Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1NTA-134-665/2008 m.

Teisėjas Saulius Zajarskas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2008 m. gruodžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

nuteistajam L. S.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl 2008-08-30 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d.4 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2008-02-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Iš L. S. ir A. B. priteista 130 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. P..

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir A. B., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteisti už tai, kad 2008 m. gegužės 29 d. apie 14 val. 30 min. , Anykščiuose, jungiamojoje g. tarp (duomenys neskelbtini) g., pavartojo fizinį smurtą prieš R. P., t.y. L. S. iš nugaros smogė R. P. į kairį petį ir ją pargriovė ant žemės, kartu su A. B. smogė gulinčiai nukentėjusiajai smogė ne mažiau kaip 2 kartus į nugarą ir kairę koją, tokiu būdu, padarė nukentėjusiajai paviršutinius kairio peties, nugaros vidurinės dalies, kairio kelio odos nubrozdijimus, poodinę kraujosruvą kairio peties sąnario srityje, kas nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir taip atėmė R. P. galimybę priešintis, A. B. ištraukė iš rankų ir pagrobė rankinę už 80 litų su joje buvusiu mobiliuoju telefonu “Nokia 3310“ 70 Lt vertės ir kitais daiktais, viso padarydami 380 Lt žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu padarius plėšimą. Apeliantas skunde teigia, kad jo prieš nukentėjusiąją atliktų nusikalstamų veiksmų apimtis buvusi mažesnė – jis nesmogęs pargriautai nukentėjusiajai į nugarą ir koją, ji šių kūno dalių nubrozdinimus galėjusi patirti grūdama, be to, nepagrobęs jos mobiliojo ryšio telefono. Šiuos apelianto teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie plėšimo metu jai suduotus smūgius ir pagrobtus daiktus bei teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyti nukentėjusiajai padarytų sužalojimų skaičius, lokalizacija ir mechanizmas. Nukentėjusioji R. P. viso proceso metu iš esmės nuosekliai teigė, kad pirmiausia ją užpuolę du jaunuoliai smogė į petį, o jai pargriuvus – smūgiavo į koją ir nugarą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad R. P. nustatyti kairiojo peties nubrozdinimas ir kraujosruva, nugaros ir kairiojo kelio odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip tris smūgius, sumušant kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (1 t., 64 b.l.). Byloje nenustatyta, kuris iš dviejų nuteistųjų sudavė smūgius nukentėjusiajai į nugarą ir koją, tačiau apeliantas plėšimą padarė kartu su kitu nuteistuoju, o darant bendrą nusikaltimą atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami atskiriems bendrininkams. Todėl apeliantui, kaip nusikalstamos veikos bendravykdytojui, pagrįstai inkriminuoti bendri padariniai – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog, be kitų daiktų, plėšimo metu iš jos buvo pagrobtas telefonas ,,Nokia3310“, kurio vertė 70 Lt, jos parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, todėl apeliantui pagrįstai inkriminuotas šio daikto pagrobimas.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nuosprendyje įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui: L. S. įvykdė tyčinį apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą. Pripažinti apelianto skunde nurodomą atsakomybę lengvinančia aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi nėra pagrindo, nes L. S. savo kaltę pripažino iš dalies, duodamas parodymus, stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, be to, pagal nukentėjusiosios parodymus, L. S. proceso metu jos neatsiprašė, tai padarė tik paskutinio žodžio metu, o tai rodo, kad jis nuoširdžiai nesigailėjo padaręs nusikaltimą. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad nusikaltimą padarė, būdamas nepilnamečiu. Teismas bausmės skyrimo motyvuose tiesiogiai nenurodė, kad vadovaujasi bausmės skyrimą nepilnamečiams reglamentuojančiomis normomis, tačiau aiškiai pažymėjo, jog atsižvelgia į jauną L. S. amžių, be to, išdėstė aiškius laisvės atėmimo bausmės parinkimo argumentus, kaip to reikalauja BK 91 str. 3 d. norma : L. S. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas keturis kartus, iš jų tris – už turtinius nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas padarė teisingą išvadą, kad L. S. nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, todėl bausmės tikslai jam bus pasiekti, skiriant laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. L. S. paskirta bausmė yra adekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, jo asmenybei, ji nėra aiškiai per griežta, todėl jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Subendrindamas skundžiamu ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-02-22 nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas nedidelę dalį neatliktos bausmės dalies, todėl ir galutinė apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė teisės normą, pagal kurią subendrintos bausmės, t.y. vadovavosi BK 63 str. 4 d., tuo tarpu bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, reglamentuoja BK 64 str. nuostatos. Tačiau ši klaida nesunkina nuteistojo teisinės padėties, todėl keisti nuosprendžio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.