. jam iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Utenos ligoninėje priėmimo skyriuje, jam diagnozuotas nosies lūžis. Prašo L. L. patraukti į numatytą atsakomybę (b.l.10).
Ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2014-09-06 Utenos miesto šventės metu būnant Dauniškio parke, prie Dauniškio ežero, kuomet jam iš už nugaros priėjęs L. L. paėmė už dešinio peties ir atsuko į save, tada paėmė už dešinės rankos ir pasakė ,,einam atsiprašysi P. G. ir atsiklaupsi“. Jis L. L. pasakė, kad niekur neis, nes neturi dėl ko atsiprašyti ir ištraukė L. L. iš rankos savo ranką ir nusisuko eiti link PC ,,Norfa“. L. L. vėl jam paėmė už dešinio peties atsuko jį į save ir iš karto vieną kartą su galva sudavė jam į nosį. Pajautė, kad iš nosies bėga kraujas, todėl jis pritūpė, o kai atsistojo L. L. šalia jo nebuvo. L. L. prie jo ir M. B. priėjo kartu su A. C.. A. nieko nedarė, jo nemušė. Kuomet jam L. L. buvo paėmęs už dešinės rankos ir tempė eiti su savimi jis tempdamas ranką iš jo rankos sukosi ir tuomet jam lūžo dešinysis 5 delnakaulis. L. L. nei prieš jam suduodant smūgį į nosį, nei po to, jis jokių smūgių nesudavė. Dar iki įvykstant konfliktui L. L. jam rašė trumpąsias žinutes, kuriose jam grasino. Žinutes turi išsaugojęs ir galėtų pateikti. Po to, kai buvo sumuštas su draugais nuėjo prie prekybos centro ,,Norfa“, kuris yra Dauniškio mikrorajone, ten E. nuėjo nupirkti vienkartinių nosinių, o jis su kitais draugais liko lauke. Būdamas lauke su kaire ranka trenkė į prekybos centro pastato sieną, į sieną sudavė dėl to, kad labai skaudėjo nosį ir dešinę ranką. Civilinį ieškinį byloje reikš ir pateiks artimiausiu metu (b.l.11 ).
Liudytojas M. G. parodė, kad 2014-09-06, apie 18 val. jis kartu su M. V., E. B., P. ir G. prie Dauniškio ežero ėjo link parduotuvės „Norfa“. Šalia ėjo nukentėjusysis ir jis matė, kad jis kalbėjo telefonu. Po to pamatė, kad, kaltinamasis paėmė nukentėjusiajam už peties ir jis atsisuko. Kaltinamasis atsukęs nukentėjusįjį liepė jam klauptis, o kai nepakluso, smogė galva nukentėjusiajam į veidą, t.y. į nosį. Po smūgio nukentėjusysis priklupo ir ranka atsirėmė į žemę. Nukentėjusysis smūgio kaltinamajam nesudavė. Tada jie nuėjo į parduotuvę pirkti servetėlių. O prie vaistinės „Kamelija“ iškvietė greitąją.
Liudytoja E. B. parodė, kad 2014-09-06, per Utenos miesto šventę, ji buvo kartu su B., ir nukentėjusiuoju. Vakare ėjo kartu link „Norfa“ parduotuvės. G. ėjo priekyje, tada ji ir B. šone ir M. V. buvo šone. Ji kalbėjo su B. Nukentėjusysis kažkaip dingo. Kai atsisuko, tai pamatė nukentėjusiojo sukruvintą nosį. Jis buvo susiėmęs už nosies. Kas trenkė nukentėjusiajam nematė. Tada nuėjo į „Norfa“parduotuvę pirkti servetėlių. Ji nuėjo pirkti ir grįžusi pamatė, kad nukentėjusiojo ištinusią ranką. Jis jai pasakė, kad iš nervų susilaužė ranką suduodamas į parduotuvės „Norfa“ sieną.
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad 2014-09-06 apie 20 val. jis kartu su M. V., E., pavardės nežino, ir M. G. buvo Utenos miesto šventėje. Einant Dauniškio pušynėlyje link parduotuvės ,,Norfa“, ties žaidimų aikštele jis atsisuko pažiūrėti kur atsilikę jo minėti draugai. Pamatė, kaip kalbasi M. V. ir L. L.. Persimetę keliais žodžiais L. L. smogė iš savo galvos M. V. į veido sritį ir pataikė į nosį. Po to L. L. pasišalino, o M. V. atėjo prie jo. Jie visi kartu nuėjo prie parduotuvės ,,Norfa“. Nusipirko vienkartinių nosinių. G., pavardės nežino, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas tarp L. L. ir M. V. jis nežino (b.l.28).
