Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. 2015-06-30 apie 22.00 val., viešoje vietoje, V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, vieną kartą sudavė E. B. kumščiu į veidą, ko pasėkoje jam sulaužė dešinį skruostikaulį ir nesunkiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis H. R. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val. V. Kudirkos aikštėje nebuvo ir E. B. nemušė. Tuo metu jis buvo namuose ir miegojo po atšvęsto savo gimtadienio.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. B. paaiškino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val. kartu su Tadu Žukausku bei L. K. buvo V. Kudirkos aikštėje. Tuo metu prie jo pribėgo kaltinamasis H. R., nieko nesakęs smogė jam į veidą ir sulaužė skruostikaulį. Nukentėjusysis nurodė, kad H. R. jį buvo sumušęs ir 2015-06-23, tačiau dėl šio įvykio jis niekur nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu, iš jam pateiktų fotonuotraukų E. B. atpažino kaltinamąjį H. R. kaip jį sumušusį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas R. R. susipažinęs su E. B. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad E. B. nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis, galimai 2015-06-30 įvykusio įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausti teisme liudytojai T. Ž. ir L. K. patvirtino, kad 2015-06-30 d. apie 22.00 val. kartu su nukentėjusiuoju E. B. buvo V. Kudirkos aikštėje ir matė kaip jį užpuolė ir sumušė agresyviai nusiteikęs kaltinamasis H. R.. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų minėti liudytojai atpažino H. R. kaip asmenį, kuris sumušė E. B..

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigdamas, kad nematė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis. Jis matė nubėgantį kažkokį vaikiną, tačiau jo vardą jam nurodė policijos pareigūnai. Liudytojas patvirtino, kad jis mokosi Statybininkų rengimo centre, kuriama mokosi ir kaltinamasis H. R., tačiau teigė, kad pastarojo jis nepažįsta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. patvirtino, kad 2015-06-30 apie 22.00 val., ėjo pro V. Kudirkos aikštę, Vilniuje, kur pamatė prie suoliuko gulintį nepažįstamą vaikiną, nuo kurio nubėgo jam iš matymo pažįstamas vaikinas, kurio vardas A. ar H..

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis E. B., liudytojai T. Ž., bei L. K. patvirtino, kad 2015-06-30 d. apie 22.00 val. jiems būnant V. Kudirkos aikštėje agresyviai nusitekės kaltinamasis H. R. prisiartino prie E. B. ir smogė jam į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų minėti asmenys atpažino kaltinamąjį H. R., o atvykę į teismo posėdį patvirtino, kad teismo salėje esantis kaltinamasis H. R. sumušė E. B.. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti šių asmenų parodymais, juo labiau, kad kaltinamojo H. R. iškeltos versijos, kad įvykio metu jis buvo namuose, niekas nepatvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu H. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. nes nukentėjusįjį jis sumušė tyčia, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje. Specialisto išvada patvirtina, kad E. B. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo H. R., teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 str., 90-91 str. nuostatomis atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę.

H. R., būdamas nepilnametis įvykdė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas, teigia, kad šiuo metu mokosi Vilniaus statybininkų rengimo centre. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 80 straipsnio nuostatas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, už įvykdytą nusikalstamą veiką teismas skiria baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. sankcijoje vienintelę numatytą bausmę - laisvės atėmimo bausmę, tačiau pritaikius baudžiamojo kodekso 92 str. jos vykdymą atideda teismo nustatytam laikotarpiui bei paskiria atitinkamas auklėjimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 1543.80 eurų civilinis ieškinys (nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidos) tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas rašytiniais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis E. B. pateikė 3000 eurų civilinį ieškinį, dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo, prašydamas šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nukentėjusysis E. B. buvo sumuštas ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog dėl H. R. nusikalstamų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą. Šis įvykis jį labai sukrėtė, jis patyrė stresą, bijo Vilniaus mieste sutikti kaltinamąjį, vengia žmonių susibūrimų. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas daro išvadą, kad E. B. turi teisę reikalauti iš H. R. piniginės satisfakcijos ir reikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus H. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (apysunkė nusikalstama veika), atsižvelgus į E. B. padarytus kūno sužalojimus, sunkių pasekmių nebuvimą, kaltinamojo gaunamas pajamas, tiksliau jų neturėjimą, bei teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose byloje, teismas daro išvadą, kad E. B. prašymas iš kaltinamojo priteisti 3000 eurus jam padarytos neturtinės žalos atlyginimui tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1000 Eurų neturtinei žalai atlyginti, kaip nukentėjusiajam padarytos moralinės žalos kompensavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti H. R. atžvilgiu LR BK 92 str. ir 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 82 str. H. R. paskirti auklėjimo priemonę - elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslus Vilniaus statybininkų rengimo centre ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti H. R. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą tėvams prižiūrėti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų tenkinti pilnai ir iš H. R., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. R. priteisti 1543.80 eurų.

Nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš H. R., o jam neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. R. priteisti 1000 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.