Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00007-2012-2

2013 m. balandžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. B. gynėjo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžio, kuriuo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (už Z. P. ir L. L. šmeižimą) – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda,

pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (už Z. P. šmeižimą) – 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 22 MGL (2860 litų) dydžio bauda.

Iš M. B. priteista L. L. 4000 litų neturtinei žalai bei 850 litų proceso išlaidoms atlyginti, o Z. P. – 4000 litų neturtinei žalai ir 750 litų proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteista už tai, kad paskleidė apie kitus žmones tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą jais. Nusikalstamos veikos padarytos esant šioms aplinkybėms:

2011-09-05 M. B. internetiniuose puslapiuose Z. P. ir L. L. vardais, nurodžiusi jų telefonų numerius, patalpino skelbimus su tikrovės neatitinkančia informacija ir tokiu būdu Z. P. bei L. L. apšmeižė:

„svetainėje „(duomenys neskelbtini) “ įdėjo skelbimą: „Gražios blondinės su dideliais privalumais daro erotinį masažą už minimalią kainą su laiminga pabaiga. Tiek moterims, tiek vyrams. ;) Kaina: 30 LTL. Kontaktai: vardas: L., Z., miestas: (duomenys neskelbtini) “;

„svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą: „Seksualios blondinės, dideliais apvalumais daro erotinį masažą su laiminga pabaiga. Kaina minimali. (duomenys neskelbtini) ir skambučiai. Kontaktai: vardas: L., Z., miestas: (duomenys neskelbtini) “;

„svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą: „Dovanoja: Drabužiai, avalynė, Raudona striukė. Kitos pastabos: Graži, raudona, trumpa, pankiška odinė striukytė. Nešiota, bet dar tikrai galima dėvėti. Nenudrožta. tik sms. Kontaktinis adresas: (duomenys neskelbtini) “;

„svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą: „Dovanojame veikiantį televizorių Samsung. Daugiau informacijos telefonu (duomenys neskelbtini) ir skambučiai ir sms. Kontaktai: vardas: L., Z., miestas: (duomenys neskelbtini) “;

„svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, nenustatytu metu patalpino skelbimą: „23 m. amžiaus mergina nori susipažinti su vyru. Pažinties tikslas – seksas. Detali informacija <...>. Kontaktinė informacija. Telefonas: (duomenys neskelbtini). Miestas: (duomenys neskelbtini)“;

Be to, M. B. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo:

2011-09-05 M. B. internetiniame puslapyje Z. P. vardu įdėjo skelbimą su tikrovės neatitinkančia informacija, nurodė Z. P. telefono numerį ir tokiu būdu Z. P. apšmeižė:

„svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą „Dovanoju sfinksu veisles katiną 3 mėnesių. Patinas. Daugiau informacijos telefonu (duomenys neskelbtini) Z.. Autorius: Z., telefonas: (duomenys neskelbtini) , Regionas: (duomenys neskelbtini) “.