Papildomai apklausus ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) liudytojas P. B. parodė, kad 2014-09-06 kuomet miesto šventės metu buvo sumuštas M. V., paties M. V. ir L. L. susitikimo nematė, jis su E. eidamas priekyje M. V. ir M. G. atsisuko pažiūrėti, kur yra jo minėti draugai bei pamatė, kad M. V. kalbasi su L. L., tas pokalbis buvo labai trumpas vos kelios sekundės, jie tik persimetė keliais žodžiais bei L. L. vieną kartą trenkė su galva M. V. į nosį ir iš karto pasišalino. Nematė, kad M. V. būtų sudavęs kokius nors smūgius L. L.. M. link jo ir E. ėjo susiėmęs už nosies, jam bėgo kraujas, todėl nuėjo į PC ,,Norfa“, kur E. nuėjo nupirkti vienkartinių nosinių. Apie M. V. rankos sužalojimą nieko papasakoti negali, nes nežino (b.l.29).
Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) parodė, kad 2014-09-06 gal apie 20.00 val. tikslaus laiko neprisimena Utenos miesto šventės metu parėjo į namus šilčiau apsirengti ir kadangi buvo susitarusi susitikti su draugais E. B., M. V., M. G. ir P. B. paskambino E., tačiau ji neatsiliepė. Tada skambino M. V., kai jis atsiliepė paklausė, kur jie yra ir kaip tik tuo metu išgirdo, kaip kažkas sako ,,ateini čia duchas“ ir tuo metu nutrūko ryšis. M. jai dar spėjo pasakyti, kad yra prie Dauniškio ežero esančių virvių. Supratusi, kad kažkas nutiko iš namų nubėgo link M. minėtų virvių, bet jos minėtų draugų ten nebuvo, todėl nuėjo prie PC ,,Norfos“ kur susitiko draugus. Pamatė, kad M. V. iš nosies bėga kraujas. Tada ji iškvietė medikus, kurie atvažiavę išsivežė M. į ligoninę. M. G. papasakojo, kad jiems einant palei Dauniškio ežerą L. L. atsukęs M. V. į save liepė jam klauptis, bei vieną kartą su galvą davė M. į nosį. Ji pati įvykio nematė. Tai tiek gali paaiškinti (b.l. 33).
Liudytojas A. C. parodė, kad 2014 m. dienos tiksliai neprisimena, per miesto šventę, gali būti, kad rugsėjo 6 dieną, buvo prie Dauniškio ežero. Apie 19-20 val. buvo su draugais prie Kultūros rūmų, valgė, kalbėjo. Buvo L. L., P. G., E. I., S. E.. Pamatė nukentėjusįjį su draugais einantį link „Norfos“. Jį pašaukė. Bet M. V. nekreipė dėmesio. Tada su kaltinamuoju priėjo prie nukentėjusiojo ir norėjo jį pasikviesti, kad jis pakalbėtų su P. G.. Kaltinamasis paėmė nukentėjusiajam už nugaros, už džemperio, suėmė, norėjo jį vestis. Nukentėjusysis atsisukdamas trenkė iš rankos į antakį. Tada kaltinamasis galva sudavė M. smūgį. Nukentėjusiajam po smūgio bėgo kraujas, tą matė. Aplink buvo daug žmonių. Po smūgio nukentėjusysis pasakė: „Dabar tau bus ...(toliau –necenzūrinis žodis)“.
