- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- M1-439-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37850-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Nukentėjusysis
- R. R., R. S.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, pensininkui, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - dukrai R. R., t. y. 2019-08-26 apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną kartą odiniu diržu į nukentėjusiosios R. R. kairiąją kūno pusę, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, Z. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - dukrai R. S., o būtent: 2019-08-26 apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė vieną kartą ranka už nukentėjusiosios R. S. kairės rankos riešo bei suko ranką, tempdamas ją link žemės, taip sukėlė nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.
Nukentėjusioji R. R. teisme parodė, kad sutinka duoti parodymus byloje, kurioje jos tėvas yra kaltinamasis. Prieš 2019 m. rugpjūčio 26 d. dieną ar dvi dienas iki tol ji ir jos sesuo R. S. buvo atvykusios su vaikais paviešėti pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Pati turi du vaikus, o sesuo turi tris vaikus, abi gyvena (duomenys neskelbtini), o trečia sesuo gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su seserimi jau žinojo, kad tėvas du mėnesius buvo manijos būklės, tai jam kartojasi reguliariai kas metai. Depresinis laikotarpis trunka nuo keturių iki šešių mėnesių, taip pat manijos laikotarpis trunka nuo keturių iki šešių mėnesių. Jos sesuo R. S. ir ji paprastai vengia atvažiuoti, kai jis tokios būsenos, bet tada pagalvojo, kad tėvo būklė pakankamai gera ir galės paviešėti apie savaitę. Visa šeima pusryčiavo, aplink klegėjo penki vaikai. Vaikai maži, nedidelio amžiaus, jie nelabai triukšmavo, galbūt tik šnekučiavosi. Senelio liga pasireiškia tuo, jog jis būna piktas, ypatingai suirzęs anūkų atžvilgiu. Jis pradėjo anūkus tildyti necenzūriniais žodžiais. Ji ir sesuo, vengdamos konflikto, vaikus pritildė. Visi vaikai išbėgo į lauką, kadangi buvo vasara. Langas iš virtuvės buvo atidarytas būtent į kiemą. Kaip tik neseniai buvo nupirktos kelios vištos. Vaikai už kokių 10-15 metrų sutūpė glostyti vištą. Tėtis pradėjo pro langą šaukti, kad vaikai paleistų vištą, kad ją tik stebėtų, bet neglostytų. Vaikai jo turbūt nematė, negirdėjo. Seneliui pasireiškė labai ūmi pykčio reakcija. Sėdint prie stalo su seserimi pamatė, jog tėvas iš šortų nusiima diržą. Gerai, kad jis nešoko pro langą, nes langas žemai. Tėtis išėjo pro duris šaukdamas, kad „jei tėvai neauklėja, tai senelis paauklės ir reikia vaikus mušti, kol užmuš“. Jos sesuo išbėgo jam iš paskos. Ji pasistatė taburetę ir iššoko pro langą. Senelis, jau artėdamas prie vaikų, buvo užsimojęs diržu. Ji su seserimi spėjo pribėgti. Tėtis buvo užsimojęs diržu į sutūpusius anūkus, kažkaip ji su sese jį pagavo, ir jis sukdamasis trenkė jai diržu. Jai atrodo, kad ji pribėgo pirmiau, o tada tėvas vėl užsimojo diržu, ir sesuo lyg ir pagavo už to diržo, nes jis norėjo trenkti jai antrą kartą. Jis seserį pagriebė už rankos, suko jos ranką ir lenkė ją ant žemės. Tada ji kaip tik turėjo pagriebusi mobilųjį telefoną, bandė surinkti pagalbos telefoną, bet jai nesigavo. Mama buvo virtuvėje ir ji iškvietė policiją. Tėvas buvo užsimojęs dešine ranka ir jai trenkė per kairę pusę. Jai ir sesei buvo sukeltas fizinis skausmas. Sesuo jautė riešo skausmą net ir po savaitės. Tėvas, kaip jis sugeba pagal savo suvokimą, turbūt jos atsiprašė. Jų šeima iškankinta tėvo ligos. Kai mama pasakė, kad važiuoja policija, tėvas apsisuko ir sustingo įdomioje būklėje. Tada tėvas viską metė, griebė savo dviratį ir išvažiavo. Atvažiavę policijos pareigūnai jo jau neberado. Jos nenorėjo važiuoti į policiją, norėjo važiuoti namo, bet vis tiek turėjo atvažiuoti į policiją duoti parodymus. Ji su mama išvažiavo į policiją duoti parodymus. Tuo momentu grįžo tėvas. Sesuo su penkiais vaikais buvo likusi viena namuose. To siaubo ji nepamirš gyvenime.
Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, kad sutinka duoti parodymus byloje, kurioje jos tėvas yra kaltinamasis. Kaip ir minėjo sesuo, tą rytą visi sėdėjo prie stalo, pusryčiavo, vaikai klegėjo. Tėčiui nepatiko, netiko vaikų klegesys, nes jam jau porą mėnesių buvo manijos laikotarpis. Jis pats ramino anūkus. Tada ji ir sesuo, norėdamos išvengti konflikto, kad nebūtų kažko rimčiau, vaikams greičiau pavalgius, išleido juos į kiemą. Vaikai išbėgo į kiemą žaisti, pradėjo glostyti vištas. Tos vištos buvo paties tėčio noru nupirktos jos sūnui artėjančio gimtadienio proga. Vaikas labai džiaugėsi tomis vištomis. Vaikai visi sutūpė, glostė tas vištas. Nežino, kas ir kaip nutiko seneliui, kad jis pradėjo per langą šaukti, jog paleistų vištas, nekeltų joms streso. Vištos buvo labai pripratusios prie vaikų, labai jaukios. Vaikai dėl atstumo turbūt negirdėjo, ką jis sako. Tėvas, pasakęs keiksmažodį, kurį labiau adresavo jos vyriausiai dukrai, sakydamas jai, kad ji yra vyriausia, bet durniausia, išsinerdamas diržą, išėjo iš namo prie vaikų. Ji ėjo jam iš paskos. Kaip atsirado sesuo, ji nematė, pasirodo ji iššoko pro langą. Sesuo pripuolė prie tėvo. Ji uždengė vaikus, kad jie nematytų, kas čia vyksta, kad į šoną nueitų nuo tų visų vaizdų. Kol sesuo su tėčiu aiškinosi, tada jis užsimojęs trenkė seseriai. Ji jau buvo apsaugojusi vaikus nuo tų vaizdų, kad jie nematytų ir buvo sugrįžusi prie sesers, stovėjo jai už nugaros, kai pamatė, kad tėvas antrą kartą norėjo duoti sesei. Vieną kartą jis jai trenkė netikėtai, nežiūrėdamas nei kur, nei kaip. Buvo matyti, kad tėtis sesei norėjo trenkti diržu antrą kartą. Ji norėjo sugriebti už diržo, bet kita ranka tėtis sugriebė ją už rankos ir pradėjo sukti, lenkti prie žemės. Kaip kas toliau buvo, neatsimena, nes buvo stresinėje būsenoje. Girdėjo, kad mama pasakė, jog iškvietė policiją, ir tuomet tėvas paleido jos ranką. Jai sugriebė kairiąją ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Aišku, tėtis gailėjosi, dėl tokių savo veiksmų atsiprašė.
Liudytoja I. J. teisme parodė, kad yra Z. J. sutuoktinė, sutinka duoti parodymus byloje, kurioje jos sutuoktinis yra kaltinamasis. 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 9 valandą ryto jos namuose lyg ir nieko ypatingo neįvyko. Pavalgius vaikai išbėgo į kiemą žaisti, jie pasiliko kambaryje. Kiemas yra priešais langą. Jie buvo nusipirkę vištų, vaikai gaudė vištas. Penki vaikai pasigavo vieną vištą ir ją glostė. Z. J. tai pamatė per langą. Jis, būdamas kambaryje, negražiai sušuko, kad paleistų tą vištą. Tie penki vaikai sutūpę juokėsi ir šito net negirdėjo. Vyras dar kartą sušuko ir daugiau jau ėmėsi veiksmų. Jis iš šortų išsisegė diržą ir bėgo lauk, bėgdamas link vaikų tik sušuko, kad „jei mušti, tai užmušti“. Tie žodžiai asmeniškai jai skamba dažnai. Viena dukra išbėgo vyrui iš paskos, kita dukra iššoko pro langą. Ji pasiliko kambaryje, labai išsigando. Vyras puolė su diržu link anūkų, dukra iš karto nustūmė vaikus, nes ten stovėjo keturi automobiliai. Tada jis puolė ant vyresnės dukros, davė jai su diržu, ji tuo metu spėjo kažkaip pasisukti ir jai kliuvo diržu per kairį šoną. Kita jaunesnė dukra puolė griebti už diržo, kai ji griebė už to diržo, vyras jai pradėjo laužti ranką, o su kita ranka spausti prie žemės. Dėl konflikto ji labai išsigando, būna, kad jis prieš ją pasmurtauja. Su Z. J. yra susituokusi 44 metus, iš jų 30 metų jis serga, per tą laiką visko yra buvę. Šį kartą ji jau nebelaukė ir paskambino į policiją. Vyras nebelaukęs viską metė, griebė dviratį ir išlėkė. Policijos pareigūnai atvyko už 10-15 minučių. Tada atvykus policijos pareigūnams, jo jau nebebuvo. Parašė pareiškimą, nes