I. B. apklausos metu dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. Š., tačiau ji jokios pagalbos apklausos metu neteikė, nė vieno klausimo vaikui, siekiant išsiaiškinti jo parodymų patikimumą, neuždavė, jokios išvados dėl vaiko parodymų patikimumo, t. y. ar vaikas meluoja, ar ne, nepateikė. Gynėjas atkreipia dėmesį tai, kad V. Š. net nebuvo įgaliota atstovauti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kaip institucijos atstovė, nes byloje yra pateiktas jos įgaliojimas atstovauti institucijai tik civilinėse bylose, ginat vaiko teises ir interesus, bet nėra suteikta teisė atstovauti institucijai baudžiamosiose bylose ir dalyvauti jose kaip vaiko teisių specialistui. Tai reiškia, kad I. B. apklausa buvo atlikta nesant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie V. Š. išsilavinimą, nes tik turintis vaiko psichologo kvalifikaciją asmuo gali tinkamai padėti nepilnametį apklausti ir pateikti išvadą apie jo parodymų patikimumą. Todėl, net jei V. Š. ir būtų buvusi tinkamai įgaliota atstovauti byloje, tai neaišku, ar jos dalyvavimas būtų užtikrinęs tinkamą vaiko apklausą ir ar ji būtų galėjusi pateikti išvadą apie vaiko parodymų patikimumą. Todėl teismo išvada, kad I. B. meluoja paveikta nuteistosios, jokiu įrodymu nepagrįsta, tai tik teismo nepagrįsta prielaida. Nesant įrodymų, kad vaikas meluoja, pagrindo netikėti jo parodymais nėra. Tuo labiau, kad susipažinus su skelbimų tekstais, matyti, jog juose vartojamas paauglio, bet ne suaugusio 40 metų amžiaus asmens leksikonas. Teismas tekstų autorystės netyrė visiškai, nors tai taip pat būtų padėję atsakyti į klausimą, kas juos surašė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyrius atlieka lingvistikos (autorystės) ekspertizes. Šios ekspertizės nustato neredaguoto teksto autorių, teksto autoriaus gimtąją ar dažniausiai vartojamą kalbą, vietovę, kurioje formavosi teksto autoriaus lietuvių kalbos įgūdžiai, teksto autoriaus raštingumo lygį, profesiją ar tarnybinės veiklos sritis, rašiusiojo būklę, aiškina teksto ar atskirų jo fragmentų bei kitų kalbos vienetų ypatumus. Skelbimų tekstai neredaguoti, tikėtini autoriai yra žinomi (arba nuteistoji, arba I. B.), todėl teismui, kilus abejonių dėl skelbimų autoriaus, nebuvo jokių kliūčių šių abejonių pašalinimui paskirti tokią ekspertizę. Sprendžiant kaltės klausimą, iškilo esminis ginčas: ar skelbimus įdėjo nuteistoji, ar I. B.. Visi byloje esantys neaiškumai privalo būti aiškinami neteistųjų naudai. Visos aplinkybės, kurios galėjo būti užfiksuotos tyrimo metu ir turėti įtakos nuteistųjų kaltės paneigimui, turi būti laikomos egzistuojančiomis ir nepaneigtomis, kol jos nepaneigtos. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybių bei įrodymų visumą, daryti išvadą, kad skelbimus įdėjo nuteistoji, negalima. Todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad nuteistoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Gynėjo nuomone, teismas neteisingai kvalifikavo veikas net ir tuo atveju, jei laikyti, kad skelbimai svetainėse: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ apie dovanojamą televizorių ir svetainėje (duomenys neskelbtini) gali pažeminti, paniekinti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Teismas informacijos paskelbimą svetainėse: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ apie erotinio masažo su laiminga pabaiga atlikimą, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ apie dovanojamą televizorių kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, o informacijos paskelbimą svetainėje (duomenys neskelbtini) jau kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą, galbūt taip pasielgta todėl, kad šis skelbimas nukreiptas tik prieš Z. P.. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas nuosprendyje visiškai nemotyvuotas, kelia spėliones. Aplinkybė, ar tai viena tęstinė nusikalstama veika, ar kelios atskiros nusikalstamos veikos, turi esminę reikšmę dėl tyčios kryptingumo, tikslo ir veiksmų atlikimo momento. Apeliantas nurodo, kad byloje nustatyta, jog visi skelbimai buvo įdėti tuo pačiu metu, tyčia buvo nukreipta į abi nukentėjusiąsias, turint tikslą apie jas paskleisti neteisingą informaciją, todėl visiškai nesvarbu, kad paskutinis skelbimas lietė tik vieną iš nukentėjusiųjų, o kiti – abi nukentėjusiąsias, vis tiek laikytina, kad tai viena tęstinė nusikalstama veika, atlikta per kelis atskirus veiksmus. Todėl teismas nepagrįstai paskutinio skelbimo paskelbimą kvalifikavo kaip atskirą veiką, už ją paskyrė atskirą bausmę ir taikė dalinį bausmių sudėjimą.

