Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-922/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-07-16
Bylos Nr.
1-130-922/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-130-922/2012 Teisminio proceso Nr.1-51-1-00163-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 16 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

V. S. 2012 m. balandžio 21 d. apie 0.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, grasino savo motinai - nukentėjusiajai A. B. žodžiais „aš tave papjausiu“ ir paėmusi bute buvusį peilį, atvirai demonstruodama, nukreipė jį į A. B. ir ėjo jos link, taip grasino nužudyti žmogų, sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti tuoj pat įvykdytas.

V. S. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad ji su savo mama A. B. kartu gyvena visą gyvenimą. Tarp jų labai dažnai kyla žodiniai konfliktai. Supykusi ant mamos ji dažnai nesusitvardo. Kartais mama ją taip išveda iš kantrybės, kad ji jai net pagrasina, kad ją užmuš. Tačiau tai tėra žodžiai pasakyti iš pykčio. Kai būna išgėrusios jos dažniausiai abi konfliktuoja. Prieš keturis su puse metų pas ją į jos mamos butą atsikraustė gyventi A. B.. Nuo to laiko ji su A. B. gyvena kartu. A. B. taip pat kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau jis niekada negrasino jos mamai. Kai tarp jos ir mamos kyla konfliktai A. B. užstoja jos mamą ir ją ramina. 2012 m. balandžio 20 d. ji buvo gavusi pašalpą. Abu su A. B. tą dieną gėrė šampaną, o po to kartu išgėrė keletą plastikinių 2 l talpos butelių alaus. Mama tą dieną reikalavo, kad ji jai duotų pinigų sumokėti už komunalines paslaugas. Šiaip ji visada mamai duodavo pinigų mokesčiams sumokėti. Tą dieną supyko ant mamos ir pinigų nedavė. Mama jai dėl to visą dieną priekaištavo ir ją nervino. Vakare ji pati buvo jau gerokai apgirtusi. Naktį, t.y. 2012-04-21, apie 1.00 val. mama galutinai išvedė ją iš kantrybės. Tačiau kiek prisimena, peiliu mamai ji negrasino. Be ji gali to neprisiminti dėl girtumo. Prisimena tik tai, kad ant mamos šaukė ir ją iškoneveikė. A. B. jos mamai negrasino ir apskritai ant jos nešaukė ir jos nekeikė. Jis taip niekada nesielgia. Dabar dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Mama jai dėl to, jau senai atleido (87-88 b. l.).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2012-04-21 apie 0.50 val. jos dukra V. S. jai grasino, kad „papjaus, užmuš, sudegins ją“. Tai ne pirmas kartas kai jai yra grasinama. Dukros sugyventinis A. B. taip pat grasina. Jie abu gyvena jos bute ir neduoda jai ramybės nei dieną, nei naktį. Ji jų bijo. Jos dukra V. S. pasiima peilį ir vaikšto po kambarius (18 b. l.).

Liudytoja L. V. parodė, kad V. S. yra jos sesuo. Ji kartu su A. B. gyvena motinos A. B. namuose. Jie abu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Išgėrę abu būna labai agresyvūs. Prieš porą metų V. S. metė į mamą peilį. Jis jai įsmigo į koją. Tą kartą mama jai atleido. 2012-04-21 V. S. su A. B. buvo gavę pašalpas. Abu buvo girti. V. S. šaukė mamai, kad ją papjaus, užmuš. Metė į mamą puoduką, bet nepataikė. Po to pasiėmė peilį ir puolė juo mamą. Tą vakarą, t.y. 2012-04-21 A. B. iš jos peilį atėmė. Mamos A. B. namuose peilius laiko paslėptus, nes ji bijo, kad V. S. nenužudytų mamos. A. B. 2012-04-21 A. B. negrasino, jis ramino V. S. (20-21 b. l.).

Liudytoja B. K. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su A. B.. Kartu su A. B. gyvena ir jos dukra V. S. su savo sugyventiniu A. B.. A. B. maždaug prieš 4 metus grįžo iš įkalinimo vietos. Jis kalėjo už savo brolio nužudymą. Kai jis grįžo, jie kartu su V. S. ištisai vartoja alkoholinius gėrimus. Girti jie abu būna labai agresyvūs, o ypatingai V. S.. Ji būdama girta nuolat grasina savo mamai A. B., kad ją užmuš, papjaus, šaukia ant jos, grasina, kad užmuš. V. S. ne tik šaukia grasindama A. B. su ja susidoroti, bet ji ir imasi fizinės prievartos prieš senutę. Ji yra mačiusi, kaip ji puldavo ant senutės su peiliu rankoje šaukdama „papjausiu tave“, su plaktuku šaukdama „užmušiu“. A. B. A. B. taip pat grasina, bet jis yra ramesnis už V. S.. Senutė jų abiejų labai bijo (22-23 b. l.).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2008 m. jam grįžus iš Alytaus pataisos namų, jis apsigyveno pas V. S.. Paskutinius keturis metus gyveno pas jos mamą bute. 2012-04-21 jam grįžus iš darbo su V. S. susėdo išgerti alkoholinių gėrimų, kartu buvo ir jos sesuo. Violeta pykosi su mama, nes ji davė nedaug pinigų sumokėti už komunalines paslaugas, mama norėjo daugiau, tačiau Violeta nedavė. Kas įvyko paskui jis nematė, nežino ir pasakyti negali (55-56 b. l.).

2012-04-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas esantis, (duomenys neskelbtini) (9-13 b. l.).

2012-04-21 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos įvykio aplinkybės (14-17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus. Kaltinamoji kaltę pripažino visiškai, paaiškino aplinkybes. (87-88 b. l.) Nukentėjusioji paaiškino, kad jos dukra V. S. jai grasino, kad „papjaus, užmuš, sudegins ją“. Ne pirmas kartas kai jai yra grasinama. Ji jos bijo. Jos dukra V. S. pasiima peilį ir vaikšto po kambarius (18 b. l.). Byloje esantys dokumentai, įrodymai įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos faktinės aplinkybės, liudytojų L. V., B. K. parodymai patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus.(9-17, 20-23 b. l.). Ištyrus visumą įrodymų teismo vertinimu kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta, jos veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Kaltinamoji sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (89 b. l.).

Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgė į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Kaltinamoji administracine tvarka bausta (60-62 b. l.), neteista (58-59 b. l.), į psichikos sveikatos centro įskaitą įrašyta, 2012-06-25 specialisto išvadoje Nr. 99 U-135 nurodyta, kad V. S. teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (64, 70 b. l.), nedirbanti.

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmę, taip suteikiant galimybę kaltinamajai pasitaisyti.

Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu kaltinamoji įpareigotina be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas

nuspre ndžia:

pripažinti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti per laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. S. 2012-04-21 ir 2012-04-23 paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Išaiškinti V. S., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Baudžiamojo įsakymo kopiją išsiųsti V. S..

Teisėja Loreta Janiulytė