Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. K. ir E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2YT-1838-1030/2017 pagal pareiškėjų V. K. ir E. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme 2017-01-02 gautas pareiškėjų prašymas nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kitų reikalavimų pareiškėjai nurodė, kad nutraukdami santuoką sutaria, jog nepilnametis A. K. gyvens su motina E. K., o nepilnametė S. K. gyvens su tėvu V. K. Tokiu atveju, kai vienas vaikas gyvena su vienu iš tėvų, o kitas su kitu, laikytina, jog išlaikymo klausimas nėra svarstytinas, nes yra priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.Pareiškėjai nurodė, jog vaikus auklės bendru sutarimu ir konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Kilus ginčui dėl vaikų išlaikymo, suinteresuotas pareiškėjas kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir tvarkos nustatymo atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-12 nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus prašymo ir jo priedų trūkumus, t. y. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teikimo tvarką ir formą. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.Teismas nurodė, kad išlaikymas yra teikiamas vaikui, todėl šių prievolių tarpusavio įskaitymas tarp sutuoktinių, teismo nuomone, negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai V. K. ir E. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-12 nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo išspręsti iš esmės.Nurodo, kad pareiškėjai yra sutarę, jog pas kiekvieną iš jų lieka po nepilnametį vaiką, kurio išlaikymu rūpinsis abu tėvai bendru sutarimu, o dėl to, kad kiekvienam iš jų tenka po nepilnametį vaiką, laiko, jog atsirado priešpriešiniai reikalavimai – išlaikyti materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, su kuriuo negyvena. Dėl to, kad tokia pareiga kyla abiems pareiškėjams vienodai, nėra pagrindo teismo tvarka tvirtinti konkrečios išlaikymui skirtos pinigų sumos. Laikytina, jog pareiškėjai nusistatė išlaikymo dydį ir formą, t. y. geranoriškai ir bendru sutarimu.Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog išlaikymas yra teikiamas vaikui, todėl prievolių tarpusavio įskaitymas tarp sutuoktinių negalimas, ir mano, kad teismo argumentas yra klaidingas, nes išlaikymas administruojamas tėvo, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, uzufrukto teise. Pareiškėjai nenurodė, jog prievolė kilo vienas kitam asmeniškai vaikų išlaikymo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjams terminą pašalinti prašymo trūkumams, t. y. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teikimo tvarką ir formą. Nustatyta, kad pareiškėjai yra sutarę, jog pas kiekvieną iš jų lieka po nepilnametį vaiką, todėl mano, jog nėra pagrindo teismo tvarka tvirtinti konkrečios išlaikymui skirtos pinigų sumos.CK 3.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.53 straipsnis). Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CK 3.193 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Užtikrinant vaiko turtinių teisių apsaugą, įtvirtintas tėvų ir vaikų turto atskyrimas (CK 3.161 straipsnio 4 dalis), tačiau tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo vaiko nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. jis, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014). CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, jeigu sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus.Šalys, sudarydamos sutartį, suderina sutarties sąlygas, kuriomis nustato šalių teises ir pareigas. Tuo pat metu, šalims suderinus sutarties sąlygas, sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys yra saistomos ne tik teisių ir pareigų, kurios yra numatytos sutartyje bet ir viso to, ką lemia sutarties esmė arba įstatymas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į CK 3.193 straipsnio 1 dalies normą bei aplinkybę, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir apginti viešąjį interesą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjams V. K. ir E. K. terminą trūkumams pašalinti ir įpareigojo prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nurodyti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, tvarką ir formas. Pažymėtina, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aiškiai nurodyti, kokį išlaikymą ir kuriam iš vaikų teiks net ir tuo atveju, jeigu susitarė, kad kiekvienas iš tėvų išlaiko tik vieną vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą pašalinti prašymo trūkumams, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.