Kadangi nuteistoji turi būti išteisinta, todėl civiliniai ieškiniai turi būti atmesti. Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas laikys, kad vis dėlto nuteistosios kaltė yra įrodyta, gynėjo tvirtinimu, priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje taikomų neturtinės žalos dydžių, nurodo, kad pagal teismų praktiką už šmeižimą priteisiama ne daugiau kaip 2000 Lt neturtinės žalos. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Z. P. neturtinės žalos dydį iš esmės siejo ne su savo išgyvenimais ir panašiai, bet su jos sūnui sukeltais negalavimais, dėl to į bylą pateikė duomenis apie vaiko gydymą.

Nuteistosios M. B. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, dėl M. B. priimti išteisinamąjį nuosprendį, pripažinti nuteistosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti solidariai iš nukentėjusiųjų.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji L. L. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė M. B., kuri savo kaltę pripažino visiškai. Privataus kaltinimo tvarka pradėtas procesas vyko remiantis ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis. Dviejų parengiamųjų posėdžių metu M. B. savo kaltę taip pat pripažino, tik nesutiko atlyginti neturtinės žalos. Nukentėjusioji nesutinka su apelianto samprotavimais, kad byloje nebuvo aptarta ikiteisminio tyrimo medžiaga, ja nesiremta įrodinėjant kaltę. Nurodo, kad jau kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka, buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys, buvo nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. M. B. savo poziciją pakeitė tik paskutinio parengiamojo posėdžio metu, prašė apklausti du liudytojus.

Apklaustas kaip liudytojas M. B. dukros krikšto tėvas bei vaistinės, kurioje dirba buhaltere N. B., direktoriaus pavaduotojas R. L. parodė, kad darbe matydavo M. B. dukrą I. B., kuri esą sėdėdavo prie kompiuterio ir kažką darydavo. Tvirtino, kad M. B. dirbti kompiuteriu nemoka, tačiau kam jam reikalinga nemokanti dirbti kompiuteriu buhalterė, logiškai nepaaiškino, paneigė M. B. parodymus, kad vaistinėje dirba dvi buhalterės.

Apklausos metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. Š., I. B. parodė, kad tai ji apšmeižė nukentėjusiąją, tačiau kodėl apie tai prisipažino tik teismo posėdžio metu, paaiškinti negalėjo. Iš kur sužinojo apie savo tėvo ir L. L. draugystę, jos telefono numerį, kitus duomenis, paaiškinti taip pat nesugebėjo, neparodė ir kokioje dienos pusėje įdėjo skelbimus.

Nukentėjusioji L. L. nurodo, kad I. B. apklausa vyko teisėtai, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei. Mano, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog I. B. davė melagingus parodymus.

Kadangi neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais, teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo nusikaltimu padaryta žala turi būti atlyginta. Nustatytas 4000 litų neturtinės žalos dydis teisingas.

Nukentėjusioji L. L. prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti iš nuteistosios M. B. išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimo paruošimą.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusioji Z. P. nurodė visiškai analogiškus argumentus, todėl jie nebekartojami. Nukentėjusioji Z. P. taip pat prašo priteisti iš nuteistosios M. B. išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti už atsikirtimo paruošimą.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai).

Šmeižtas pagal BK 154 straipsnį yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, viešame pasisakyme, laiške, oficialiame rašte ar panašiai.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Z. P. parodė, kad jai skambinęs žmogus pasakė, kad pažiūrėtų skelbimus internete. Vaikas įvedė internete jos telefono numerį ir pamatė visus skelbimus. Dėl to vaikas patyrė stresą, gulėjo ligoninėje. Grasinančių žinučių ir skambučių iš M. B. būdavo ir prieš įdedant skelbimus. Žinutes gaudavo iš M. B. sūnaus telefono. Nukentėjusioji S. B. nepažinojo. Susitikusi su L. L. sužinojo, kad jai taip pat buvo skambinama. Z. P. prašė iš M. B. priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 96–97).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. L. parodė, kad ji artimai bendravo su M. B. vyru, planavo kartu gyventi. Vėliau prasidėjo skambučiai, gaudavo įvairių žinučių. Rugsėjo 4 d. jai skambino M. B., o rugsėjo 5 d. internete buvo įdėti šmeižiantys skelbimai. Dėl tų skelbimų turėjo pakeisti savo telefono numerį darbe, banke, mokykloje. L. L. prašė priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 97).

2011-09-05 internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)” buvo įdėtas skelbimas dėl erotinio masažo paslaugų teikimo, nurodyti kontaktiniai duomenys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

2011-09-05 internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini) “ buvo įdėtas skelbimas dėl erotinio masažo paslaugų teikimo minimalia kaina, nurodyti kontaktiniai duomenys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7).

Internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)” buvo įdėtas skelbimas (spausdinimo data – (duomenys neskelbtini) ), kuriuo skelbiama apie merginos norą susipažinti su vyru dėl sekso, nurodyti kontaktiniai telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

2011-09-05 internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėtas skelbimas apie tai, kad dovanojama raudona odinė striukė, nurodyti telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

2011-09-05 internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėtas skelbimas apie tai, kad dovanojamas televizorius „Samsung“, nurodyti kontaktiniai duomenys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

2011-09-05 internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėtas skelbimas apie tai, kad dovanojamas sfinksų veislės katinas, nurodyti kontaktiniai duomenys – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

2012-04-16 antstolis G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad į mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, priklausantį L. L., kuriame yra SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), buvo gautos SMS žinutės, L. L. teigimu, iš nepažįstamų vyrų dėl seksualinių paslaugų suteikimo. Iš protokole užfiksuotų žinučių matyti, kad klausiama, koks masažas teikiamas ir kiek kainuoja, ar dar turi televizorių, kurį dovanoja (b. l. 61–63).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji M. B. neigė, kad rašė skelbimus, tvirtino, kad jos kompiuterinis raštingumas yra minimalus, ji darbe atlieka tik bankines operacijas, į internetą skelbimus įdėjo dukra. Anksčiau prisipažino kalta, nes norėjo apsaugoti dukrą. Namuose internetas buvo labai lėtas, dukra ateidavo pas ją į darbą ruošti pamokų. Darbe ir įdėjo skelbimus į internetą. Iš kur dukra gavo nukentėjusiųjų telefono numerius, nuteistoji spėliojo. Teigė, kad dukra rasdavo jos vyro ir draugės bendravimus internetiniame tinklalapyje facebook, peržiūrėdavo žinutes telefone. Nuteistoji parodė, kad prisipažinti kalta truputį ją paveikė tyrėja, sakė, kad dukrai bus blogai, kad bus paprasčiau, jei kaltę prisiims ji (M. B.). Dabar su vyru santykiai idealūs, M. B. yra tikra, kad jie nebesusirašinėja (b. l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji M. B. dėl jai pareikštų įtarimų kalta prisipažino. Parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį iš Z. P. draugo žmonos gavo informacijos, kad Z. P. ir L. L. yra jos vyro draugės, kartu važiavo į Vokietiją. Patikrinusi vyro telefoną, telefone surasdavo įvairaus pobūdžio SMS žinučių. Tais numeriais tiek ji, tiek L. L. skambindavo toms moterims, sakė, kad vyras turi šeimą, jos į skambučius atsakydavo, skambindavo pačios įvairiu paros metu. Kad paliktų jos ir L. L. vyrą ramybėje, M. B. sugalvojo į internetinį tinklalapį įdėti skelbimus, kad joms pradėtų skambinti kiti vyrai, kad paliktų jų vyrus ramybėje. 2011 m. rugsėjo mėnesį iš darbe esančio kompiuterio įdėjo skelbimus, kad Z. ir L. parduoda televizorių, striukę, batus, malkas, taip pat, kad jos atlieka erotinį masažą tiek vyrams, tiek ir moterims. Apie tai, kad ji buvo įdėjusi skelbimus, papasakojo savo draugėms. Po to L. pradėjo rašyti nuteistajai dar daugiau žinučių. Tačiau L. ir jos vyro santykiai nutrūko. M. B. nemanė, kad žinutės buvo šmeižiančios, nes aplinkiniai buvo sakę, kad pas L. ir Z. vaikšto nepastovūs partneriai, jos yra sakiusios, kad vyro joms nereikia – svarbu tai, ką jie joms duoda (ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00620-11, b. l. 52).

Iš nuteistosios parodymų matyti, kad ji nuosekliai išdėstė visą įvykių seką, jos parodymai neprieštarauja ir nukentėjusiųjų parodymams, kad moterys tarpusavyje bendravo ir prieš įdedant skelbimus internetiniuose puslapiuose, logiškai paaiškino tokį savo elgesį, nes norėjo, kad nukentėjusiosios paliktų jos vyrą ramybėje. Manė, kad tokių skelbimų turinys nėra šmeižiantis, nes nukentėjusiosios keitė partnerius. Akivaizdu, kad tyrėja negalėjo nuteistosios paveikti pasakyti tik nuteistajai žinomos aplinkybės, jog apie įdėtus skelbimus ji sakiusi draugėms. Aplinkybę, kad po to, kai internetiniuose puslapiuose buvo įdėti skelbimai, L. L. ryšiai su vyru nutrūko, patvirtino ir teisiamajame posėdyje parodydama, kad dabar su vyru santykiai idealūs. Netikėti nuteistosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo. Savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistoji pripažino ir taikinamuosiuose posėdžiuose, nesutiko tik dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas tvirtino, kad apylinkės teismas rėmėsi teisiamajame posėdyje neištirtais taikinamųjų posėdžių protokolų duomenimis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlikus įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), buvo ištirti taikinamojo posėdžio protokolai (b. l. 132).

2012-03-27 14.15 val. taikinamajame posėdyje nuteistoji M. B. prisipažino kalta, tačiau nesutiko su tuo, kad padarė 5000 litų neturtinę žalą (b. l. 54–55).

2012-03-27 14.35 val. taikinamajame posėdyje nuteistoji M. B. susitaikymui su Z. P. neprieštaravo, tačiau norėjo pakalbėti su advokatu (b. l. 17)

2012-04-16 taikinamojo posėdžio metu nuteistoji M. B. palaikė advokato nuomonę, kad situaciją reikia aiškintis toliau (b. l. 64–65).

Iš taikinamųjų posėdžių protokolų turinio matyti, kad M. B. savo nuomonę dėl kaltės pakeitė tik po to, kai pasitarė su advokatu, tada į procesą buvo įtraukta nepilnametė duktė I. B..

Teisiamajame posėdyje, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos atstovei V. Š., I. B. sutiko duoti parodymus, o apklausta kaip liudytoja parodė, kad internete skelbimus įdėjo ji. Kai jai buvo 11 metų, ji, stovėdama tėčiui už nugaros, pamatė, kaip tėtis susirašinėjo su L.. Po to peržiūrėjo tėčio telefone esančias žinutes, telefono numerius. Telefono knygoje aptiko įrašą L.. I. B. tėčio draugus pažinojo, tokio draugo tėtis neturėjo. Po to surado padėtus lapus, kuriuose pamatė, kad L. pervedė 2 procentus motociklininkų draugijai. Tada suprato, kad L. yra L.. Z. pavardę sužinojo iš L., gavo jos telefono numerį. Liudytoja parodė: „Mama ir L. norėjo parašyti Z. ir L., kad taikiai išspręstų. Iš mamos telefono radau numerį ir įdėjau. Buvo įvesta „Z.“. I. B. sunervino L. L. draugystė su tėčiu, todėl įdėjo „feisbuke“ skelbimus dėl erotinių masažų darymo, kad „jaunos, gražios blondinės merginos daro erotinius masažus, dovanoja sfinksų veislės katiną, odinę striukę, malkas pigiau parduoda, kad televizorių dovanoja. Taip 23 metų amžiaus mergina nori susipažinti su vyru dėl sekso“. Liudytoja parodė, kad mama jai skelbimų įdėti nebūtų leidusi. Skelbimus įdėjo rugsėjo 5 d., apie pietus, iš mamos darbe esančio kompiuterio. Mama to nematė. Kiek liudytoja prisiminė, visas žinutes įdėjo tą pačią dieną. Ji visada prisimena, ką rašo. Skelbimus įdėjo (duomenys neskelbtini) . Mama mokėjo naudotis internetu darbo reikalais (b. l. 103–104).

