Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-132-350/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
1S-132-350/2018
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00025-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Nuteistasis
L. J.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Bylos Nr. 1S -132-350-2018
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00025-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs nuteistojo L. J. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 291§ 1 straipsnį, susijusį su baudžiamojo kodekso 294§ 1 straipsnio požymiais (turtinio pobūdžio nusikaltimas) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Skundžiama nutartimi (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis, aktų šifras (duomenys neskelbtini), L. J. atžvilgiu pripažintas vykdytinu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 2 dalimi ir palikta paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta atlikti pataisos namuose. Taip pat nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. J. sulaikymo vykdant nutartį dienos ir į bausmės laiką įskaičiuoti visą Lenkijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės (kardomojo kalinimo) laiką – 177 dienas.Nuteistojo L. J. gynėjas skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti pripažinti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti L. J. (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį arba perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teikimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Skunde nurodo, kad L. J. jokių pranešimų apie vykstantį jo atžvilgiu teisminį procesą (duomenys neskelbtini) Respublikoje negavo, todėl jame negalėjo dalyvauti ir veiksmingai gintis, o teismo dokumentus, t.y. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį lenkų kalba gavo tik 2017-01-17, t. y. jau pasibaigus apeliaciniam procesui. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2018-05-29 rašte nurodyti duomenys apie tai, kad L. J. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir kad jis turėjo galimybę bylos nagrinėjime teisme dalyvauti, taip pat, kad jam buvo išaiškintos neatvykimo į bylos nagrinėjimą pasekmės, nepagrįsti jokiais dokumentais. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai, nesant jokių priešingų įrodymų, atmetė L. J. aiškinimą, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teisme vykusiame teismo procese, kuriame 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, nedalyvavo, nes apie šį procesą jis niekaip nebuvo informuotas ir apie jį nežinojo, ir tuo pačiu nepagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, kuriai esant privalėjo atsisakyti pripažinti nuosprendį. Pažymi, kad nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas nenumato asmeniui, nuteistam užsienio valstybės teismo, jokių pareigų, susijusių su užsienio valstybės teisminio proceso eigos stebėjimu ar teismo sprendimo gavimu.Atsiliepimų į skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365⁵ straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Skunde nuteistojo L. J. gynėjas teigia, kad skundžiama nutartis neteisėta, nes ją priėmęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės, kuriai esant teismas privalėjo atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, kuriuo L. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes L. J. asmeniškai nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme dėl to, kad jis apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai informuotas. Šis skundo argumentas nepagrįstas.Sutinkamai su Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punktu, teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, tik jeigu nuteistasis asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo. Nagrinėjamu atveju byloje esančiame pažymėjime (liudijime – Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo II baudžiamojo skyriaus pirmininkas (b.l. 16-20), yra nurodyta, kad L. J. asmeniškai neatvyko į teismo svarstymą, kurio metu buvo priimtas teismo nuosprendis, į jį nebuvo pakviestas asmeniškai, tačiau kitu keliu (apie bylos nagrinėjimo laiką jis buvo informuotas jo nurodytu korespondencijos įteikimo adresu) gavo žinybinę informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir tvirtinama, kad asmuo (L. J.) žinojo apie paskirtą teismo posėdį bei buvo informuojamas, kad nuosprendis gali būti paskelbtas, jei jis neatvyks į teismo posėdį, taip pat kad L. J., žinodamas apie paskirtą svarstymą, suteikė įgaliojimus gynėjui, kuris buvo paskirtas tam, kad jį gintų teisme svarstymo metu ir gynėjas faktiškai jį gynė, taip pat gynėjas pirmos instancijos teismo nuosprendį skundė apeliacinės instancijos teismui ir dalyvavo skundo nagrinėjime.Esant šioms aplinkybėms, t. y. liudijime esant informacijai, kad yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti pagrindai pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, priimtą nuteistajam asmeniškai nedalyvaujant, teikimą nagrinėjęs teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio taip pat Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu, nepripažinti.Be to, kaip matyti iš teikimo medžiagos, teikimą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas sutinkamai su Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi kreipęsis į nuosprendį priėmusį (duomenys neskelbtini) Respublikos teismą, gavo papildomą informaciją (b.l. 37-44), iš kurios be kita ko matyti, kad L. J. paleidimo iš arešto metu, 2016 m. balandžio 22 d., teismo buvo informuotas asmeniškai, kad bylos nagrinėjimas įvyks 2016 m. gegužės 24 d., kad jam raštu lietuvių kalba buvo išaiškintos jo teisės bei pareigos, taip pat ir tai, jog teismas jam skirtą korespondenciją siųs į jo gynėjo kanceliariją ir jam išaiškinta, kad, jam neatsiėmus siuntos nurodytu adresu, bus laikoma, jog siunta įteikta, kad pranešimai apie kitų posėdžių, tame tarpe ir posėdžio, kurio metu buvo skelbiamas nuosprendis, kurį teikimu prašoma pripažinti, buvo siųsti į gynėjo kanceliariją ir todėl laikomi įteiktais L. J..Teismas netikėti oficialia užsienio valstybės institucijos pateikta informacija ir jos kokiu nors būdu (gaunant informaciją patvirtinančius dokumentus ar panašiai) tikrinti neturi jokio pagrindo.Pažymėtina, kad nagrinėjant teikimą pirmos instancijos teisme L. J. pripažino, kad teisme jis turėjo vertėją, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog jis apie 2016 m. gegužės 24 d. teismo buvo informuotas jam suprantama kalba, kas reiškia, jog apie šį teismo posėdį jis žinojo ir turėjo visas galimybes jame dalyvauti. Taip pat L. J. pripažino ir faktą, kad jam byloje buvo paskirtas gynėjas ir nurodė, kad gynėjas kalbėjo tik lenkų kalba, kurios L. J. nemoka. Tai neabejotinai reiškia, jog L. J. žinojo, koks konkretus gynėjas yra paskirtas ginti jį teisme ir realiai turėjo galimybę naudotis jo paslaugomis ir gauti iš jo visą reikiamą informaciją, tame tarpe ir apie jo vardu gaunamus teismo pranešimus. L. J. taip pat žinojo, kad nusikaltimą jis padarė užsienio valstybėje, ir kad teismo procesas vyks pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus. Joks įstatymas nenumato teismo ar kitos valstybės institucijos pareigos užtikrinti įtariamajam (kaltinamajam) vertėjo jam bendraujant su gynėju ne teisme, todėl įtariamasis ar kaltinamasis turi pats, siekdamas pasinaudoti savo teisėmis baudžiamajame procese, pasirūpinti galimybe tinkamai bendrauti su užsienio valstybėje dirbančiu ir ginamo asmens kalbos nežinančiu gynėju bei gauti iš jo reikiamą informaciją. Taip pat pažymėtina, kad nuosprendis, kuris skundžiama nutartimi pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, L. J. paskirto gynėjo buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kuris skundą atmetė, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis L. J. atžvilgiu priimtas pažeidžiant Lenkijos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą ar tarptautinės teisės normas. Tokiu būdu, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais skundžiama apylinkės teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo L. J. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis