Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimoko, nedirba, teistas: 1) 2020-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 str. 1 d.3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.; 2) 2020-04-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 6 mėn., bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, bei tęsti mokslą, per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 2020 m. spalio 29 d., išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; 3) 2022-11-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., laisvės apribojimu8 (aštuoniems) mėnesiams, nustačius intensyvią priežiūrą – nuteistojo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojus bausmės atlikimo laikotarpiu būti Probacijos tarnybai nurodytu gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2023 m. rugpjūčio 14 d., išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą A. P., o būtent 2023-10-06, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia kumščiais suduodami ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam A. P. į galvos ir veido sritis, taip sukeldami nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje ir odos nubrozdinimą dešiniame kelyje.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis atėjo į (duomenys neskelbtini)Ten pamatė ant žemės gulintį T. S.. Ant pastarojo viršaus sėdėjo A. P.. Jis priėjo prie pastarųjų, nukėlė A. P. nuo T. S. ir smogė ranka A. P. į veidą. Savo veiksmu galėjo nukentėjusiajam praskelti lūpą. Viskas kiek ir aprimo. Po to A. P. jam sudavė į kūno apačią, to pasėkoje jis smogė kumščiu į galvą. Ant nukentėjusiojo veido matė kraują. Įvykio vietoje buvo dar kitų vaikų. Po to A. P. nuėjo iš įvykio vietos. Pastarajam iš paskos nuėjo T. S.. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam galėjo sukelti sužalojimu. Dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad įvykio dieną, apie 21 val., buvo „(duomenys neskelbtini). Einant su drauge K. pro "(duomenys neskelbtini), sutiko A.. Pasikalbėjus jie išsiskirstė. Palydėjo K.namo ir grįžo į "(duomenys neskelbtini), kur buvo grupė vaikų. Ten susitiko su A. ir kitais vaikais. Su jais besikalbant, atėjo mažesnis, girtas vaikas, kuris bandė jį mušti. Vaikas jam grasino. Praeidamas, tas vaikas smogė jam į kaktą. Nuo to vos nenukrito jo akiniai. Neprisimena, ar trenkė su delnu, ar su kumščiu. Jį tai supykdė. Jis atidavė savo telefoną ir akinius vienai iš mergaičių ir ėjo ant žolės muštis. Vaikas bandė jam trenkti, bet sugebėjo dauguma smūgių su ranka sustabdyti. Pataikė gal 8 kartus į galvą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vaikui trenkti nebandė, tik spyrė. Bandė pastarąjį parversti ant žemės, kaip imtynėse. Netrukus atėjo kažkoks nepažįstamas, didesnis vaikas. Tas didesnis vaikas smogė jam į galvą. Pastarasis bandė apsaugoti minėtą mažesnį vaiką. Po to abu vaikai pradėjo eiti link jo. Neturėjo jėgų muštis, bandė pasišalinti. Vaikai jam grasino. O jis kartojo, kad nebenori muštis. Mažesnis vaikas bandė jam porą kartų trenkti kumščiu. Jis ėjo ratu, nes reikėjo sugrįžti ir pasiimti savo daiktų. Kai priėjo prie pastarųjų, bandė susitaikyti, paspausti ranką. Didysis vaikas taip pat siūlė taikytis, tiesiant rankas, tačiau apgavo. Tiesiant ranką, didysis vaikas jam trenkė į galvą ir praskėlė lupą. Jis iš mergaitės pasiėmė daiktus ir ėjo atbulas iš parko. Didysis vaikas nustojo jį sekti, o mažasis vaikas jį toliau sekė. Po to jis nuėjo namo. Apie įvykį papasakojo savo mamai. (1 t., b. l. 80-82)

