- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- II-29-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12023-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Pažeidėjas
- H. V.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. V., sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Renatui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. V. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-10-16 sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą byloje ROIK Nr. 07-11-636985 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis R. Osteris H. V. 2011-09-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad H. V. 2011-09-20 7.30 val. vairuodama automobilį „Toyota“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nepasirinko saugaus atstumo ir greičio, nespėjo sustabdyti transporto priemonę ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir sukantį į kairę automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė KET 4 p., 133 p. ir padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.
Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto Sigito Kūjalio 2011-09-23 nutarimu Nr. 10N-1128577-11 H. V. buvo pripažinta kalta padariusi LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, ir jai paskirta 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta H. V. 2011-10-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė skundą dėl 2011-09-23 nutarimo Nr. 10N-1128577-11, kuriame prašė panaikinti šį nutarimą, kadangi ji nėra kalta dėl eismo įvykio sukėlimo, eismo įvykį nulėmė ne jos, o kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojos J. V. kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, 2011-12-20 išnagrinėjęs H. V. skundą, panaikino Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-23 nutarimą Nr. 10N-1128577-11, ir bylą H. V. atžvilgiu dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo nutraukė LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, konstatavęs, kad neįrodyta, kad H. V. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nutarime konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti, būtent kaip automobiliai važiavo įvykio metu, t.y. 2011 m. rugsėjo 20 d., 7.30 val., Žolyno gatve link Antakalnio, ar išsišakoję dvejomis juostomis į priekį, ar viena, jei išsišakoję, ties kuria kelio dalimi tai įvyko, nėra galimybės nustatyti, ar buvo stovinčių automobilių prie kelkraščio ar šaligatvio ties įvykio vieta, ar būtų tilpęs nukentėjusiosios automobilis dešiniau apeliantės automobilio, koks automobilių slydimo kelias po įvykio. Konstatavo, jog eismo įvykio schema nubraižyta ne detaliai, neišsiaiškinus visų turinčių įtakos kaltininko nustatymui aplinkybių. Šioje dalyje išsiskyrė abiejų liudytojų, nukentėjusiosios ir patrauktos administracinėn atsakomybėn asmens parodymai. H. V., liudytojai V. S. ir K. V. teigė, jog nuo seno tame kelyje link Antakalnio automobiliai išsišakoja, važiuoja į priekį dvejomis juostomis, nes po to vieni suka į kairę, kiti į dešinę. Kelkraštyje būna pristatytų automobilių šiek tiek aukščiau minimo posūkio, kur nutiko eismo įvykis. Šie asmenys parodė, jog prieš įvykį būtent į priekį automobiliai judėjo dviem eilėmis, nors pačios juostos nesužymėtos. Nukentėjusioji ir liudytojas R. Osteris teigė, jog automobiliai į priekį važiavo viena eile, o išsišakoja prieš pat Antakalnio sankryžą. Nukentėjusioji parodė, jog H. V. automobilis važiavo iš paskos, kai ji suko į kairę įjungusi posūkio žibintą, H. V. automobilis atsitrenkė į jos automobilį. H. V. parodė, jog J. V. automobilis važiavo dešiniau jos automobilio, juosta prie kelkraščio ir staigiai ties posūkiu suko į kairę. Posūkis buvo netikėtas. H. V. parodymus patvirtino abiejų liudytojų V. S. ir K. V. parodymai. Nors nukentėjusioji rodė kairio posūkio signalą, pagal KET 93 punkte nurodyta, kad įspėjamąjį posūkio signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Iš to seka, kad netgi ir rodydamas kairio posūkio signalą, vairuotojas privalo būti įsitikinęs savo manevro į kairę saugumu, ne tik tuo momentu, kai nusprendžia dėl manevro atlikimo ir tam pradeda ruoštis, bet ir tuo momentu, kai tą manevrą pradeda atlikti fiziškai, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad kelių transporto eismas yra itin dinamiškas procesas, stebėti šio proceso eigą visose, tiek pradinėje, tiek ir galutinėje, savo manevravimo stadijose.
Vilniaus apygardos teismas, 2012-02-24 išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. V. ir Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimo, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimą ir paliko galioti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2011-09-23 nutarimą, konstatavęs, jog Administracinės veiklos skyrius pagrįstai padarė išvadą, jog H. V., inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį bei sukantį į kairę automobilį „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad J. V., važiuodama automobiliu, suko į Antakalnio poliklinikos teritoriją iš dešinės kelio pusės ties kelkraščiu. Nukentėjusioji neigia tokią aplinkybę. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad automobiliai važiuoja Žolyno gatve vienas paskui kitą iki kelio ženklo, kuris draudžia statyti automobilius dešiniame kelio kelkraštyje. Akivaizdu, kad iki šio draudžiamojo kelio ženklo galiojimo pradžios neįmanoma važiuoti prie dešinio kelio kelkraščio, kadangi toje vietoje stovi automobiliai. Tokią aplinkybę patvirtino tiek byloje apklausti asmenys, tiek ir fotonuotrauka, užfiksavusi šią kelio dalį. Eismo įvykio vietos schemoje taip pat užfiksuota, kad pirmosios eismo juostos plotis yra 4 metrai ir 70 centimetrų. Pasak liudytojo R. Osterio, lengvojo automobilio plotis yra apie 1,8 metro (b.l. 92). Taigi, automobiliams važiuoti vienoje eismo juostoje vienam šalia kito yra nesaugu, kadangi atstumas tarp jų yra mažas. H. V. nurodyta aplinkybė, jog tarp transporto priemonių, važiavusių viena šalia kitos toje pačioje eismo juostoje, buvo 1,5 metro atstumas, vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi įvertinus automobilių pločius ir minėtą atstumą, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukto asmens automobilis turėjo važiuoti priešinga eismo juosta. Iš fotonuotraukose užfiksuotos nukentėjusiosios automobilio padėties matyti, kad ši transporto priemonė buvo pradėjusi daryti posūkį į kairę. Tai leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad J. V. automobilis darė manevrą būdamas netoli skiriamosios eismo juostos. Apylinkės teismas, nustatydamas administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi H. V. ir liudytojų K. V. bei V. S. parodymais, kadangi jie prieštarauja tarpusavyje ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. H. V. parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ji nebuvo nuosekli dėl to, ar J. V., darydama manevrą, rodė posūkį į kairę, iš pradžių pripažindama šią aplinkybę, ji teisme pakeitė savo poziciją neigdama šį faktą ar abejodama tuo. Be to, H. V. viso proceso metu keitė parodymus dėl važiavusių transporto priemonių atstumų. Kelių eismo taisyklių 114 p. įtvirtinta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi, šis Kelių eismo taisyklių punktas nenumato vairuotojui, sukančiam į kairę ne sankryžoje, duoti kelią paskui jį važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklių 142 p. numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
2012-06-13 H. V. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą prašydama atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų, kadangi byloje surinktų įrodymų vertinimas buvo neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, liko nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų ir pareiškėjos parodymų, esant dviem prieštaringos versijoms dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, nebuvo užtikrintas eksperto dalyvavimas teismo posėdyje. Pareiškėja 2012 m. kovo mėn. kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės institutą, Lietuvos teismo ekspertizės instituto ekspertai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra transporto priemonė, vairuojama J. V..
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-10-30 nutartimi atmetė H. V. prašymą atnaujinti bylą, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis formos ir turinio prasme atitinka įstatymų reikalavimus, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes teismas nepadarė jokių esminių procesinių pažeidimų bei teisės taikymo aspektu tinkamai pritaikė įstatymą. Tai, kad teismo sprendimas neatitinka pareiškėjos iškeltos versijos, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pareiškime išdėstyta bylos duomenų analizė ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginių interpretacija yra susijusi su įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.
