Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. – N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinę ieškovės G. M. – N. buities ir gyvenimo sąlygas, bei atsižvelgdamas į principines Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, kad mažamečio vaiko negalima išskirti su motina, mano, kad tikslinga nustatyti A. N. gyvenamąją vietą kartu su ieškove G. M. – N. Pareiga teikti išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis, todėl atsakovas A.N. privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą, t.y. pareigą teikti išlaikymą (b.l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2014 m. balandžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 15 (b. l. 8). Šalys dalintino nekilnojamojo turto (b. l. 10) ir bendrų kreditorių neturi. Šalys yra nepilnamečio A. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9).

Dėl santuokos nutraukimo

Įstatyme nustatyta, kad, jei sutuoktinis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 2 d.). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2014 m. spalio mėn. pabaigoje paliko šeimą, t.y. išsikėlė gyventi kitur ir nepaliko ieškovei jokių lėšų pragyvenimui, su savimi pasiėmė ir šalių turėtas santaupas, skirtas buto išlaikymui. Pažymėtina, jog tuo metu, kai atsakovas paliko ieškovę ir jų sūnų, šalių sūnus tebuvo poros savaičių amžiaus kūdikis. Ieškovė nurodė, o atsakovas iš esmės pripažino, jog atsakovas nedėjo pakankamai pastangų tam, kad tinkamai rūpintųsi savo žmona bei naujagimiu kūdikiu, bei kad gautų pakankamai lėšų visų šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė to negalėjo padaryti dėl vaiko gimimo ir auginimo. Todėl konstatuojama, kad atsakovas pažeidė savo pareigą būti lojaliam, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vaiko išlaikymo (CK 3.27, 3.30 str.), dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ir jų santuoka iširo (CK 3.60 str. 2 d.). Todėl atsakovas pripažįstamas kaltu dėl šalių santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka turi būti nutraukta. Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai grąžinama ikisantuokinė pavardė „M“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Šalių vaikas dėl amžiaus savo noro dėl gyvenamosios vietos išreikšti negalėjo. Juo, visų jo poreikių patenkinimu visą laiką nuo pat gimimo bei šiuo metu rūpinasi tik ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, daroma išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) labiausiai atitiks vaiko interesus, ir šis reikalavimas tenkinamas. Dėl šios priežasties nustatoma, kad vaiko turtą uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės tvarko ieškovė (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje bei ieškovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Vaikas yra septynių mėnesių amžiaus, jį augina ir prižiūri motina. Vaikas turi specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, jis privalo lankytis pas alergologus.

Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina sūnų. Jos pajamas sudaro motinystės pašalpa, kurios dydis 205,12 Lt (59,41 Eur), bei kitam ieškovės sūnui skirtas 195 Lt (56,48 Eur) dydžio išlaikymas, kurį teikia Vaikų išlaikymo fondas. Jos vardu registruoto turto nėra. Nurodo, kad šiuo metu ją ir vaiką išlaiko jos sesuo.

Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, planuoja įsidarbinti užsienyje. Atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto.

Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, sūnaus kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia.

Įvertinus tai bei nurodytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, apie atsakovo kaip mažamečio vaiko tėvo pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad jis gautų pakankamai lėšų vaiko išlaikymui, apie atsakovo ieškinio pripažinimą šioje dalyje, vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), sprendžia, kad nepilnamečio A. N. išlaikymui iš atsakovo priteistina 144,81 Eur dydžio suma. Toks išlaikymas vaikui iš atsakovo priteisiamas nuo 2014-11-01. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 str. 1 d. nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi - prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Tačiau pažymėtina, jog ši išlaikymo reikalingumo prezumpcija gali būti nuginčyta kitais bylos duomenimis. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės turtinė padėtis bei jos gaunamos pajamos nėra pakankamos, t.y. neužtikrina minimalių poreikių, ir jai yra reikalingas išlaikymas, nes ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl negali dirbti. Atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 20, 10). Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, jog šiuo metu atsakovas negauna jokių pajamų. Kaip jau teismas yra nurodęs, minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Taigi, byloje nustatyti faktai sudaro pagrindą konstatuoti, kad įstatyminė prezumpcija, jog ieškovei auginant vaiką reikalingas išlaikymas ir jai, yra paneigta, todėl priimdamas sprendimą dėl santuokos tarp šalių nutraukimo bei atsižvelgdamas į šalių turtinę ir finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo netenkintinas, kadangi priteisus tokį išlaikymą nebūtų užtikrintas atsakovo minimaliųjų poreikių tenkinimas.

Dėl sutuoktinių prievolių

Pagal CK 3.109 str. prievolės pobūdis lemia ar atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams ar tik vienam iš jų. Atsakovas A. N. dar iki santuokos sudarymo turėjo įsiskolinimą AB „Swedbank“ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-098141-GV ir Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 06-037413-EG (b.l. 52). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog tai yra asmeninis atsakovo įsiskolinimas dabartiniam kreditoriui UAB „Gelvora“. Taigi, atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad iki santuokos sudarymo atsakovo vardu prisiimti finansiniai įsipareigojimai nebuvo panaudoti šeimos interesams, todėl ši 6678,27 Eur dydžio prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole UAB „Gelvora“.

Dėl ieškovės reikalavimo nuomininko teises į butą, 64,46 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ginčo nėra, atsakovas neprieštarauja šiam ieškovės pageidavimui, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kilnojamojo turto pasidalijimo. Nustatyta, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto sudėties, t.y. dalytino kilnojamojo turto visumos, tačiau nesutapo jų vertės (b.l. 55, 56).

CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas lieka gyventi su ieškove, ieškovė turi pareigą rūpintis vaiko buitimi bei užtikrinti geras jo gyvenimo, sveikatos bei mokymosi sąlygas, ieškovei natūra priteistinas visas šalių turimas kilnojamasis turtas, kurį šalys nurodė savo sudarytuose kilnojamųjų daiktų sąrašuose, neįpareigojant ieškovės išmokėti atsakovui kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą (CPK 376 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgusį tai, kad ieškovė G. M. – N. 2014 m. lapkričio 21 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP1-02513 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, patenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis, t.y. 93 Eur (41,00 Eur (už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo) + (144,81 Eur x 12 mėn. x 3% = 52 Eur (už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą vaikui)), bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 115,80 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo A. N..

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje susidarė 5,05 Eur (b.l. 2). Šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2014 m. balandžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 15, tarp A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl A. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. M.-Na grąžinti ikisantuokinę pavardę „M“.

Nustatyti nepilnamečio A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina G. M.-N, a. k. (duomenys neskelbtini) ir skirti motiną vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir 81 ct) dydžio išmokomis nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovei G. M. - N nuomininko teises į butą, 64,46 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei G. M. - N natūra visą šalių turimą kilnojamąjį turtą.

Atsakovo A. N. 6678,27 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą UAB „Gelvora“ pripažinti asmeniniu atsakovo A. N. įsipareigojimu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio bei 5,05 Eur (penkis eurus 5 ct) pašto išlaidų, viso 98,05 Eur, kuriuos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660; ir 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.