Liudytoja B. Š. parodė, kad įvykio dieną jos sūnus išėjo pavaikščioti su drauge. Į namus jis grįžo verkdamas. Pastarasis buvo visas kruvinas, veidas buvo kruvinas bei praskelta lūpa, suplėšyti drabužiai, ant rankų matėsi mėlynės. Apie įvykį ji pranešė policijai. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri sūnų pristatė į ligoninę. Vėliau sūnus pasakojo, kad po išsiskyrimo su drauge, jis nuėjo į parkelį pabendrauti su draugais. Ten buvęs neblaivus S.puolė P.. Sūnui besistumdant su S.lavinsku, atėjo kaltinamasis, kuris pastarajam ištiesė ranką ir pasiūlė taikytis. Kai sūnus paėmė už rankos, kaltinamasis smogė pastarajam alkūne ir kumščiu į veidą. Buvo ir daugiau smūgių, kuriuos sudavė kaltinamasis. Vėliau S. sekė jos sūnų (duomenys neskelbtini)

Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio dieną jis buvo „(duomenys neskelbtini)su S. R.. Vėliau ten pradėjo rinktis jam nepažįstami žmonės. Buvo sutikęs ir A. A.. Kitą dieną mokykloje sužinojo, kad A. A. „(duomenys neskelbtini)buvo sumuštas. (1 t., b. l. 141-142)

Liudytojas S. R. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su A. ir A. buvo "(duomenys neskelbtini)Ten buvo ir daugiau žmonių. A. P. pradėjo pyktis su S. bei stumdytis. Pirmas pradėjo S.. S. buvo apsvaigęs. Konflikto metu pastarieji buvo nuvirtę ant žemės. Bandė pastaruosius išskirti, tačiau nepavyko. Po to, atėjo kažkoks G., pravarde "(duomenys neskelbtini) P. su G. pradėjo kalbėtis, vienas link kito eiti, po to muštis. Kai prasidėjo muštynės, jie pradėjo skirstytis. Matė, kaip P. paėmė G.už galvos, nulenkė į apačią ir tada G. pradėjo muštis. G. bandė trenkti į veidą. Kad P. būtų sudavęs smūgius, nematė. Matė, kaip G. sudavė smūgius P.Po muštynių A. nematė, tik girdėjo, kad buvo sužeidimų veide. Pamena, kad A. kažkuriai mergaitei buvo padavęs savo akinius ir telefoną. Matė, kaip P. tiesė ranką taikytis, o G. rankos netiesė. Savo akimis smūgio nematė, bet jam sakė, kad tuo metu G. smogė A. P.. Kai G. mušėsi su P., A.buvo (1 t., b. l. 153-154).

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną jis buvo "(duomenys neskelbtini)kartu su S.A., A., S.. Netrukus ten įvyko žodinis konfliktas tarp P. ir S.. Pastarieji pradėjo stumdytis. Pastaruosius išskyrė. Po to jis nuėjo link „(duomenys neskelbtini), nes pats bijojo, kad jį gali primušti. Kas pradėjo konfliktą, sunku pasakyti, nes pastarieji ginčijosi jam už nugaros. Kuris pradėjo pirmas, negali pasakyti. Matė, kad P.urvinis ir S. vienas kitą stumdė. Pirmiausia pradėjo stumdytis scenoje, tada stumdėsi ant žolės, vienas kitą vertė. Jie abu nuvirto ant žolės, jis ir S. juos skyrė. Ar S.buvo išgėręs, negali pasakyti, jam jis buvo blaivus. Jam išeinant, prie S. ir P. buvo pribėgęs kažkoks žmogus jų išskirti, "(duomenys neskelbtini)mergaičių buvo, bet jų vardų nežino. G. J. nepažįsta. Matė, kaip P. su S. konfliktavo ir kad prie jų buvo priėjęs kažkoks žmogus. Daugiau nieko nematė. Konflikto tarp to kito vyro ir P. nematė. Su A. P. mokos toje pačioje mokykloje. A. P. mokykloje matė, bet jokių sužalojimų nesimatė. S. jam nei draugas, nei pažįstamas. Žino jį tik todėl, kad kiti jį vadino S.Buvo viena ar dvi mergaitės, tačiau jų vardų nežino. (1 t., b. l. 169-170)