kantrybė buvo perpildyta. Kai vyras grįžo, jos kaip tik buvo policijoje. Grįžus į namus, policija jau buvo atvykusi ir vyrą iš namo išvedė su antrankiais. Jos vyras fiziškai labai stiprus, kadangi visą gyvenimą jis sportavo, o manijos metu jis būna ypatingai stiprus. Dukroms buvo sukeltas fizinis skausmas. Lyg ir norisi atleisti, nes savas žmogus. Ji su dukromis jo bausti nenori, bet, jei žmogus sergantis, nutarė, kad reikia jį gydyti. Jam buvo besibaigianti manija, vieną kartą 2009 m. įkalbėjo jį nueiti pas psichiatrą. Vėliau viskas kaip ir nurimo. Paskui jam būna depresijos laikas, tai jis atsiprašinėja, verkšlena, sako, kad jis jiems yra našta. Konfliktas su muštynėmis buvo 2011 m., tada irgi išsikvietė greitąją ir policiją. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo, o policija pavėlavo, nes jis pabėgo. Tada vėl būdavo grasinimai, kad jei įkiš liežuvį, jis ją pakas, kažką jai padarys. Nežino, kaip jis dabar vertina savo sveikatos būklę. Lyg ir supranta, kad jam reikalingas gydymas, nes dabar pusę metų naudoja vaistus. Mėnesį laiko nuo rugpjūčio 26 d. buvo gydomas psichiatrinėje. Dabar vyras reguliariai vartoja vaistus, kartu su juo ji eina į polikliniką. Jis geria vieną tabletę vakare bei vieną kartą per mėnesį vaistus įsileidžia. Ne tas žodis, kaip po šio gydymo pagerėjo Z. J. būklė. Labai džiaugiasi dėl jo būklės pagerėjimo, jo sveikatos poslinkis į gerą pusę tikrai yra. Jis buvo nusodintas jau per manijos laikotarpį. Net gydytojai negali matyti ir suprasti, kas vyksta namuose, nes reikia su juo gyventi ir tai matyti. Vyras vaistus geria reguliariai, eina pas gydytojus kas 28 dienas. Ji ir dukros nenori jo bausti, jos nori jam padėti, kad jis suprastų, jog jam privaloma gydytis. Jis sau atrodo jaunas, gražus ir sveikas.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusiųjų, liudytojos parodymų Z. J. padarytas veikas įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
Z. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-08-26 į jo namus buvo atvažiavusios jo dukros R. R. ir R. S.. Su jomis buvo atvažiavę ir jo anūkai, jo dukrų, tai yra R. R. ir R. S., vaikai. Kai vaikai pradėjo gaudyti vištas, jos buvo labai baugščios, jas buvo neseniai nupirkę, tai jis anūkams pasakė, kad negaudytų vištų, nes jos bijo. Tuomet R. R. išėjo iš namo į lauką ir ji leido vaikams toliau gaudyti vištas. Ji nesiskaitė su juo, neklausė, kad jis vištų gaudyti vaikams neleido. Po to jis nuo kelnių nusisegė savo diržą ir vieną kartą trenkė R. R. per užpakalį, dėl to niekas jai neatsitiko. Jis jai su tuo diržu tik kepštelėjo, smūgis tikrai nebuvo stiprus. Suduodamas smūgį diržu, jis nieko nesakė. Kai jau norėjo savo diržą vėl užsidėti ant savo kelnių, prie jo priėjo kita dukra R. S., kuri paėmė jo diržą, o jis nenorėjo atiduoti ir suėmė už jos rankos. Tuo metu tą ranką jai ir pasuko. Tuomet jis vėl užsidėjo diržą ir viskas. Tokiu būdu jis dukroms galėjo sukelti nežymų fizinį skausmą, įvykio metu anūkų jis nei kiek nelietė. Viskas vyko jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad dukros su juo negyvena, jos tik atvyksta kartais aplankyti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis įsipareigoja nebendrauti su dukromis ir neieškoti ryšių su jomis. Dėl šio įvykio jis tikrai labai gailisi (1 t., b. l. 113-114).
Iš 2019-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-27).
Iš 2019-09-03 protokolo-pareiškimo matyti, kad R. R. pranešė apie jos atžvilgiu ir sesers atžvilgiu tėvo pavartotą fizinį smurtą (1 t., b. l. 7-8).
Iš 2019-09-03 protokolo-pareiškimo matyti, kad R. S. pranešė apie jos atžvilgiu ir sesers atžvilgiu tėvo pavartotą fizinį smurtą (1 t., b. l. 54-55).