Liudytojas E. I. parodė, kad jis 2014 m. per Utenos miesto šventą buvo kartu su L. L. ir kitais draugais. Matė kaip kaltinamasis nuėjo prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis uždėjo ranką ant nukentėjusiojo už kairio peties. Nukentėjusysis bandė atitraukti ranką ir pataikė kaltinamajam, kas buvo toliau jis nematė, nes užstojo medis. Žmonės atsistojo nuo suolų, nuėjo gal pasižiūrėti, jam užstojo vaizdą. Kaltinamasis jam papasakojo, kad nukentėjusysis sudavė į veidą, o jis jam sudavė galva. Kai grįžo kaltinamasis, tai pastebėjo, kad jo veidas raudonas. Kai kaltinamasis sudavė galva nukentėjusiajam, tai M. V. pasilenkė nosį susėmęs, bet pargriuvęs nebuvo. Po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis nebuvo pargriuvęs. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d.) E. I. parodė, kad 2014 rugsėjo 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, Utenos miesto šventės metu jis buvo kartu su A. C., L. L. ir kitais asmenimis, kurių nepažįsta. Buvo Dauniškio parkelyje, prie Dauniškio ežero, jie ten sėdėjo prie stalo ir valgė, kuomet pamatė, kad pro šalį eina M. V.. Tada L. L. ir A. C. nuėjo paskui M. V., kodėl paskui jį nuėjo jis nežino. Sėdėdamas matė, kaip L. viena ranka per pečius apkabino M. V., tada jis pakeldamas rankas bandė nustumti L. ranką sau nuo peties. Kas toliau vyko nematė, nes stalas prie kurio sėdėjo buvo apie 30 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo L. su M. V. ir kas toliau vyko nematė, be to jau buvo prietema, ir kadangi buvo miesto šventė tai tuo metu ta vieta ėjo nemažai žmonių, kurie užstojo vaizdą. L. grįžęs prie stalo pasakojo, kad jis M. V. vieną kartą su galvą sudavė į nosį, daugiau nieko nepasakojo. Kodėl jis sudavė M. V. nežino, L. neklausė ir nesikišo į jo reikalus. Tai tiek gali papasakoti. Kiti draugai, kurie kartu su juo buvo prie stalo taip pat nieko nematė, nes iš tos vietos vaizdą užstojo vaikštantys žmonės, kurių buvo, gan nemažai, kadangi toje vietojo palei visą Dauniškio ežerą stovėjo palapinės, kuriose buvo pardavinėjamas maistas, bei stovėjo nemažai stalų, prie kurių buvo galima prisėsti. Tai tiek gali paaiškinti. (b.l. 34 )
Liudytojas E. S. parodė, kad jis konflikto nematė, apie įvykį jam papasakojo kaltinamasis, ką tiksliai jis pasakojo prisiminti negali. Kurioje vietoje buvo kaltinamajam guzas ant kaktos nepamena.
Liudytojas P. G. parodė, kad konflikto nematė, tik kaltinamasis jam papasakojo, kad M. V. sudavė jam ranka, o jis jam sudavė galva. Jis anksčiau draugavo su E. B., o nukentėjusysis buvo su ja. Jis neprašė kaltinamojo, kad sumuštų nukentėjusįjį.
Teismo medicinos ekspertas S. F. paaiškino, kad jam buvo pateikti visi reikalingi medicininiai dokumentai, pagal kuriuos jis pateikė teismo medicinos specialisto išvadą. Nukentėjusįjį apžiūrėjo pats ir užfiksavo jo nurodytas įvykio aplinkybes. Medicininėje dokumentacijoje nebuvo užfiksuoti, kad nukentėjusiojo rankos lūžimas yra spiralinis. Šis lūžimas būdingas sukant ranką. Nukentėjusiojo rankos lūžimas galėjo būti padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, nukentėjusiajam priklaupus ir atsitrenkus ranka į žemę ar grindinį, taip pat delnakaulio lūžimas galėjo atsirasti ir suduodant ranka į sieną.
Liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad Liudytojas A. C. parodė, kad 2014-09-06, apie 20.00 val. Utenos miesto šventės metu, Vyžuonos parkelyje susitiko su L. L., J. V. ir E. I.. Jie visi keturi nuėjo prie Dauniškio ežero į Dauniškio parkelį prie palapinių, kur pardavinėjo maistą, pavalgyti. Jiems bevalgant P. G. papasakojo, kad M. V. nuviliojo jo merginą. Po kurio laiko jie sėdėdami prie stalo pamatė pro šalį einantį M. V. su draugais, iš kurių pažįsta P. B.. Tada jis kartu su L. L. nuėjo iki M. V., L. norėjo nusivesti M. V. prie P. G., kad jis atsiprašytų P. G.. L. pasivijęs M. sugriebė jam už rūbų ties sprandu. M. atsisukdamas pradėjo mosikuotis, išsilaisvino iš L. L.. Kuomet jis jam laikė už rūbų ties sprandu ir dar matė, kaip M. V. vieną kartą L. ranka sudavė į kaktą ties dešiniu antakiu. T. L. vieną kartą su galvą sudavė M. V. į nosį. Po smūgio jis ir L. pasisuko eiti link savo draugų, M. V. susiėmė už nosies ir nueidamas nuo jų pasakė ,,tau dabar bus ...“. Tuo konfliktas ir baigėsi. Konflikto metu tarp L. L. ir M. V. šalia buvo daug žmonių. Jis negirdėjo ar L. ką nors sakė M. V. po to, kai sugriebė jam už rūbų. Viskas vyko labai greitai, negirdėjo, kad L. ką nors būtų iš vis sakęs M. V.. (b.l. 32).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-07 Utenos m., Aušros g. ,,Dauniškio“ parke, vizualiai apžiūrėjus pėsčiųjų taką, ant betono trinkelių grindinio, 50 cm atstumu nuo dešiniojo jo krašto, žiūrint nuo atvažiavimo pusės, matyti 90x70 cm plote prilašėjusių dėmių panašių į kraują (b.l. 8-9 ).