Liudytojas T. S.parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini)įvyko apie 21 val.. "(duomenys neskelbtini)A. jam pradėjo kažką sakyti ir jie susiginčijo. Tada jis nulipo nuo scenos ir jie susimušė. Jis smogė A.pastarasis smogė atgal. Abu buvo nuvirtę ant žemės. G. pagalbos neprašė. Matė, kaip G. pradėjo mosikuotis ant A.. A. einant link „(duomenys neskelbtini)jis pastarąjį gaudė, norėdamas pagąsdinti. Muštynių metu jis A. praktiškai niekur nepataikė. G. A. pataikė. Nežino kur konkrečiai pataikė. A. lyg iš nosies bėgo kraujas. G. pagalbos neprašė, jis pats priėjo ir trenkė A.. Trenkė labiausiai į veidą su ranka, lyg kumščiu. Matė gal du - tris smūgius. Trenkė prie nosies, į žandikaulį ir į akį. Kai G. smūgiavo A., jis stovėjo šalia. A. P. siūlė baigti konfliktą. Pamena, kad A. tiesė ranką taikytis. Po to A. pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini)Jis bandė gaudyti A.. Kai G. sudavė smūgius A., tarp jo ir A. konfliktas nebuvo pasibaigęs, bet jie jau buvo pavargę, nes jie gal 10 minučių grūmėsi. (1 t., b. l. 198-199)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-28).

2023-12-06 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog atstovė pagal įstatymą B. Š. pateikia devynias atspausdintas spalvotas nuotraukas, kaip atrodė sūnus A. P. po įvykio (2 t., b. l. 29-40).

2023-10-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-10-07, 7.28 val., iš VšĮ Moters ir Vaiko klinikos gautas slaugytojos R.telefoninis pranešimas, kad dėl galvos, nosies, veido sumušimų, kairio peties sumušimo, dešinio kelio sumušimo su nubrozdinimu, viršutinės lūpos žaizdos 22.15 val., kreipėsi mama su sūnumi A. P., gim. (duomenys neskelbtini)kuris teigė, kad jį „(duomenys neskelbtini)sumušė nepažįstami. Paguldytas į stebėjimo paslaugų vaikų chirurgijos skyrių (2 t., b. l. 41).

Specialisto teismo mediko išvadoje nurodyta, jog A. P. nustatyta: muštinė žaizda viršutinėje lūpoje; odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023-10-06 A. P. nustatyti nosies ir kairio žasto sumušimai sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės paremtos subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. A. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2023-10-06; sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. A. P. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; sužalojimo padarymo galimybė ir lokaliai viršutinės lūpos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą nėra atmetama. A. P. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniame kelyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. A. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. A. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 48-49).

Dėl veikos kvalifikacijos

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Tiek kaltinamasis, tiek kiti proceso dalyviai – nukentėjusysis, liudytojai, patvirtina, kad T. S. puolė nukentėjusįjį be priežasties smūgiuodamas apie 8 kartus į galvą. Prasidėjus grumtynėms, nukentėjusysis parvertė T. S. ant žemės. Tuo metu priėjo kaltinamasi, nukėlė nukentėjusįjį nuo T. S. ir smogė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusiajam bandant pasišalinti, kaltinamasis ir T. S. pradėjo gaudyti nukentėjusįjį. Kaltinamajam pasiūlius susitaikyti ir paspausti ranką, nukentėjusysis priėjo prie kaltinamojo, paspaudė ranką ir tuo metu kaltinamasis smogė nukentėjusiajam ranka į veidą. Šio konflikto metu kaltinamojo ir T. S. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę patvirtina specialisto teismo mediko išvada.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Inkriminuota nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi sukėlė pasekmes. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

Kaltinamojo G. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

G. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą už kitos rūšies nusikalstamos veikos padarymą. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, tačiau mažesnė už vidurkį.

Dėl kardomosios priemonės

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje pateiktas advokato Ramūno Dobrovolskio sąskaita faktūra Nr. 41/2024 bei pavedimas bankui dėl lėšų pervedimo, kuriuose nurodyta, kad advokatui už teisinės pagalbos suteikimą šioje baudžiamojoje byloje sumokėta 290 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. J. nukentėjusiojo įstatyminei atstovei B. Š..

CD plokštelės su vaizdo ir garso įrašais pliktini prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę – 9 (devyniems) mėnesiams.

- įsidarbinti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. priteisti nukentėjusiojo atstovei B. Š. 290 (du šimtus devyniasdešimt) eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu nukentėjusiajam A. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apygardos teismą.