Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį administraciniu areštu 20 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 22 d. 14.50 val. iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė 2 vnt. tekilos „Siera“, kurių vertė 115,98 Lt. Tokiais savo veiksmais D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – atidėti arešto vykdymą ir paskirti viešuosius darbus.

ATPK 30 straipsnyje, kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Taigi, teismas šiuo atveju yra įstatymu įpareigotas parinkti vieną iš šių dviejų administracinių nuobaudų rūšių.

Skirdamas D. G. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, teismas, skirdamas D. G. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kad baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, kad per pastaruosius vienerius metus administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio veiką traukiamas jau 8 kartą. Šios aplinkybės apeliantą apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, bei rodo jo polinkį nuolat daryti teisės pažeidimus, ir kad anksčiau D. G. taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti tik D. G. paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą, lygų sankcijoje numatytam arešto vidurkiui. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo. Nors D. G. nurodo, jog augina mažametį vaiką, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė nei apylinkės teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu. Taip pat apeliantas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis atlieka viešuosius darbus. Dėl šių paminėtų aplinkybių D. G. prašymas sušvelninti jam paskirtą areštą netenkinamas.

Netenkintinas ir apelianto prašymas atidėti jam paskirto arešto vykdymą bei paskirti viešuosius darbus, nes ATPK 338¹ straipsnyje numatyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, tarp jų ir apeliantui skirtų nuobaudų skaičių (baustas iš viso 28 kartus per 13 metų, per vienerius metu baustas net 10 kartų), jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį (net 22 kartų baustas pagal ATPK 50 straipsnį), bei tai, kad D. G. anksčiau už administracinius teisės pažeidimus taikytos nuobaudos (baudos, administracinis areštas, viešieji darbai) nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti D. G. paskyrus viešuosius darbus. Taigi, nėra pagrindo apeliantui taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą ir administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį D. G. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.