Tiriant bylą, buvo nustatyta, kad Z. J. 2019-08-26 apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną kartą odiniu diržu į nukentėjusiosios R. R. kairiąją kūno pusę, sukėlė jai fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji R. R., taip pat R. S., liudytoja apklausta I. J., be to, jų parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, Z. J. įvykdyta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Be to, iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad Z. J. 2019-08-26 apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo ir nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu, tyčia suimdamas vieną kartą ranka už nukentėjusiosios R. S. kairės rankos riešo bei sukdamas ranką, tempdamas ją link žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats Z. J., bet ir teisme apklausta nukentėjusioji R. S., taip pat R. R. bei liudytoja I. J.. Taip pat jų parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, Z. J. padaryta veika R. S. atžvilgiu tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti, formuluojant kaltinimus Z. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo, buvo nurodyta, kad Z. J. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – dukroms R. R. ir R. S.. Tačiau, išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios R. R. ir R. S. kartu su Z. J. negyvena. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinimai atitinkamai tikslintini, nurodant, kad Z. J. savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą artimoms giminaitėms – dukroms R. R. ir R. S.. Toks kaltinimų patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina Z. J. teisinės padėties, todėl yra galimas.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. spalio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. J. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) stacionariniame ekspertiniame skyriuje (1 t., b. l. 146).
2019-11-08 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Z. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertams (1 t., b. l. 167-168).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu Z. J. sirgo psichikos sutrikimu -bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija su psichozės simptomais, dėl ko tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti; šiuo metu Z. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu -bipoliniu afektiniu sutrikimu, mišraus epizodo, kuris jam netrukdo teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir netrukdo jų valdyti; jis gali nurodyti faktines teismą dominančias jo veiklos aplinkybes, gali dalyvauti teismo procese, duoti parodymus; dėl esamo psichikos sutrikimo Z. J. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 172-179).
Teisiamajame posėdyje ekspertas S. R. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą ir visas jame pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Z. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo bipolinio afektinio sutrikimo, manijos su psichozės simptomais paūmėjimo, tai yra psichozinėje būklėje. Dėl ko tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Tai yra lėtinis psichikos sutrikimas, šiuo metu jis taip pat yra. Z. J. psichikos būklė jau ekspertizės metu buvo pagerėjusi, jis nebuvo psichozinėje būklėje. Asmuo buvo pakankamai sąmoningas, orientuotas ir pakankamai adekvatus, išsakė formalią kritiką savo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu, dėl to gailėjosi. Z. J. pripažino, kad privalo lankytis dėl savo psichikos sutrikimo pas psichiatrą bei vartoti paskirtus medikamentus. Z. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo blogos psichikos. Asmuo buvo psichozinėje būklėje, buvo jo turimo psichikos sutrikimo paūmėjimo būklė. Jis negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Mano, kad vertinant Z. J. psichikos būklę ekspertizės metu, jo dabartinę psichikos būklę, pakaktų ambulatorinio poveikio priemonių. Jis buvo gerokai stabilesnės psichikos būklės, adekvatesnio elgesio, gailėjosi savo veiksmų, pripažino, kad jam būtina gydytis. Galima teigti, kad Z. J. gali nurodyti faktines teismą dominančias jo veiklos aplinkybes, gali duoti parodymus, gali dalyvauti teisme. Galima remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo parodymais, juos reikėtų vertinti kaip faktinius parodymus, taip, kaip asmuo tuo metu suprato buvusią situaciją. Bendravimas su Z. J. ekspertizės atlikimo metu buvo pakankamai adekvatus, sąmoningas, teisingai orientuotas, jis nebandė kryptingai nuslėpti kažkokių įvykių, bet galima vertinti tai kaip tam tikrą asmens interpretaciją. Jis ir jo kolegos rekomenduoja priverčiamąsias medicinos priemones todėl, kad Z. J. yra lėtinis psichikos būklės sutrikimas. Neteikiant tinkamo gydymo, įmanomi tikri atkirčiai, pablogėjimai iki psichozinių būklių. Paties psichikos sutrikimo esmė yra epizodiškai besikaitaliojančios manijos, emocinio pakilumo, nuotaikos neadekvatumo bei depresijos epizodai, kurie gali vystytis iki psichozinio elemento. Gali būti manija su psichozės simptomais, kas ir buvo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu, taip pat gali būti depresiškumas su psichozės simptomais. Šių būklių atveju asmuo nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu ir negali suvokti savo veiksmų esmės, negali jų valdyti. Taigi, reikalingas nuolatinis, privalomasis gydymas, kad būtų išvengta tokių konkrečių epizodų. Z. J. nesigydė, eilę metų jie pastoviai kartodavosi, ir tai labai puikiai aprašyta parodymuose, kurie pridėti prie medicininės dokumentacijos.
Z. J. nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties Z. J. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal LR BK už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad Z. J. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Z. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios prisegtos prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,
nutaria:
Z. J. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (R. R. atžvilgiu).
Z. J. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (R. S. atžvilgiu).
Z. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Z. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, naikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Daiktinius įrodymus – 2 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios prisegtos prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.