Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1434-159/2012

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-02112-2012-2)

2012 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4334-144/2012 pagal kreditorės AB SEB banko pareiškimą Nr. 03/12/01222 dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas (skolininkas ir įkeistų daiktų bendraturtis) A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta areštuoti kreditorei įkeistą skolininko turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-21 tarp AB SEB banko ir A. M. sudaryta kredito sutartis Nr. 1850818030723-11 dėl 207 595,38 EUR kredito suteikimo A. M. gyvenamosios patalpos pirkimui (b. l. 8–16). 2009-09-11 sudarytas susitarimas dėl 2008-05-21 kredito sutarties Nr. 1850818030723-11 sąlygų pakeitimo Nr. 1, juo papildomai suteikta kredito 2 882,56 EUR dalis, skirta pagal kredito sutartį sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti bei nustatyta nauja kredito suma, sudaryta iš kredito likučio (neįskaičiuojant uždelstos grąžinti kredito dalies) ir papildomai suteikiamos kredito dalies – 208 305,41 EUR (b. l. 5–7). Prievolės pagal 2008-05-21 kredito sutartį Nr. 1850818030723-11 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120080008124. Juo įkeistas A. M. ir A. M. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,0800 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrįstai nutarė areštuoti įkeistą turtą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01), 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorė turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2008-05-21 kredito sutartyje Nr. 1850818030723-11 ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. 2008-05-21 kredito sutarties Nr. 1850818030723-11 bendrosios dalies 5.2 p. numato, kad kreditorė turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjusi kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat numatyta, kad kredito dalies, priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditorei teisę vienašališkai nutraukti sutartį. 2008-05-21 kredito sutarties Nr. 1850818030723-11 specialiųjų sąlygų 5.6 punkte nustatytas priklausančių kredito dalies įmokų mokėjimas kas mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, tačiau pažymi, kad civilinės bylos, kurioje priimta apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-09 A. M. kredito sutartyje nurodytu adresu išsiųstas kreditorės AB SEB banko pranešimas Nr. 05.08.03-830, kuriuo skolininkas informuojamas, kad nesilaiko 2008-05-21 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemoka eilinių įmokų ir palūkanų, ir prašoma ne vėliau kaip per 30 dienų padengti visus pradelstus mokėjimus, nes šių įsipareigojimų neįvykdžius kredito sutartis bus nutraukta ir skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 21). Kartu su pareiškimu kreditorė pateikė teismui rašytinius įrodymus – sąskaitų kreditorės banke išrašus laikotarpiu 2010-07-03 – 2012-02-02, jie patvirtina, kad minėtu laikotarpiu skolininkas pagal 2008-05-21 kredito sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais) įmokų nemokėjo. Apeliantas nepateikė šią faktinę aplinkybę paneigiančių įrodymų. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad skolininkui buvo siųstas įspėjimas dėl eilinių įmokų ir palūkanų pagal 2008-05-21 kredito sutartį mokėjimo 2010-06-16 kreditorės pranešimu, o kredito sutartis su apeliantu nutraukta tik 2011 m. birželio mėn. (b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys, kad su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorė į teismą kreipėsi po ilgo laiko tarpo nuo sutarties su apeliantu nutraukimo – tik 2012-02-15. Taigi šiuo atveju, apeliantas praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t. y. esminis sutarties pažeidimas buvo ne vienkartinis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditorė AB SEB bankas, skolininkui ilgą laiką nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo (CK 4.192 str. (redakcija iki 2012-07-01)).

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino kreditorės prašymą ir areštavo skolininkams priklausiantį įkeistą turtą, nes ex officio neįvertino 2008-05-21 kredito sutarties, kuri yra vartojimo sutartis, 5.2 punkte įtvirtintų sutarties nutraukimą reglamentuojančių sąlygų sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditorės reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju sutarties nutraukimo – yra sąžiningos. Nors kreditorės įspėjime tiesiogiai nenurodytas 2008-05-21 kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktas, tačiau iš esmės remiantis šios sąlygos turiniu apeliantas buvo iš anksto tinkamai informuotas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir galimą sutarties vienašališką nutraukimą, suteikiant jam protingą terminą įvykdyti pardelstus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.). Iš esmės kreditorės kredito sutarties su skolininku nutraukimo atvejį reglamentuoja 2008-05-21 kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.1., 4.1, 4.5 punktai. Nors šių nuostatų vertinimas sąžiningumo aspektu skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje atskirai neaptartas, tačiau skundžiama teismo nutartis areštuoti skolininko įkeistą turtą, priimta išanalizavus gautą kreditorės pranešimą, jo priedus bei kredito sutarties sąlygas, patvirtina, kad teismas nenustatė pagrindų kreditorės prašymo netenkinti. Nagrinėdamas kreditorės pareiškimą, teismas neturi pareigos vartotojo teisių apsaugos aspektu vertinti visų vartojimo sutarties sąlygų, tarp jų ir apelianto nurodomų kitų 2008-05-21 kredito sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų, kuriomis kreditorė negrindžia savo reikalavimo,.

Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., redakcija iki 2012-07-01). Nagrinėdama kreditorės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdama skundžiamą nutartį, hipotekos teisėja atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01), bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Hipotekos teisinių procedūrų pažeidimų nenustatyta. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti kreditorės nurodomo skolos dydžio, todėl šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.