- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- eI-2360-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02694-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- E.A.
- Atsakovas
- Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje
- Kategorijos
- 3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E.A. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E.A. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (1.15.)-S13-159 bei ją įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. spalio 10 d. prašymą.
Nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto merą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punkte numatytos pareigos viešinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotus pažeidimus vykdymo. Nesulaukusi atsakymo 2018 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl minėto teisės akto vykdymo užtikrinimo. Pažymi, jog byloje skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė užtikrinti Aprašo 17 punkto reikalavimų vykdymą. Paaiškina, jog Aprašo 17 punktas įpareigoja įstaigas interneto svetainėje viešinti teismų sprendimais konstatuotus pažeidimus, t.y. įstaigos internetinės svetainės skyriaus „Teisinė informacija“ srities „Teisės aktų pažeidimai“ dalyje „Teismo sprendimai“ turi būti skelbiami įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai įstaigoje, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo. Mano, jog nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas yra susiję su įstaigos vidaus administravimu, ar viešųjų funkcijų vykdymu, pažeidimai turi būti viešinami. Akcentuoja, jog atsakovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsniu, turėjo teisę ir įgalinimą kreiptis į merą su paklausimu, ar meras viešino teismų konstatuotus pažeidimus. Mano, jog atsakovas nepagrįstai sprendimą grindžia motyvu, jog nėra galimybės nustatyti, ar meras viešino teismų konstatuotus pažeidimus ar ne, vertinant tai, kad pati pareiškėja buvo pateikusi mero pažeidimų, susijusių su teismų sprendimų neviešinimu, įrodymų. Teigia, jog Aprašo 17 punkte yra nustatytas pažeidimų viešinimo 1 metų terminas, kuris siejamas ne su teismų sprendimų data, bet su viešinimo trukme. Akcentuoja, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas viešinti institucijos pažeidimus tiek dėl viešųjų funkcijų vykdymo, tiek ir dėl vidaus administravimo. Pabrėžia, jog Aprašo 17 punkto nevykdymas sukuria situaciją, pagal kurią miesto meras toliau daro teisės aktų pažeidimus ir atitinkamą finansinę žalą savivaldybės biudžetui, taip papildomai apsunkindamas ir jos teisių įgyvendinimą, bei tolimesnius teisminius ginčus. Mano, jog atsakovas nepagrįstai plečiamai aiškina Aprašo 17 punkto turinį, pažeidimų viešinimo pareigą siedamas su pažeidimo turiniu ir apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyboje 2018 m. spalio 11 d. buvo gautas pareiškėjos kreipimasis „Dėl mero Vyriausybės nutarimų pažeidimo“. Atsakydamas į prašymo pirmą dalį dėl negauto atsakymo per teisės aktuose nustatytą terminą, ji informavo, jog Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, todėl pareiškėjos prašymą šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Akcentuoja, jog vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, buvo įvertintos teisės normos ir pareiškėjos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau pažeidimų, dėl kurių Vyriausybės atstovas turėtų teisinį pagrindą imtis savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktų įgaliojimų, nebuvo nustatyta. Pažymi, kad Vyriausybės atstovas įstatymu suteiktomis teisėmis gali pasinaudoti tik vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, veikdamas savo kompetencijos ribose, kai siekiama išsiaiškinti ir įvertinti, ar savivaldybės administravimo subjektai tinkamai įgyvendino įstatymus. Akcentuoja, jog Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo taikymas apima informaciją, susijusią su institucijų priimamais dokumentais, atliekant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias ir administracines paslaugas ar vykdant kitas viešąsias funkcijas, kurios institucijai nustatytos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, tačiau įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Akcentuoja, jog Aprašo 17 punkto 11 pastraipoje nurodyta sąvoka „pažeidimas įstaigoje“ apima įstaigos pažeidimus vykdant teisės aktais joms priskirtas viešąsias funkcijas, o 12 pastraipa nustato pareigą viešinti valstybės tarnautojų padarytus tarnybinius nusižengimus, jiems atliekant viešojo administravimo funkcijas. Prašo atkreipti dėmesį, jog įstaigos internetinėje svetainėje privalo būti paskelbta informacija apie tais metais įstaigoje valstybės tarnautojų, o ne darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, padarytus nusižengimus bei į aplinkybę, jog pareiškėjos atžvilgiu mero priimti sprendimai dėl darbo drausmės pažeidimų buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Mano, kad Klaipėdos miesto meras nagrinėjamu atveju pagal teisinį reglamentavimą neturi pareigos skelbti teismo sprendimus bei informacijos apie juose nustatytų pažeidimų pašalinimo priemones. Akcentuoja, jog jei būtų nustatyta merui pareiga skelbti minėtą informaciją ir nuasmenintus teismo sprendimus, būtų privalu skelbti ne trumpiau nei 1 metus nuo informacijos apie priemones paskelbimo dienos, o atsižvelgiant į priimtų teismų sprendimų datas, Vyriausybės atstovas nebūtų turėjęs teisinio pagrindo objektyviai įvertinti, ar minėti teismo sprendimai buvo paskelbti ir kiek laiko buvo skelbiami internetinėje svetainėje. Pabrėžia, jog Vyriausybės atstovo tarnyboje buvo vertinama, ar Klaipėdos miesto savivaldybės viešojo administravimo subjektai vykdo Aprašo 17 punkto reikalavimus, tačiau nebuvo sprendžiamas pareiškėjos subjektinių teisių gynimo klausimas. Argumentuoja, jog skundžiamu sprendimu jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė, atsakymas pareiškėjos atžvilgiu jokių subjektinių teisių nenustatė, juridinių pasekmių nesukėlė. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas, motyvuotas, pagrįstas teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo ginčo dalyku yra Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“ teisėtumas ir pagrįstumas. Nesutikdama su Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“ formuluojamu sprendimu, pareiškėja siekia, kad atsakovas atliktų veiksmus, kurie, kaip mano pareiškėja, turi būti atliekami, konstatavus Klaipėdos miesto savivaldybės mero neteisėtus veiksmus.
Nustatyta, jog 2018 m. spalio 10 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą (Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyboje raštas gautas 2018 m. spalio 11 d.) ir nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje nėra paskelbtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-55-613/2017 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-700-618/2017 bei prašė užtikrinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras vykdytų Aprašo 17 punkto nuostatas.
Atsakydamas pareiškėjai, Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“ nurodė, jog imtis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu jam suteiktų įgaliojimų vykdymo ir reikalauti Klaipėdos miesto savivaldybės mero įgyvendinti Aprašo 17 punkto nuostatas juridinio pagrindo nėra.
Vyriausybės atstovo pareigos yra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos Konstitucijoje. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai, o šio straipsnio 3 dalyje – kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 123 straipsnį Vyriausybės atstovas yra subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikiantis Vyriausybės vardu ir jai pavaldus (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutarimas). Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės atstovo funkcijos taip pat yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalies nuostatose. Tuo metu konkretūs Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir jų vykdymo tvarka reglamentuojami Įstatymo 4 straipsnyje, o šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka – įstatymo 5 straipsnyje. Taigi savivaldybių administracinė priežiūra yra vykdoma laikantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo reikalavimų.
Administracinių teismų praktikoje yra pabrėžta, kad pagal konstitucinę doktriną savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą). Todėl pagal Įstatymo nuostatas savivaldybių administracinė priežiūra nėra ribojama/saistoma konkrečiais teisiniais santykiais, o siejama su savivaldybės veikla. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kokių teisės normų pagrindu yra atsiradę, pasikeitę ar pasibaigę teisiniai santykiai, kurių šalimi yra atitinkama savivaldybė, jie patenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros sritį. Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę, iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę. Tik disponuodamas būtina informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai vykdyti savo pagrindinę funkciją – savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės atstovui suteiktus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-445/2013).
Kaip konstatavo LVAT 2014 m. liepos 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-1290/2014, sisteminė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimo forma apima ir bendrą (abstrakčią), t. y. nesusijusią su konkrečių pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu, savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo kontrolę. Iš šios išvados akivaizdu, jog savivaldybių administracinės priežiūros forma gali apimti ir abstrakčią kontrolę dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo.
Taigi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir kiti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą reglamentuojantys aktai suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais dėl savivaldybės administravimo subjekto, kokiu yra Klaipėdos miesto savivaldybės meras, veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų į Vyriausybės atstovus apskrityse, šie kreipimaisi gali būti nenagrinėjami tik teisės aktuose nurodytais atvejais.
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalis numato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal to paties straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.). Pagal Taisyklių 31 punktą, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pagal Taisyklių 35.4 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, t.y. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pagal Taisyklių 38 punktą, atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.) nustato asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje. Pagal įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą, institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui. Tokios informacijos pateikimas detalizuojamas Apraše. Šio aprašo tikslas yra sudaryti visuomenei sąlygas gauti internetu visą viešą informaciją apie valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir jų funkcijas (1 punktas).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog su 2018 m. spalio 10 d. prašymu užtikrinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras vykdytų Aprašo 17 punktą pareiškėja į atsakovą kreipėsi, negavusi Klaipėdos miesto savivaldybės mero atsakymo į jos 2018 m. rugsėjo 8 d. prašymą.
Reikalavimas panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“ išdėstytą sprendimą grindžiamas tuo, kad atsakovas klaidingai interpretuoja Aprašo nuostatas, susijusios su teismų sprendimų paskelbimu savivaldybės internetinėje svetainėje. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės mero daromas teisės pažeidimas, t.y. Aprašo 17 punkto nuostatų nevykdymas, prisideda prie to, kad tokiais Klaipėdos miesto mero neteisėtais veiksmais yra daroma žala Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui ir apsunkinamas pareiškėjos teisių įgyvendinimas.
Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir institucijų ir įstaigų įstatymo 22 straipsnį, pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotiniam naudojimui, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju specialusis įstatymas nustato tokio neveikimo (pareiškėjos vertinimu - Klaipėdos miesto savivaldybės mero Aprašo 17 punkto netinkamo įgyvendinimo) apskundimo tvarką.
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018 m. spalio 12 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-909 „Dėl informacijos viešinio“ neginčija. Prašydama panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“, prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. spalio 10 d. prašymą.
Pažymėtina, kad vien tai, jog Viešojo administravimo įstatymas ir kiti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą reglamentuojantys aktai suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais dėl savivaldybės administravimo subjekto, kokiu yra Klaipėdos miesto savivaldybės meras, veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų į Vyriausybės atstovus apskrityse, dar nereiškia, kad asmuo turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus išnagrinėjus pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.), kadangi prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 str. 1 d.).
Įvertinus tai, jog pagal kompetenciją atsakovui nėra priskirtinas asmenų skundų, susijusių su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytos informacijos teikimu, nagrinėjimas, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2018 m. spalio 10 d. prašymą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (1.515.)-S13-159 „Dėl 2018-10-01 kreipimosi“ yra teisėtas ir pagrįstas, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjos prašymą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidos netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.