2013-04-11 H. V. padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriame nurodė, kad ji 2012-11-29 kreipėsi į technologijos mokslų daktarą E. S., turintį eismo įvykio ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją, pateikė jam administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą ir paprašė pateikti išvadą dėl 2011-09-20 eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas 2013-01-07 pateikė išvadą: padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. V. suko į kairę ne iš kraštinės padėties, t.y, prieš pradėdama manevrą, ji nebuvo persirikiavusi prie pat kairiojo jos kryptimi važiuoti skirtos gatvės važiuojamosios dalies pusės krašto. Pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio metu nustatytų aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. V. veiksmai šioje kelio situacijoje. Prieš pasukdama į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat kairiojo ta kryptimi važiuoti skirtos gatvės važiuojamosios dalies pusės krašto, o suko į kairę ne iš kraštinės kairės padėties, sukliudydama ta pačia kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Pareiškėja nurodė, kad po specialisto išvados paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant sprendimą, nes nebuvo atlikta autoįvykio ekspertizė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 H. V. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą LR ATPK 302²⁰ str. 1 d. pagrindu buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti organui, kurio sprendimu byla buvo pradėta.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas R. Ivanauskas 2013-10-16 sprendimu atsisakė pradėti tyrimą dėl bylos ROIK Nr. 07-11-6369895 atnaujinimo. Sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti, ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu, tačiau 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, 3) jos turi esminę reikšmę bylai, t.y, žinant apie šias aplinkybes, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Atsižvelgiant į šią praktiką, H. V. nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. H. V. buvo žinomas 2011-09-20 protokole Nr. F342636, surašytų kaltinimų turinys. Ji dalyvavo 2011-09-23 nagrinėjant įvykį policijoje, skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismuose, teikė atsiliepimą Vilniaus apygardos teismui dėl J. V. paduoto skundo dėl 2011-12-20 nutarimo Nr. II-246-865/2011 panaikinimo. Nei Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyba, nei bylą nagrinėjusios teisminės institucijos proceso metu asmeniui nesudarinėjo kliūčių savo iniciatyva rinkti naujus įrodymus, teikti prašymus, pareikšti nuomones. H. V. jai suteiktomis procesinėmis teisėmis aktyviai naudojosi. Ji turėjo teisę kreiptis į specialistą iki Vilniaus apygardos teismas nepriėmė galutinio procesą užbaigiančio sprendimo eismo įvykio byloje, tačiau savo teisių laiku nerealizavo. Įstatymo pagrindu sukurtos aplinkybės, turėjusios įtakos naujo dokumento – dr. E. S. specialisto išvadai atsirasti egzistavo policijai nagrinėjant bylą iš esmės, tikrinant policijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisingumą teismuose, todėl šį įrodymą H. V. galėjo pateikti ir anksčiau. Vilniaus apygardos teismas suformavo savo nuomonę apie 2011-09-20 eismo įvykio mechanizmą ne tik pagal eismo įvykio schemą, bet ir pagal transporto priemonių apgadinimo pobūdį, jų lokalizaciją, atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios J. V. paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdinę medžiagą. 2013-01-17 specialisto išvada ES-13-12 nebūtų vienintelis įrodymas, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismas priimtų sprendimą dėl policijos nutarimo Nr. 10N-1128577. Pagal LVAT praktiką, jei bylos dalyvis galėjo gauti įrodymą bylos nagrinėjimo metu, vėlesnis jo pateikimas negali būti pagrindas atnaujinti bylą. (P143-160/2009). Kadangi H. V. galėjo, veikdama rūpestingai ir operatyviai, realizuodama savo procesines teises, gauti specialisto išvadą, vėlesnis šio įrodymo pateikimas nėra pagrindas atnaujinti bylą.
Šalies argumentai
H. V. nesutikdama su šiuo sprendimu, 2013-10-28 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-10-16 sprendimą, skunde nurodė, kad šis sprendimas yra neteisėtas, priimtas neteisingai pritaikius administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, eksperto nustatytoms naujoms aplinkybėms. Specialisto išvadoje pateiktos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant sprendimą, nes nebuvo atlikta autoįvykio ekspertizė. Specialisto išvada kartu su kitomis naujomis aplinkybėmis įrodo, kad eismo įvykio kilimą šioje kelių eismo įvykio situacijoje techniniu požiūriu sąlygojo „Toyota Corolla Verso“ vairuotojos J. V. veiksmai. Nei pirmos instancijos teismas, nei apeliacinis teismas, nei Kelių policijos valdyba nagrinėdami bylą, nebuvo paskyrę autoįvykio ekspertizės. Jie privalėjo skirti ekspertizę, nes I instancijos teismas ją išteisino šioje byloje. Policija vertindama nustatytas faktines aplinkybes, jas interpretavo neteisingai, todėl padarė klaidingas išvadas, kurios neatitinka nustatytų ir teisme paneigtų faktinių aplinkybių visumos.