Teisiamajame posėdyje I. B. buvo apklausta nepažeidžiant nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumų, numatytų BPK 280 straipsnyje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodymus davė savo noru, nuteistosios gynėjas neprašė, kad liudytoja I. B. būtų apklausta dalyvaujant psichologui, pateikti specialisto išvadą dėl I. B. parodymų patikimumo neprašė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad visus skelbimus į internetinius puslapius įdėjo ji, mama apie tai nieko nežinojo, iš pradžių tvirtino, kad Z. telefono numerį sužinojo iš L., vėliau parodė, kad jos telefono numerį surado mamos telefone. Tokie prieštaringi liudytojos parodymai apylinkės teismui sukėlė pagrįstų abejonių. Liudytojos parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir dėl to, į kokius interneto puslapius skelbimai buvo įdėti. Iš liudytojos parodymų, kad ji įdėjo skelbimus į (duomenys neskelbtini), matyti, kad ji apie skelbimus internetiniuose puslapiuose girdėjo, tačiau jų tiksliai įvardyti negalėjo. Internetinį puslapį „(duomenys neskelbtini)“ įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina, kad I. B. tokiais puslapiais nesinaudojo, supainiojo su leidžiamu laikraščiu. Panašiai parodė ir apie kitus internetinius puslapius, kuriuose buvo įdėti skelbimai, tačiau jų taip pat tiksliai neįvardijo. Nepaminėjo ir tokių internetinių puslapių kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybę, kad I. B. rūpėjo duoti savo mamai M. B. naudingus parodymus, patvirtina ir neteisingai nurodytas skelbimų įdėjimo laikas, nežinojimas to, per kiek kartų skelbimai buvo įdėti.

Liudytoja I. B. teigė, kad skelbimus internete įdėjo apie pietus, tačiau iš 2011-10-18 administratoriaus pranešimo matyti, kad pranešimas internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas 2011-09-05 18.47.56 val. (ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00620-11, b. l. 19).

Iš 2012-01-10 administratoriaus pranešimo matyti, kad skelbimai internetinėse svetainėse „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdėti 2011-09-05, IP adresas: (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00620-11, b. l. 39).

Iš 2012-01-11 Klaipėdos apskrities VPK OVB pranešimo matyti, kad adresas IP (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) , esančiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. L. parodė, kad M. B. dirba vaistinėje finansininke, kitos finansininkės nėra. Nuteistoji dirba tik su savo kompiuterine programa. Į vaistinę ateidavo jos dukra, ji yra liudytojo krikšto dukra. M. B. dukra yra paauglė, todėl galėjo visko prisigalvoti (b. l. 97–98).

Ar I. B. į internetinius puslapius dėjo skelbimus, liudytojas R. L. nematė.

M. B. parodymuose, kad ikiteisminio tyrimo metu siekė apsaugoti savo dukrą, todėl visą kaltę prisiėmė sau, yra prieštaravimų faktinėms bylos aplinkybėms. Akivaizdu, kad, jeigu M. B. būtų norėjusi apsaugoti dukrą, tai būtų dėjusi visas pastangas tam, kad susitaikytų su nukentėjusiosiomis bent taikinamųjų posėdžių metu.

Abejonių, kad internetiniuose puslapiuose (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytus skelbimų tekstus įdėjo M. B., kolegijai nekyla.