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-06, M. V. parašė SMS L. L., kurioje parašė, kad viena iš merginų nori būti su juo. 20 val. 27 min. abonentas „L.“ SMS žinute grasina nukentėjusiajam panaudoti fizinį smurtą. 20 val. 27 min. nukentėjusysis abonentui „La.“ išsiunčia žinutę „Sulaužei nosį. Dabar matysim“ (b. l. 13).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 184/14 (08) matyti, kad M. V. padaryti sužalojimai yra nosies kraujosruva, nosies kaulų ir dešinio V delnakaulio lūžimas. Padaryti sužalojimai: ir nosies kaulų ir dešinio V delnakaulio lūžimas priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. Nukentėjusysis nurodė, kad jam galva į nosį sudavė L. L., nuo smūgio jis pargriuvo ir susilaužė ranką (b.l. 18).
Iš L. L. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 89-1-00720-14 (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) matyti, kad jis nurodė jog 2014-09-07, apie 12 val. 30 min., jam į kairės pusės smilkinį sudavė smūgį A. P. ( b.l. 161 ).
Iš 2014-08-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 189/14(08) matyti, kad L. L. padarytas sužalojimas: kairio smilkinio-antakio srities kraujosruva. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas bukais, kietais daiktais, kontakto su kūnu metu prieš 2-3 dienas iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2014-09-09 dieną, 13 val. ir tai galėjo būti medicininėje dokumentacijoje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrukdymo (b. l. 192 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį galva į nosį dėl ko pastaroji buvo sulaužyta. Kaltinamasis pripažino, kad jis sudavė smūgį galva nukentėjusiajam į veidą, po ko nukentėjusysis susiėmė už nosies iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Liudytojai A. C., M. G. teisiamojo posėdžio metu, liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes patvirtino. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nosies sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas suduodant smūgį galva. Toks sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis aiškino, kad jis smūgį sudavė dėl to, kad nukentėjusysis jam pirmas sudavė ranka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis susirašinėjo SMS žinutėmis, kuriuose kaltinamasis, prieš pat nukentėjusiojo sumušimą, grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis pamatęs nukentėjusįjį šventės metu, pats priėjo prie jo, elgėsi grubiai, suėmė už drabužių ir panaudojęs fizinę atsuko į save, reikalavo atsiprašyti kito asmens ir pan. Todėl, daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties būklėje, nėra jokio pagrindo.
Kaltinamasis, galva suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta. nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto.
Kaltinamasis neigė, kad nukentėjusysis pargriuvo ir dėl jo smūgio susilaužė ranką. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis po smūgių pargriuvo, vėliau apklaustas nurodė, kad jis po smūgio tik pritūpė, o skausmą rankoje pajautė, kai kaltinamasis buvo už jos suėmęs ir ją patraukė. Konfliktą stebėjęs liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis po smūgio suklupo, nenurodė. Liudytojas M. G. parodė, kad po smūgio nukentėjusysis priklupo. Aplinkybę, kad nukentėjusysis rėmėsi ranka į žemę nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Kiti konfliktą matę asmenys tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis suklupo nenurodė. Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji išjusi iš parduotuvės pastebėjo, kad yra ištinusi nukentėjusiojo ranka. Nukentėjusysis jai paaiškino, kad iš nervų sudavė ranka į parduotuvės sieną. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paneigė, kad trenkė ranka į sieną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad į sieną sudavė tik kita –kaire ranka.
Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis negali tiksliai nurodyti rankos sužalojimo aplinkybių. Liudytojas M. G. nurodė, kad nukentėjusysis po smūgio suklupo, tačiau rankos sužalojimo nepastebėjo. Liudytojo M. G. nurodytų aplinkybių niekas iš konfliktą mačiusių asmenų nepatvirtino, priešingai, konfliktą mačiusi ir vėliau su M. V. buvusi liudytoja E. B. (kurios parodymų patikimumu nukentėjusysis abejonių nepareiškė) nurodė, kad nukentėjusysis jai sakė, kad ranką susižalojo suduodamas į sieną. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad ranką nukentėjusysis galėjo susižaloti ranką suklupdamas ir trenkdamas ranka į žemę ar suduodamas į sieną. Tokiu būdu, byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų– smūgiavimo nukentėjusiajam ir nukentėjusiojo dešinės rankos sužalojimo. Remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam M. V. pargriuvus ant žemės padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinio V delnakaulio lūžimo.
Kaltinamajam buvo pareikštas kaltinimas dėl šių sužalojimų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje yra laikoma, kad chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Byloje aptartais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklostė priešiški tarpusavio santykiai, kaltinamasis grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Todėl, remiantis byloje ištirtais įrodymais darytina išvada, kad kaltinamasis pamatęs nukentėjusįjį šventėje, prie jo priėjo ir panaudojo fizinį smurtą dėl priešiškų asmeninių santykių, o ne chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamojo veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų M. G., P. B., A. C., E. B., E. I. parodymų kaltinamasis miesto šventės metu, viešoje vietoje smogė nukentėjusiajam galva į veidą. Tai matė kartu su nukentėjusiuoju buvę asmenys, nukentėjusysis buvo sukruvintas, išėjo iš šventės, jam buvo kviečiama greitoji pagalba. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, juos padarė tiesiogine tyčia, į psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b.l. 69), administracine tvarka baustas (b.l. 59), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 74 ), į policijos profilaktinę įskaitą ir policiją dominančių vaikų apskaitą nėra įrašytas (b.l. 77), iš fizinio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad jam sudarytos geros buities- moralinės gyvenimo sąlygos (b.l. 72-73), L. L. nėra įrašytas į Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių skyriaus socialinės rizikos vaikų sąrašą (b.l. 72), taip pat į tai, kad jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. (b.l. 61-65), yra neteistas (b.l.60), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3191,89 Lt (924,44 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui (b.l.20-21).
Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl sužalojimų nedirbo, neturėjo pakankamo darbo stažo, kad būtų mokama nedarbingumo pašalpa, todėl prašo priteisti negautą darbo užmokestį.
Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis yra per didelis. Paaiškino, kad jis negalėjo dirbti dėl plaštakos lūžimo, o jis nėra kaltas dėl šio sužalojimo.
Civilinė atsakovė R. L. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė tokius pačius motyvus.
Ieškinys perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 184/14 (08) matyti, kad M. V. padaryti sužalojimai yra nosies kraujosruva, nosies kaulų ir dešinio V delnakaulio lūžimas. Padaryti sužalojimai: ir nosies kaulų, ir dešinio V delnakaulio lūžimas priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 18).
Nukentėjusysis įrodinėdamas patirtą turtinę žalą dėl neišmokėto atlyginimo nepateikė duomenų apie savo vidutinį uždarbį, dėl ko negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio. Todėl nukentėjusiajam M. V. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt (4344,30 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 20-21).
Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad dėl sužalojimų nedirbo, jautė skausmą, buvo gydomas, buvo sutrikęs kvėpavimas, nosis liko kreiva, pagausėjo sloga. Prašo priteisti 10 000 Lt.
Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis yra per didelis. Paaiškino, kad sutinka sumokėti 3-4 tūkstančius litų. Jis negalėjo dirbti dėl plaštakos lūžimo, o jis nėra kaltas dėl šio sužalojimo.
Civilinė atsakovė R. L. su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė tokius pačius motyvus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 184/14 (08) matyti, kad M. V. padaryti sužalojimai yra nosies kraujosruva, nosies kaulų lūžimas. Padarytas sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 18).
Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, atsirado išvaizdos pakitimų. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis tyčiniais veiksmais, kuriais sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė fizinį skausmą Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu. Šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera: jis neturi turto, savarankiško uždarbio, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra medicininių išvadų, kad nukentėjusiajam yra pagrindas nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 7000 Lt (2027,34 Eur) neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo. Civilinio atsakovo R. L. atžvilgiu ieškinys atmestinas, nes kaltinamasis sulaukė pilnametystės (CK 6.276 str. 3 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir paskirti:
-pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimą keturiems mėnesiams įpareigojant per šį bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6val.
-pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimą trims mėnesiams įpareigojant per šį bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6val. Vadovaujantis BK 63 str. 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą keturiems mėnesiams įpareigojant per šį bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6val.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.
Nukentėjusiajam M. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš L. L. du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 34 euro centus (2027,34 Eur) M. V. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo R. L. atžvilgiu atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.