Posėdžio metu H. V. skundą palaikė ir paaiškino, kad palaiko savo skundą. 2011m. rugsėjo mėnesį buvo autoįvykis, dėl kurio ji buvo pripažinta kalta, jai buvo skirta 150 Lt bauda, ji su tuo nesutiko ir tą policijos nutarimą apskundė teismui, 2011-12-20 buvo priimtas pirmos instancijos teismo nutarimas, kuriuo ji buvo pripažinta nekalta, bet kita pusė apskundė tą nutarimą apygardos teismui. Apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo vėl apkaltino ją. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu nebuvo prašoma atlikti ekspertizės, teismui užteko Kelių policijos medžiagos ir liudytojų parodymų. Taigi dėl ekspertizės niekam nekilo jokių klausimų, ir ji jos nedarė. Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad ji yra kalta, tada skundė nutarimą Aukščiausiajam teismui, bet Aukščiausias teismas visai nenagrinėjo jos bylos. Tada ji samdė ekspertą, užsiimantį ta veikla ir turintį verslo liudijimą. Jis atliko ekspertizę, padarė savo išvadas, kad ji nekalta dėl įvykio. Jai visą laiką buvo aišku, kad ji nekalta, tiesiog teismo dabar prašo, kad šis atsižvelgtų į eksperto išvadą, kurioje vienareikšmiškai pasakyta, kad kitas dalyvavęs autoįvykyje automobilis yra kaltas. Mano, kad ir autoįvykio schemoje tai aiškiai matyti, ir šiaip visos aplinkybės į tai nurodo, ir liudininkai tai parodė. 2012 metais, kai prasidėjo tie teismo procesai, viskas užtrukdavo po kelis mėnesius. Kai 2013 metais padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą kartu su eksperto išvada dėl bylos atnaujinimo dėl atsiradusių naujų aplinkybių byloje, tie dokumentai teisme dingo ir atsirado tada, kai jau praėjo senaties terminas. 2013 m. rugsėjo mėnesį suėjo du metai nuo autoįvykio, ir gavo atsakymą ir iš Kelių policijos, ir iš teismo, kad suėjo senaties terminas. Bet tai įvyko ne dėl jos kaltės. Tada vėl rašė, kad jos prašymas buvo paduotas laiku, tada ta byla atsirado, tik nežino, ar kopijos, ar originalus prašymas atsirado. Taip ir užsitęsė tas reikalas. Ji tikrai nesijaučia kalta dėl autoįvykio ir kaip įmanoma įrodinės savo nekaltumą.
Institucijos, priėmusios sprendimą atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nėra pagrindo tenkinti H. V. skundą. 2011 m. rugsėjo mėnesį Kelių policija priėmė nutarimą ATP byloje dėl autoįvykio, kuriame dalyvavo H. V. ir J. V., pripažino H. V. kalta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., skyrė jai 150 Lt baudą. H. V. apskundė tą Kelių policijos nutarimą Vilniaus m. 1-am apylinkės teismui, teismas jos skundą tenkino ir panaikino Kelių policijos nutarimą, tačiau su tuo teismo nutarimu nesutiko nukentėjusioji J. V. ir apskundė Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimą Vilniaus apygardos teismui. Kelių policija taip pat apskundė minėtą nutarimą Vilniaus apygardos teismui. Nukentėjusioji prašė naikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Kelių policijos nutarimą. Kelių policija prašė naikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Kelių policijos nutarimą, arba grąžinti bylą Kelių policijai iš naujo tirti, kad būtų atlikta ekspertizė. Apygardos teismas tenkino tuos abu skundus ir paliko galioti Kelių policijos nutarimą, nurodęs, kad dėl to autoįvykio Kelių policija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kad dėl autoįvykio kalta H. V.. Vėliau, praėjus tam tikram laikui, H. V. padavė prašymą Lietuvos Aukščiausiajam teismui atnaujinti bylą. Aukščiausias teismas nagrinėja prašymus atnaujinti bylą dėl materialiųjų normų pažeidimo, ar paties proceso pažeidimo. LAT pasisakė, kad ir Kelių policijos, ir apygardos teismo nutarimai yra teisėti ir atmetė tą H. V. prašymą. Tada H. V. pasinaudojo dar viena aplinkybe, kad atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teikė tokį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš pradžių tas prašymas buvo prarastas teisme, po to jie gavo pavaduotojo A.Pesliako raštą su lyg ir atstatytais dokumentais, kad spręstų šitą klausimą dėl tyrimo atnaujinimo. Tas raštas yra gautas Kelių policijoje likus dviem dienom iki administracinės bylos dvejų metų senaties termino pabaigos. Taigi jeigu jie ir atnaujintų dabar tą tyrimą, tai tos kitos vairuotojos patraukti administracinėn atsakomybėn negalėtų, nes šiai dienai yra suėję daugiau negu du metai. H. V. iš teismo gautą prašymą išnagrinėjo ir tyrimo nepradėjo. LVAT daug metų plėtojo tą praktiką ir LAT dabar palaiko tą praktiką, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti tokios, kad žmogus ne tik apie jas nežinojo bylos nagrinėjimo metu, bet ir negalėjo to dokumento pateikti bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju tą ekspertizės išvadą H. V., gindama savo teises, pateikti galėjo bylos nagrinėjimo metu, nes ji buvo susipažinusi ir su protokolu, ir viso proceso metu naudojosi advokato pagalba. Todėl pagal LVAT praktiką, tai jau nėra bylos atnaujinimo pagrindas. Bylos atnaujinimui turi būti išskirtinės sąlygos. Net jeigu policija ir priimtų sprendimą atnaujinti tyrimą, reikėtų vis tiek kreiptis šiuo atveju į nuobaudą paskyrusią instituciją – Vilniaus apygardos teismą su Kelių policijos prašymu, bet šiuo atveju išvis nėra sąlygų atnaujinti tyrimą. Apygardos teismas pasisakė ir iki šiol tas jo nutarimas galioja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23² skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2012-02-24 nutartį, H. V. administracinio teisės pažeidimo byla buvo užbaigta. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ATPK 302²⁰ str. 1, 2 d.).
ATPK 302²⁰ straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą.
ATPK 302¹⁷ str. 1 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
H. V. prašė pradėti tyrimą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (LVAT nutartys Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (LVAT nutartys Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Be to, vertinant ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (LVAT nutartis Nr. P662-80/2010).
Kaip matyti iš H. V. prašymo atnaujinti bylą ir jos skundo esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe ji laiko specialisto išvadoje Nr. ES-13-12 duotą išvadą dėl J. V. automobilio „Toyota Corolla Verso“ padėties prieš pradedant sukimo į kairę manevrą, kad J. V. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Naujai paaiškėjusios aplinkybės tai tos, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui nagrinėjant bylą teisme. Teismas vertina, kad naujai pateiktas H. V. įrodymas nepriskirtinas tai duomenų grupei, kuri negalėjo būti žinoma teismui bylos nagrinėjimo metu. Specialisto išvadoje yra vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos bylos nagrinėjimo metu ir buvo teismui žinomos. H. V. savo kaltę dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo viso proceso metu neigė ir tiek nagrinėjant bylą apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui, tiek skunduose dėl proceso atnaujinimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, tame tarpe ir faktu, kad jos automobilis judėjo lygiagrečiai nukentėjusiosios automobiliui, kai šis pradėjo daryti posūkį, kad nukentėjusiosios automobilis prieš pradėdamas daryti posūkį nebuvo priartėjęs prie skiriamosios juostos, o labiau priartėjęs prie dešiniojo kelkraščio krašto, t.y, suko ne iš kraštinės kairės padėties. Jokių kitų aplinkybių, kurios atitiktų ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus H. V. nenurodė.
Be to, teismas nenustatė jokių kliūčių, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, bylos medžiagos H. V. nei 2011-11-21, nei 2011-12-14 teismo posėdžiuose nepateikė prašymo atlikti byloje eismo įvykio ekspertizę, nors teisėja suteikė galimybę prašyti pateikti ar išreikalauti naujus įrodymus (b.l. 93). Pažeidėjos argumentas, kad ji tokio prašymo neteikė anksčiau, nes nenorėjo patirti didelių išlaidų, nėra priežastis pripažinti, kad nebuvo galimybės gauti tokio pobūdžio įrodymą anksčiau, kadangi pateikus prašymą teisme atlikti ekspertizę, ji būtų atliekama teismo pavedimu, valstybei apmokant ekspertizės atlikimo išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pareiškėja nurodo, kad jos pateiktas papildomas įrodymas – specialisto išvada iš esmės keičia aplinkybes. Tačiau specialisto išvada savo esme yra tik vienas iš įrodymų ir jų visumos negali atstoti. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamųjų bylų dėl eismo įvykių praktikoje, ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą.Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Teisinė išvada gi gaunama ištyrus visų įrodymų visumą, ją daro teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, jau nagrinėjęs H. V. prašymą dėl bylos atnaujinimo 2012-10-30 nutartyje nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas išvadas dėl H. V. kaltės padarė pilnai ir išsamiai ištyręs byloje esančių duomenų visumą, išsamiai motyvavo ją savo nutartyje. Atvirkščiai, būtent pirmosios instancijos teismas, su kurio nutarimu pareiškėja sutinka, apsiribojo konstatavimu, kad nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau nesiėmė jokių priemonių, siekdamas jas nustatyti ir išsamiai ištirti bylą, – vertino atskirus duomenis, o ne įrodymų visumą, nesistengė pašalinti prieštaravimų. Šiuos pažeidimus ištaisė apeliacinės instancijos teismas.
Teismas konstatuoja, kad pagrindų pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra, todėl pagrindo naikinti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2013-10-16 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą byloje ROIK Nr. 07-11-636985, nėra. Vadovaujantis išdėstytu Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2013-10-16 sprendimas paliekamas galioti, o H. V. pateiktas skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁷ str. 1 d. .4 punktu, 302²⁰ str. 1, 2 ir 3 d.,
nutarė:
netenkinti pareiškėjos H. V. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2013-10-16 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą byloje ROIK Nr. 07-11-636985.
Dėl nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.