Utenos apylinkės teismo įsakymas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įgijusi vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, deklaravusi gyvenamąją vietą Visagino savivaldybėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista.

Kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą mažametei, o būtent: 2015 balandžio 20 d. apie 19:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tampė už plaukų ir stumdė mažametę L. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuri, ją pastūmus, nugriuvo ir dešiniu smilkiniu trenkėsi į kambaryje stovėjusią sekciją bei 3-4 kartus sudavė rankų delnais jai per veidą, dėl to L. B. patyrė fizinį skausmą. Taip ji sukėlė fizinį skausmą mažametei. Šiais veiksmais V. C. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

V. C. dėl nusikalstamos veikos, kuria kaltinama, kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ji jau apie pusę metų pažįsta L. B.. L. bendrauja su jos pusbroliu V. K.. Jie kartu užeidavo pas ją į svečius, kai ji gyveno bute (duomenys neskelbtini). Pusbrolis V. jai papasakojo, kad L. paėmė iš jo SIM kortelę ir telefoną, tyčiojosi iš jo, vėliau sulaužė SIM kortelę ir telefoną grąžino. Ji nusprendė dėl šio įvykio su L. pasikalbėti. Viskas vyko balandį, tikslios datos nepamena. Pas ją į butą, (duomenys neskelbtini), užėjo V. I. ir J. R.. Jos rūkė ir būdama balkone V. pamatė lauku einančią L.. V. šūktelėjo L. ir ji užėjo pas ją į butą. Bute ji L. pradėjo klausinėti kodėl ji tyčiojosi iš V.. L. atsikirtinėjo, kad ji nesityčiojo. Ji norėjo eiti iš buto. Tada ji L. paėmė už kairės rankos ties riešu ir pasisodino ant lovos, nuo galvos nuėmė kepurę ir pasakė, kad ji niekur neis, kol jos neišsiaiškins. L. paaiškino, kad nesityčiotų iš V.. L. pradėjo atsikalbinėti, įžeidinėti, priekaištauti ko ji čia kišasi ne į savo reikalus. L. paaiškino, kad tai jos brolis. Ji turėjo galvoje, kad tai jos pusbrolis. L. atsistojo, norėjo išeiti, tuo metu ji L. pastūmė ir ji nugriuvo, trenkėsi į sekciją. Galėjo griūdama užsigauti galvą. Ji kelis kartus delnais sudavė L. per veidą. Po to L. iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną ir norėjo skambinti savo senelei. Tačiau ji L. neleido skambinti paimdama iš jos telefoną. Tada L. išbėgo iš buto. Ji telefoną padavė J. ar V., kad jos atiduotų telefoną L.. Vėliau buvo atėjęs jos pusbrolis V.. V. ar J. pasakojo, kad telefoną jos padavė V. ir jis jį grąžino. Tačiau kaip viskas buvo, ji nežino, nes iš buto L. telefono grąžinti išėjusi nebuvo. Telefono iš L. ji negrobė, o buvo paėmusi tik tam, kad ji neskambintų senelei, (T 1, b.l. 77, 81).

V. C. kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Liudytojos R. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-04-20 jos anūkė L. B. papasakojo, kad ji apie 19:30 val. buvo pas pažįstamą V. C., bute (duomenys neskelbtini). Bute V. priekaištavo L., kad ji neva sulaužė jos pusbrolio V. K. mobilaus ryšio telefono SIM kortelę. Tada V. pradėjo stumdyti L., tampyti už plaukų, o šiai norint paskambinti, paėmė iš L. telefoną. Tuomet ji kartu su savo anūke ėjo pasiaiškinti. Prie namo (duomenys neskelbtini) sutiko V. K., kuris L. grąžino telefoną (T 1, b.l. 13-14).

Nukentėjusiosios mažametės L. B. parodymais, kur ji parodė, kad ji pažįsta V. C., ji yra V. K. pusseserė. Kelis kartus su V. buvo prie V. buto. 2015-04-20 vakare, apie 18-19 val. į jos telefoną paskambino V. ir paprašė ateiti pas ją. Ji tuomet užėjo pas V.. Pas V. bute buvo V. I. ir J. R.. Bute V. jai liepė sėstis ant lovos. Jai neatsisėdus V. paėmė ją už rankovės pasodino ant lovos. V. priekaištavo, kad ji sulaužė V. SIM kortelę. V. bute nebuvo, todėl ji nusprendė eiti į namus bei nesiaiškinti su V.. Jokios V. SIM kortelės ji nelaužė. Tada V. griebė ją už kaklo ir apglėbusi su dešine ranka, kuri jai buvo sulenkta per alkūnę, nutempė ją nuo lovos ir nustūmė. Ji bandė ištrūkti iš V., tačiau V. ją stvėrė už plaukų ir stūmė į sekciją. Ji galva, smilkiniu, trenkėsi į sekciją. Tuomet V. delnais 3-4 kartus trenkė jai per veidą. Dėl šių V. veiksmų ji juto fizinį skausmą. Tada ji norėjo skambinti savo senelei. V. atėmė iš jos telefoną, o ji išbėgo iš buto. Vėliau telefoną jai grąžino V. (T 1, b.l. 18-19).

Liudytojos J. B. parodymais, kur ji parodė, kad dukra L. B. papasakojo, kad 2015 m. balandžio 20 d. bute (duomenys neskelbtini), ją sumušė V. K. giminaitė V. bei buvo paėmusi jos telefoną. Telefoną jai vėliau grąžino (T 1, b.l. 22).

Liudytojos nepilnametės V. I. parodymais, kur jiparodė, kad ji kartu su J. R. buvo bute pas V. C.. V. papasakojo, kad L. B. sulaužė jos pusbrolio V. K. mobilaus ryšio SIM kortelę. Tada V. paskambino L. ir pakvietė ją ateiti į savo butą (duomenys neskelbtini). L. atėjus, V. kalbėjosi apie tai kaip ji sulaužė V. K. SIM kortelę. L. neprisipažino, kad sulaužė V. SIM kortelę. Kalbantis kambaryje V. laikė L. už kairės rankos. Jos iš pradžių sėdėjo ant lovos. Vėliau L. atsistojo. V. ją vis vien laikė už kairės rankos ir nepaleido. L. bandė ištrūkti. Tada V. prispaudė L. prie sekcijos. Kaip ją spaudė, nepamena. L. atsikalbinėjo ir aiškino, kad ji jai nieko nesiaiškins. Tada V. trenkė kaire ranka L. per pakaušį. L. nuo galvos nukrito kepurė. L. pradėjo verkti. Tada L. išsitraukė telefoną ir skambino savo senelei. V. paėmė iš L. telefoną, kad ši neskambintų senelei. Tada L. išbėgo iš buto ir laiptinėje šūkčiojo, kad V. atiduotų telefoną. Tada į butą atėjo V. K., kuriam papasakojo, kad V. bandė išsiaiškinti kodėl L. sulaužė V. SIM kortelę. Tuomet V. padavė J. L. tefloną ir pasakė jį gražinti. Jie išėjo į laiptinę. L. jau buvo besileidžianti į trečią aukštą. J. šaukė L., kad ji pasiimtų telefoną. Ji pasakė, kad jo neims, o pas jas bus problemų. Tada J. metė L. telefoną. Jis nukrito tarp trečio ir ketvirto aukšto laiptinėje. L. turbūt jį pasiėmė, (T 1, b.l. 35-36)

Liudytojos mažametės J. R. parodymais, kur ji parodė, kad ji kartu su V. I. buvo bute (duomenys neskelbtini) pas V. C.. V. paskambino L. ir ją pasikvietė ateiti į butą. L. greitai atėjo į šį butą. Kambaryje V. pradėjo klausinėti L. kaip ji sulaužė V. SIM kortelę. L. pradėjo atsikalbinėti, sakė „o koks tavo reikalas". V. pradėjo reikalauti, kad L. papasakotų kaip viskas buvo, pradėjo sakyti, kad jei ji sulaužė SIM kortelę, tai teks atpirkti. Tuomet L. pradėjo šaukti V., kad ji neturi teisės jai nurodinėti, nieko ji jai nepirks. Tuomet V. paėmė L. už rankų, ties žastais ir prispaudė prie kambaryje esančios sekcijos. Ji šaukė L., kad kortelę ji atpirks. Tuomet paėmė L. už plaukų ir vieną kartą trenkė į sekciją. Tuomet kelis kartus su delnais trenkė L. per veidą. Tuo metu L. išsitraukė savo išmanųjį telefoną „Samsung Galaxy", norėjo kažkam skambinti, tada V. ištraukė iš jos rankų telefoną ir paleido L.. Tada L. apsiverkusi išbėgo iš buto. Vėliau berods į butą buvo atėjęs V., kuriam V. padavė L. telefoną ir paprašė grąžinti L., (T 1, b.l. 38)

Nepilnamečio liudytojo V. K. parodymais, kur jis parodė, kad pažįsta L. B., buvo toks įvykis, kad ji sulaužė jo telefono SIM kortelę, apie šį įvykį jis pasakojo savo tetai V. C., tačiau kad ji pasikalbėtų su L. neprašė. 2015 pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, jis atėjo pas tetą į butą, kuriame tuo metu ji gyveno, (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu negalėjo užeiti į laiptinę stovėjo prie laiptinės lauke ir laukė, kad kas nors jį įleistu. Tuo metu iš laiptinės išbėgo L. B., kuri verkė, pasakė, kad visiems bus „šakės“, nes V. sudaužė jos telefoną. Jis užėjo į laiptinę, nuėjo pas V., buto viduje nebuvo, tačiau prie buto laiptinėje jis sutiko, kiek pamena, V., ji padavė L. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir liepė jį grąžinti L.. Telefonas buvo nesudaužytas. V. pasakojo, kad aiškinosi su L. dėl jo SIM kortelės, buvo nuėmusi L. kepurę, paėmė iš jos rankų telefoną, nes L. jos neklausė ir rašinėjo SMS žinutes. Telefoną padėjo ant staliuko, bet paskui L. iš buto išbėgo, ir telefono nepaėmė. Paėmęs telefoną, jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena L. senelė. Namo laiptinėje sutiko L. ir jos senelę, jos nešėsi L. telefono dėžutę. L. atidavė telefoną, kurį davė V.. L. pasakė, kad jos eina į policiją rašyti pareiškimo, kad V. pagrobė pas ją telefoną. Kas įvykio dieną buvo bute pas V. nežino. Nei tą pačią dieną, nei vėliau J. R. ir V. I. sutikęs nebuvo ir apie tai kas įvyko bute pas V. nekalbėjo. L. papasakojo, kad V. ją bute tampė už plaukų, nuėmė kepurę, tempė už ausies. Taip pat ji pasakė, kad ji kreipėsi į policiją, (T 1, b.l. 45)

Kaltinamajai V. C. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T 1, b. l. 82-83).

Kaltinamosios nuosavybės teisės neapribotos.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD – R prie specialisto išvados 2015-10-20 Nr. 11-1343(15).

Proceso išlaidų byloje nėra arba teismui duomenys apie jas nepateikti.

Kardomąją priemonę, paskirtą 2015-06-25 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. G. nutarimu teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD – R prie specialisto išvados 2015-10-20 Nr. 11-1343(15) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.

Motyvuojamoji dalis

Su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji supažindinta, jai neprieštarauja, tai patvirtino 2015-10-21 savo parašu protokole dėl paskelbimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (T 1, b. l. 84).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji V. C., smurtaudama prieš mažametį asmenį, sukėlė fizinį skausmą mažametei L. B., todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, nes atitinka šioje straipsnio dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad kaltinamoji V. C. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (LR BK 11 str. 3 d.), tai kad kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę ­ – neteista, 2010-10-20 ir 2013-03-31 bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 181 str. 1 d. (tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams), 2013-11-12 ir 2013-12-16 pagal ATPK 183 str. 1 d. (viešosios tvarkos trikdymas) (T 1, b. l. 65 - 66), į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašyta (T 1, b. l. 72).

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. C., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, paskyrus LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72² str.) bus perteklinė, todėl neskirtina.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir skirti 15 MGL (551,55 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu V. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę - 10 MGL (376,50 Eur) baudą.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, V. C. byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD – R prie specialisto išvados 2015-10-20 Nr. 11-1343(15) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus saugoti byloje.

Nustatyti, kad baudą V. C. privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6081.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.