Akivaizdu, kad skelbimas svetainėje „(duomenys neskelbtini)“: „Gražios blondinės su dideliais privalumais daro erotinį masažą už minimalią kainą su laiminga pabaiga. Tiek moterims, tiek vyrams. ;) Kaina: 30 LTL.“, skelbimas svetainėje „(duomenys neskelbtini)“: „Seksualios blondinės, dideliais apvalumais daro erotinį masažą su laiminga pabaiga. Kaina minimali“, skelbimas svetainėje „(duomenys neskelbtini)“: „23 m. amžiaus mergina nori susipažinti su vyru. Pažinties tikslas – seksas“ yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie nukentėjusiąsias skleidimas. Duomenų, kad nukentėjusiosios elgėsi taip, kaip nurodyta skelbimuose, nuteistoji į bylą nepateikė. Tokio turinio skelbimai akivaizdžiai paniekina žmogų, žemina jo garbę ir orumą, todėl už tokių skelbimų įdėjimą M. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 154 straipsnio 1 dalį pagrįstai.

Dėl skelbimo svetainėje „(duomenys neskelbtini) “: „Dovanoja: Drabužiai, avalynė, Raudona striukė. Kitos pastabos: „Graži, raudona, trumpa, pankiška odinė striukytė. Nešiota, bet dar tikrai galima dėvėti. Nenudrožta“, dėl skelbimo svetainėje „(duomenys neskelbtini)“: „Dovanojame veikiantį televizorių Samsung“, dėl skelbimo svetainėje „(duomenys neskelbtini)“: „Dovanoju sfinksu veisles katiną 3 mėnesių. Patinas“ nukentėjusiosios patyrė nepatogumų, nes iš bylos duomenų matyti, kad į jų telefonus buvo skambinama, jos buvo klausinėjamos apie dovanojamus daiktus, tačiau šio turinio skelbimai šmeižikiškais, garbę ar orumą žeminančiais veiksmais nelaikytini, todėl iš nuteistosios kaltinimų visumos šalintini.

Sumažėjus kaltinimų apimčiai, švelnintinas ir nuteistajai M. B. paskirtos bausmės – baudos – dydis.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiosioms priteistu neturtinės žalos dydžiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios Z. P. ir L. L. šią teisę realizavo pareikšdamos nuteistajai M. B. civilinius ieškinius (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita.

Apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvavo dėl priteistinos nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžio. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais ir nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kolegija neturi pagrindo.

Internetiniuose puslapiuose skelbimai dėl dovanojamų daiktų šmeižikiškais, garbę ar orumą žeminančiais veiksmais nelaikytini ir iš kaltinimo šalintini, tačiau dėl šios aplinkybės priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms nemažintinas, nes akivaizdu, kad itin didelius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą nukentėjusiosios patyrė būtent dėl erotinio pobūdžio skelbimų, ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė. Aplinkybė, kad dėl N. B. padarytos nusikalstamos veikos sutriko ir Z. P. vaiko sveikata, parodo, kad M. B. nusikalstamais veiksmais sukelti padariniai pasireiškė ne tik tiesiogiai nukentėjusiajai Z. P., tačiau ir trečiajam asmeniui – jos vaikui. Savo mažamečio vaiko interesams atstovauja atstovė pagal įstatymą nukentėjusioji Z. P..

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusiosios Z. P. ir L. L. prašo iš nuteistosios kiekvienai priteisti po 1000 litų, kuriuos sumokėjo advokato padėjėjui už atsikirtimų surašymą į nuteistosios apeliacinį skundą (b. l. 122, 123, 127, 128).

Nukentėjusiosios Z. P. ir L. L. papildomų išlaidų dėl nuteistosios parašyto apeliacinio skundo turėjo (BPK 106 straipsnis), tačiau iš atsikirtimų į apeliacinį skundą turinio matyti, kad tas pat advokato padėjėjas M. K. abiem nukentėjusiosioms parašė vienodo turinio atsikirtimus (b. l. 119–121, 124–126), už atsikirtimus reikalaujama sumokėti didesnes proceso išlaidas negu už skundų dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka ir neturtinės žalos atlyginimo surašymą, todėl prašymas priteisti kiekvienai nukentėjusiajai po 1000 litų tenkinamas tik iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

M. B., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, paskirti 19 MGL (2470 Lt) dydžio baudą.

Priteisti iš nuteistosios M. B. nukentėjusiajai Z. P. 500 litų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnis).

Priteisti iš M. B. nukentėjusiajai L. L. 500 litų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnis).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.