Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-417/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-14
Bylos Nr.
AN2-25-417/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01133-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
N. M.
Institucija
Klaipėdos teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-417/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01133-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-19 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., 2021-08-04 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį.

2. Klaipėdos teritorinės muitinės 2021-09-07 nutarimu N. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį 1 400 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, 2021-04-20 10.01 val. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS) pateikė išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją MRN 21LTKC0100IM0C1A20. Deklaruojamos prekės – naudoti šeimos asmeniniai daiktai pagal pridedamą sąrašą, siuntėjas – V. T., gavėja – I. T., keičianti gyvenamąją vietą iš Šveicarijos į Lietuvą (kartu su sutuoktiniu V. T.). Prekės iš Šveicarijos į postą atgabentos su tranzito lydimuoju dokumentu (TLD) Nr. 21CH00000266401555. Įvertinusi riziką, Rizikos valdymo sistema (RATIS) nusiuntė prekes į raudonąjį kanalą, patikrinimo nurodymas – patikrinti prekes detaliai, skenuoti transporto priemonę ir prekes stacionaria rentgeno kontrolės sistema (toliau – SRKS). SRKS tikrinimo metu nustatyta, kad tarp deklaruotų asmeninių daiktų yra didelis kiekis nedeklaruotų butelių. 2021-04-21 atlikus detalų prekių patikrinimą, jas iškraunant iš transporto priemonės, tarp deklaruotų asmeninių daiktų rasti nedeklaruoti 244 buteliai su 179,925 litro alkoholinių gėrimų: 235 vnt. vyno butelių, 1 butelis putojančio vyno gėrimo, 6 buteliai šampano, 1 butelis viskio, 1 butelis džino. 2021-05-03 surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 1LR1000432, nedeklaruoti alkoholiniai gėrimai sulaikyti. Pagal Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2021-04-30 tarnybinį pranešimą Nr. 8DE-1600, sulaikytų prekių – 244 butelių alkoholinių gėrimų muitinė vertė nustatyta vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 straipsniu – 2 287,80 Eur, apskaičiuoti mokesčiai: muitas – 24 Eur, akcizas – 318 Eur, PVM – 555 Eur. Bendra vertė, įskaitant mokesčius, – 3 184,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. M., būdamas atsakingas už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, MDAS priemonėmis pateikdamas išleidimo į laisvą apyvartą importo deklaraciją MRN 21LTKC0100IM0C1A20, kurioje nedeklaravo gabenamų 244 butelių su 179,925 litro alkoholinių gėrimų, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020-10-09 įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 18.4 punkte. Tokią veiką jis padarė pakartotinai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-11-19 nutartimi Institucijos 2021-09-07 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl N. M. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. N. M. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-19 nutartimi nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti skundą. Skunde nesutinkama su apeliantui inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, teigiama, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra apelianto kaltės. Nors apeliantas turi teisę tikrinti deklaruojamas prekes, tačiau kroviniai yra tikrinami tik tuo atveju, kai dėl jų kyla abejonių. Byloje yra duomenys, kad apeliantas siuntėjams nurodė, kad negalima gabenti 244 butelių alkoholio, ir turėjo pagrindą tikėtis, kad alkoholis nebus siunčiamas. Apeliantas veikė atsakingai ir įgyvendino jo profesijai keliamus reikalavimus. Siuntėjai pateikė paaiškinimą, kad alkoholio butelius įdėjo savavališkai ir apeliantas apie juos negalėjo žinoti. Dėl to, kad buvo siunčiami asmeniniai šeimos daiktai, apeliantui nebuvo pagrindo juos tikrinti. Tačiau teismas šią situaciją įvertino formaliai. Teismas Institucijos veiksmuose neįžvelgė jokių procesinių pažeidimų, tačiau procesiniai pažeidimai akivaizdžiai buvo padaryti. Kad situacija Institucijoje išnagrinėta formaliai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nutarimas buvo priimtas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje dieną. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, reglamentuojančio muitinės procedūrų atlikimą ir muitų ir su jais susijusių importo mokesčių apskaičiavimą, 77 ir 79 straipsnių nuostatomis, įvykdžius atitinkamas muitinės procedūras ar pažeidus jų nuostatas atsiranda skola muitinei (prievolė mokėti muito mokestį). Kodekse skolininkams, be kitų asmenų, taip pat priskiriami asmenys, kurie žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kurie veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kurie dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta. Taigi vadovaujantis Kodekso nuostatomis muitinės skolininku laikomas ir toks asmuo, kuris pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga (77 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 4 dalis), taip pat asmuo, kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebus (nebuvo) įvykdyta (79 straipsnio 3 dalies b ir c punktai). Taigi, remiantis Kodeksu, asmuo, kurio interesais pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku, tai reiškia, kad prievolė atsakyti už padarytą pažeidimą galėtų tekti ne apeliantui, o importuotojams ir prekių gavėjams L. ir V. T.. Pasak Institucijos, T., kaip muitinės skolininkai, savo prievolę jau įvykdė, t. y. sumokėjo 318 Eur akcizo, 24 Eur muito, 555 Eur PVM, iš viso 897 Eur. Apelianto manymu, vertinant visas faktines aplinkybes tokia situacija mažų mažiausiai absurdiška – tikrasis pažeidėjas, dėl kurio savavališkų veiksmų buvo padarytas pažeidimas, sumoka 897 Eur, o apeliantas, veikęs kaip muitinės tarpininkas, už pažeidimą, apie kurį nežinojo ir negalėjo žinoti, baudžiamas 1 400 Eur bauda. Mano, kad toks sprendimas neatitinka protingumo principo ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos šios nutarties 2 punkte nurodytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, apeliaciniame skunde nesutinkama su apelianto kalte dėl ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, teigiama, kad apeliantas ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, kad Institucijai nebūtų pateiktos nedeklaruotos prekės, taip pat teigia, kad neatitinka protingumo kriterijaus tai, kad krovinio savininkams tenkanti finansinė našta yra mažesnė, negu apeliantui paskirta bauda.

8. ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad N. M. pateikė muitinei deklaraciją, prieš tai nesiėmęs jokių priemonių įsitikinti, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, apeliantas šių aplinkybių neginčija, nurodydamas, kad jis neturėjo pagrindo nepasitikėti krovinio siuntėjų ir gavėjų L. ir V. T. paaiškinimais, kad krovinyje nėra neleistinų daiktų, kad siunčiami jų asmeniniai daiktai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliantas teigia, kad jis veikė atsakingai ir įgyvendino jo profesijai keliamus reikalavimus, nes informavo krovinio siuntėjus ir gavėjus, kad jie negali siųsti 244 butelių alkoholinių gėrimų. Tačiau apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia, apygardos teismo vertinimu, apeliantui turėjo kelti įtarimų krovinio siuntėjų ir gavėjų nurodyta informacija apie ketinimą siųsti 244 butelius alkoholinių gėrimų, todėl apeliantas galėjo pagrįstai manyti, kad deklaruojamą krovinį jis turi patikrinti. Vien ta aplinkybė, kad krovinyje buvo siunčiami asmeniniai daiktai, niekaip nepaneigia apelianto pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai ir nesuteikia pagrindo apeliantui, kaip profesionalui, pasitikėti krovinio siuntėjais ir gavėjais. Įvertinęs šiuos apelianto pateiktus argumentus ir jam kaip profesionalui keliamus aukštesnius protingumo standartus, apygardos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas, negu padarė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, t. y. kad apeliantas, nors ir žinodamas krovinio siuntėjų ir gavėjų išankstinį ketinimą siųsti 244 alkoholio butelius, nematė pagrindo patikrinti jų siunčiamą krovinį, t. y. sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdamas deklaraciją, būtent apeliantas tapo atsakingas, kad visos gabenamos prekės būtų deklaruotos ir pateiktos muitiniam tikrinimui. Todėl padarė teisingą išvadą, kad N. M. nenumatė, jog jo veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ANK 7 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai.

10. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjai ir gavėjai pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas yra pripažinti skolininkais ir dėl to yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal ANK 211 straipsnį. Minėta, administracinė atsakomybė ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Nagrinėjamu atveju krovinio siuntėjai ir gavėjai neatliko jokių ANK 211 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų, už kuriuos juos būtų galima traukti administracinėn atsakomybėn. L. ir V. T. yra krovinio, kurį deklaravo apeliantas, siuntėjai ir gavėjai. Todėl, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytomis Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, jie pripažinti Institucijos skolininkais jiems tenkančių mokėti mokesčių už siunčiamas prekes prasme. Minėta, pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla būtent Institucijoje atliekantiems tam tikras specifines procedūras – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką – asmenims. Nagrinėjamu atveju, minėta, nėra ginčo, kad procedūras Institucijoje atliko apeliantas, todėl būtent apeliantui ir kyla ANK 211 straipsnio 2 dalyje (pakartotinumas) numatyta atsakomybė.

11. Apeliaciniame skunde pateikiamas apelianto vertinimas dėl to, kad krovinio siuntėjams apskaičiuoti mokėtini mokesčiai yra mažesni negu apeliantui paskirta bauda. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos apskaičiuojami krovinių siuntėjams ir (ar) gavėjams mokėtini mokesčiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

12. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o N. M. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-19 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius