Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-3-309/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
AN2-3-309/2018
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00222-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-3-309/2018Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00222-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 1.5.4.; 16.9.2.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimas paliktas nepakeistas ir G. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį 120 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.37 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės krašto kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairuodamas transporto priemonę – motociklą, viršijo nustatytą 9 kilometrų per valandą greitį – važiavo 131 kilometro per valandą greičiu, įvertinus galimą prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nustatytą greitį viršijo 37 kilometrais per valandą.

Šalies argumentai

G. G. 2017 m. rugsėjo 37 d. skundu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą – taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi G. G. skundo netenkino, Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą, pripažinti, kad jis (G. G.) administracinį nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino į bylos esmę, nepagrįstai nevertino būtinojo reikalingumo sąlygų, numatytų ANK 16 straipsnyje, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o policijos pareigūnai – nutarimą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos: jam atliekant visureigio, kurį laiką važiuojančio žymiai mažesniu (apie 50 kilometrų per valandą) greičiu nei toje vietoje leistinas greitis (90 kilometrų per valandą), lenkimo manevrą ir susigretinus su visureigiu, pastarojo vairuotojas tyčia pradėjo didinti važiavimo greitį ir taip trukdyti jo pradėtam lenkimo manevrui. Jis (G. G.), matydamas iš priekio atvažiuojantį automobilį, suprato, kad ne tik jam, bet ir visureigiui bei iš priekio atvažiuojančiai transporto priemonei iškilo pavojus, kad gali kilti eismo įvykis, kurio metu galėjo būti sužalotas ne tik jis, bet ir kitose transporto priemonėse esantys asmenys. Teigia negalėjęs numatyti, kad visureigio vairuotojas tyčia pažeidinės kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip pat pažymi, kad tuo metu buvo sustabdyta daug automobilių, visi pareigūnai buvo užimti, dėl to visureigio vairuotojas nebuvo sustabdytas. Kartu nurodo nežinantis ir negalintis pasakyti, ar policijos pareigūnai užfiksavo visureigio greitį, nes greičio matuoklis, kuris užfiksavo jo (G. G.) važiavimo greitį, fiksavo tik greičiausiai važiuojančios transporto priemonės greitį, o kitų nefiksavo. Atkreipia dėmesį, kad jis nuo pat pradžių neginčijo pažeidimo, tačiau tiek jį sustabdžiusiam pareigūnui, tiek ir protokolą pildžiusiam pareigūnui, tiek nutarimą priėmusiam pareigūnui, tiek ir skundo nagrinėjimo teisme metu nurodė aplinkybes, kodėl jis tai padarė. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, jog ir jam, ir kitiems asmenims grėsė pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei, šis pavojus buvo realus ir akivaizdus. Nedidindamas greičio ir nebaigdamas lenkimo manevro, jis galėjo susidurti tiek su neleidžiančiu aplenkti automobiliu, tiek ir su iš priekio atvažiuojančiu. Pavojaus realumą ir akivaizdumą patvirtina ir teismas, nutartyje nurodydamas, kad „iš byloje pateiktų greičio matavimo prietaiso duomenų, matyti, jog iš tiesų G. G. vairuojamas motociklas užfiksuotas jau baigęs lenkimo manevrą, t. y. už jo vairuojamo motociklo važiuoja kita transporto priemonė, taip pat užfiksuoti ir priešpriešinėje eismo juostoje esantys automobiliai“. Pažymi, kad pagal teismų praktiką būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti daug vertingesnį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10­22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Mano, kad jo pasirinkto veiksmo ir padaryto pažeidimo žala yra žymiai mažesnė nei grėsęs pavojus kilti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti susižaloti ar žūti kiti asmenys.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jis, pradėdamas lenkimo manevrą, įvertino atstumą iki atvažiuojančios transporto priemonės ir tikėjosi, kad nesukeldamas grėsmės eismo saugumui, baigs lenkimo manevrą, tačiau tikrai negalėjo numatyti, kad dėl visureigio vairuotojo neleistinų veiksmų jis privalės važiuoti didesniu nei leidžiama greičiu, taip siekdamas išvengti realaus ir akivaizdaus eismo įvykio pavojaus. Taigi jo padarytas pažeidimas, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo teismas, vertintinas kaip padarytas dėl neatsargumo.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo padarytas veikiant būtinojo reikalingumo situacijoje, G. G. prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir jas vertinti kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes taikant ANK 34 straipsnį. Pažymi, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kuomet administracinis nusižengimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Mano, kad teismas, išnagrinėjęs jo skundą ir įvertinęs visas jo nurodytas aplinkybes, pripažins, kad administracinį nusižengimą jis padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis ir bylą nutrauks arba taikys ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelnins jam paskirtą nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. G. apeliacinį skundą Telšių AVPK Mažeikių rajono PK prašo skundo netenkinti, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, jie laikytini gynybos pozicija ir bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės, nes vairuojant motociklus ir viršijant leistiną greitį daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, motociklų vairuotojams yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje be kita ko nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 16 straipsnio (Būtinasis reikalingumas) 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad G. G. kaltė padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau tvirtina, kad jį padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors G. G. teigia, kad jam pradėjus lenkti visureigį, jo vairuotojas trukdė lenkimo manevrui didindamas greitį ir jie kurį laiką važiavo greta, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis (G. G.) nebūtų turėjęs galimybės nebetęsti lenkimo manevro ir grįžti į savo eismo juostą. Tiek iš G. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek iš jo apeliacinio skundo matyti, kad jis, pradėjęs lenkimo manevrą ir supratęs, jog gali nespėti jo saugiai užbaigti, net nebandė grįžti į savo eismo juostą, t. y. atgal už lenkiamo automobilio, į jam pateiktus klausimus atsakė, kad buvusioje situacijoje jam buvo paprasčiau aplenkti visureigį. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad lenkiama transporto priemonė būtų didinusi ar lėtinusi važiavimo greitį, taip trukdydama G. G. baigti pradėtą lenkimo manevrą, be to, pats T. G. teismo posėdyje paaiškino, kad tąkart eismas buvo labai intensyvus, tačiau jis vis tiek priėmė sprendimą lenkti prieš jį važiavusį automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. G. argumentus, kuriais jis grindė būtinojo reikalingumo situaciją, atmetė kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad apeliantas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas pašalinti jam pačiam ar kitiems asmenims gresiantį pavojų, nėra teisinio pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai minėto straipsnio nuostatų apeliantui netaikė. G. G. manymu, yra pagrindas ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę (nusižengimas padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms) pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Kaip konstatuota pirmiau, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad G. G. administracinį nusižengimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Be to, iš bylos matyti, kad nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, taip pat ir apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įvertintos nustatant jam skirtinos nuobaudos dydį, ir G. G. paskirta minimali ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios įvertintos skiriant G. G. nuobaudą, pastarasis nenurodė. Be to, iš bylos matyti, kad G. G. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka – du kartus baustas už nustatyto greičio viršijimą (greitį viršijo 32 kilometrais per valandą ir 25 kilometrais per valandą), vieną kartą baustas už tai, kad vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo (už tai jam buvo paskirta 2 100 Lt (608 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams), ir kartą už tai, kad vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 13–17), o tai rodo, kad G. G. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas. Dėl to, kas paminėta, dar labiau švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, neatimant jam teisės vairuoti transporto priemones net ir minimaliam terminui, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas