- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 1-744-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67803-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. L.
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką:
A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2017 m. gruodžio 19 d. apie 5.00 val. viešoje vietoje – kelto „(duomenys neskelbtini)“ sėdimų vietų salone, plaukiant iš Švedijos į Lietuvą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priekabiu elgesiu sukėlė konfliktą su kelto keleiviais, kurio metu kumščiu smogė ne mažiau penkių kartų S. A. (S. A.) į veidą, padarydamas jam galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei smogė A. M. vieną kartą į nosį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, o K. Z. bandant atitraukti A. L. nuo S. A., A. L. smogė jam kumščiu ne mažiau kaip dvylika kartų į galvą, sukeldamas K. Z. fizinį skausmą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis A. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį buvo pas brolį M. L., kuris dirba Švedijoje. 2018 m. gruodžio 18 d. kartu su broliais M. L. ir N. Š. plaukė keltu į Lietuvą. Kelte sėdėjo kartu su broliais sėdimose vietose, snaudė. Toje pačioje patalpoje, arčiau durų sėdėjo kita kompanija asmenų, jų buvo 3-4 vyrai, tiksliai nepamena. Šių asmenų kompanija labai triukšmavo, todėl ir atkreipė į juos dėmesį. Jie tarpusavyje garsiai kalbėjosi ir tai labai trukdė užmigti. Sėdėdamas savo vietoje pašaukė minėtiems asmenims: „tyliau, leiskit miegoti“. Tie asmenys į jo pastabas nieko neatsakė, galimai neišgirdo. Po to jis nuėjo prie šių asmenų kompanijos, prie kurio tiksliai asmens priėjo, nepamena, ir dar kartą pakartojo, kad netriukšmautų, kad leistų ilsėtis. Ar šie asmenys kažką sakė, neatsimena. Tuo metu jam iš paskos prie šių asmenų atėjo brolis M. L.. Kai tik jis priėjo, kažkuris iš minėtos kompanijos asmenų smogė jam ranka į veidą ir praskėlė lūpą. Kai pamatė, kad broliui sudavė į veidą, iškart vienam iš minėtos kompanijos vyrų, kuriam tiksliai, negali pasakyti, neatsimena, sėdėjusiam arčiausiai išėjimo durų, smogė ne mažiau trijų kartų į veidą, bet ar pataikė ir į kurią vietą pataikė, nežiūrėjo. Smūgius sudavė vyrui tuo metu, kai jis sėdėjo. Galimai pataikė ir šalia sėdėjusiam vyrui, nes matė, kad jis prarado sąmonę. Tuo metu prasidėjo muštynės. Kai sudavė šiam vyrui į veidą, iš savo vietos atskubėjo ir kitas brolis N. Š., kuris, kiek matė, nieko nemušė, tik bandė juos skirti, t.y. puolė į tarpą tarp minėtų vyrų ir jo. Netrukus atėjo apsaugos darbuotojai, kurie juos ir išskyrė. Apsaugos darbuotojai iš kajutės išvedė vieną iš minėtos kompanijos vyrų, kuris buvo pats aršiausias, priešinosi, šaukė. Tai buvo tas pats vyras, kuriam jis ir smogė. Ar šio konflikto metu M. L. sudavė kam nors iš minėtų asmenų kompanijos, nežino, nematė, nes buvo tamsu. Šioje patalpoje buvo ir kitų keleivių, tačiau į konfliktą jie neįsikišo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. ( t. 1, b. l. 187-189). Papildomai apklaustas įtariamasis A. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. naktį, plaukiant keltu su broliais vartojo alkoholį, todėl pilnai visų aplinkybių iki smulkmenų nepamena. Jis pripažįsta, kad pranešime apie įtarimą nurodytiems asmenims sudavė nurodytą smūgių skaičių, kadangi smūgiavo pakankamai daug, tai yra vyrams suduodant smūgius kumščiais, jis „paleisdavo smūgių krušą“. Toje vietoje, kur vyko muštynės, buvo tamsu, todėl negali nurodyti konkrečiai kuriam vyrui kiek kartų ir kur sudavė, daužė juos kumščiais ir tiek. Neneigia, kad jiems padarė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Sutinka, kad ši byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka nukentėjusiam K. Z. atlyginti dalimis per metus laiko 700 eurų žalą, pinigus pervedant į jo sąskaitą (t. 2, b. l. 3-4).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis S. A. (S. A.) parodė, kad jis dirba užsienyje. 2017 m. gruodžio 19 d. keltu „(duomenys neskelbtini)“ grįžo į Lietuvą. Kartu namo važiavo ir kolegos Z. S., A. M., K. Z.. Visi miegojo sėdimose vietose, su niekuo nekonfliktavo. Po to, maždaug apie 5.00 val. miegodamas pajuto smūgį kumščiu į galvą ir atsimerkęs pamatė priešais stovintį ir smūgiuojantį jam į galvos sritį nepažįstamą asmenį, kuris dar sudavė kumščiu į veido sritį ne mažiau penkių smūgių. Tada jis užsidengė galvą rankomis ir bandė gintis nuo šių smūgių, sakė ką daro, tačiau atsiradę asmenys, kiek jų tiksliai buvo nežino, galimai keturi ar penki, pradėjo mušti kolegą K. Z., kuris bandė juos skirti. Jis matė, kad K. Z. kumščiu buvo suduota ne mažiau trijų kartų, po ko jis nukrito ant žemės. Šio įvykio metu matė, kad kliuvo ir kolegai A. M., kuris sėdėjo šalia. Kiek smūgių jam buvo suduota nežino, tik matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, jis sėdėjo susilenkęs ir uždengęs galvą rankomis. Kažkokiu momentu į šią patalpą, kai jau muštynės baigėsi, atbėgo apsaugos darbuotojai ir jį išvedė iš šios patalpos. Dėl ko jis buvo mušamas nežino, galimai dėl to, kad kalbėjo per miegus ir tokiu būdu trukdė kitiems ilsėtis. Kadangi patalpoje, kurioje įvyko konfliktas, buvo tamsu, nes keleiviai miegojo, todėl tiksliai apibūdinti vaikinų, kurie mušė, negali, jų veido bruožų neįsidėmėjo. Jis šio įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes po kaire akimi atsirado kraujosruva, buvo sumušta galva. Dėl sumušimo buvo sukeltas fizinis skausmas, nori būti pripažintas nukentėjusiuoju. (t. 1, b. l. 24-26). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad dėl šio įvykio metu patirtos fizinės žalos civilinio ieškinio byloje nereikš, tik nori, kad konfliktą sukėlęs ir jį sumušęs asmuo būtų nubaustas. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų neturėjo nedarbingumo, įvykio dieną buvo apžiūrėtas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. (t. 1, b. l. 30-32).
Nukentėjusiojo K. Z. parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. keltu „(duomenys neskelbtini)“ grįžo į Lietuvą iš Švedijos. Kajutėje sėdėjo su savo darbo kolegomis S. A., Z. S., A. M.. Kai jis miegojo, apie 5.00 val. pabudo nuo triukšmo ir pamatė, kad S. A. muša nepažįstami asmenys, kurių buvo keturi ar penki. Kadangi šioje patalpoje visi miegojo, tai buvo išjungta šviesa, todėl patalpoje buvo tamsu. Dėl ko kilo konfliktas ir buvo mušamas S. A., nežino, tik numano, kad konfliktas galėjo kilti dėl to, kad S. A. kalba per miegus, galimai trukdė šiems asmenims ilsėtis. Prabudęs iškart nesuprato, kas vyksta, puolė skirti besimušančius. S. A. mušė sėdintį, šalia sėdėjo ir kitas kolega A. M., kuriam taip pat kliuvo į veidą ir į galvą, kiek smūgių buvo suduota A. M. nežino, tik pastebėjo, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai bandė atitraukti nuo S. A. nepažįstamus asmenis, jam į galvos sritį buvo suduota rankomis ne mažiau dešimt smūgių, dėl to jis nukrito ant grindų ir prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad nepažįstami asmenys nuėjo link savo vietų, muštynės jau nevyko, tačiau kai S. A. pradėjo jiems šaukti: „ką jūs parazitai darot“, prie jo vėl priėjo asmenys ir pradėjo jį rankomis mušti. Tada jis atsistojęs vėl puolė juos skirti, šaukė, kad iškviestų apsaugą ir tada jam buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Po to visi apsiramino, netrukus atėjo apsaugos darbuotojai, kuriuos galimai iškvietė kažkas iš keleivių. Jie patalpoje įjungė šviesą ir išvedė S. A. iš šios patalpos, nes jis buvo stipriai sumuštas ir pasipiktinęs visa ta situacija. Dėl šio įvykio metu padarytų sužalojimų kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas gydytis ambulatoriškai, nedarbingumo neturėjo. Po įvykio jautė skausmą dešinėje krūtinės srityje, sekančią dieną po kaire akimi atsirado kraujosruva, iš dešinės pusės, prie smilkinio iškart po įvykio iššoko guzas. Krūtinės sužalojimus galėjo patirti tuo metu, kai buvo nukritęs ir praradęs sąmonę, galimai buvo ir mušamas, tačiau to tiksliai pasakyti negali. (t. 1, b. l. 61-63). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis K. Z. parodė, kad įvykio metu sėdėjo šalia Z. S., o jam už nugaros sėdėjo A. M., šalia jo sėdėjo S. A.. Įvykio metu miegojo ir pabudo nuo triukšmo. Atsimerkęs pamatė, kad jam už nugaros nepažįstami asmenys persivertę per A. M. muša S. A.. Atsistojęs ir priėjęs prie nepažįstamo asmens ranka jį nustūmė nuo S. A., kad jo nedaužytų. Traukdamas nepažįstamą asmenį nuo S. A., gavo ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį. Smūgiuota buvo tiek į kairę, tiek ir į dešinę veido pusę. Dėl suduotų smūgių prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, asmenų nebebuvo. Po šio įvykio nuvyko į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Dėl padarytų sužalojimų kentėjo skausmą, patyrė nepatogumų, išgyvenimų. Neturtinę žalą įvertino 700 eurų. Jis sutinka, jog žala jam būtų atlyginta dalimis, per vienerius metus pervedant šią sumą į jam priklausančią sąskaitą. (t. 1, b. l. 67-69, 71-72).
Nukentėjusysis A. M. (A. M.) parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. kartu su bendradarbiais grįžo keltu iš Švedijos. Kartu kelto bare vartojo alkoholį ir apie vidurnaktį užmigo, miegojo sėdimose vietose. Jis sėdėjo šalia S. A.. Apie 5.00 val. miegodamas pajuto smūgį į galvą, nuo ko atsibudo ir pamatė, kad nepažįstami asmenys muša S. A.. Iškart po to gavo vieną smūgį į nosį, dėl kurio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, pradėjo bėgti iš nosies kraujas, nuo patirto skausmo pasilenkė į priekį ir taip sėdėjo, kol atbėgo apsaugos darbuotojai. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota S. A. nežino, nes kai pats gavo smūgį į nosį, nieko nebematė. Tik po to, kai atbėgo apsaugos darbuotojai, pamatė, kad S. A. sužalotas. Kai muštynės baigėsi, kad sustabdytų kraujavimą, nuėjo į tualetą. Kai sugrįžo, S. A. nebebuvo. Kas juos užpuolė nežino, net nematė, atpažinti negali. Be to, patalpoje, kurioje miegojo, buvo tamsu. Po patirtų sužalojimų įvykio dieną ir vėliau į ligoninę nesikreipė. Prašo dėl šio įvykio pripažinti nukentėjusiuoju. (t. 1, b. l. 107-109). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad dėl įvykio metu padarytų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė nei iškart po įvykio, nei vėliau, nedarbingumo neturėjo. Sumušta vieta, t. y. nosis skaudėjo apie keturias savaites, tačiau jokių vaistų nevartojo, gydymo išlaidų neturėjo, jautė diskomfortą. Šiuo metu liekamųjų reiškinių neliko, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Tačiau nori, kad asmuo sukėlęs muštynes atsakytų už tai ir būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. (t. 1, b. l. 113-114).
Liudytojas Z. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. su kolegomis K. Z., S. A. ir A. M. grįžo iš darbo Švedijoje keltu „(duomenys neskelbtini)“. Jie sėdėjo vietose nuo 165 iki 168. S. A. sėdėjo šalia A. M., o jis sėdėjo kartu su K. Z.. Apie 5.00 val. miegodamas išgirdo triukšmą. Atmerkęs akis pamatė, kad nepažįstami asmenys muša S. A.. Tuo metu, kai pabudo, S. A. stovėjo prie savo vietos, o prie jo stovėjo keli nepažįstami asmenys, vienas iš jų jaunas, galimai šviesių plaukų asmuo kumščiais ne mažiau dešimt kartų smūgiavo S. A. į galvą. S. A. pradėjo garsiai šaukti, kažką kalbėjo, ką kalbėjo, nesuprato, bandė jį raminti. Po to pamatė, kad šalia S. A. sėdėjusiam A. M. taip pat kliuvo muštynių metu, nes jam iš nosies bėgo kraujas. K. Z. taip pat atsibudo ir puolė raminti jaunuolius, kurie mušė kolegą, ir vaikinas jam smogė į galvą, nuo ko K. Z. nukrito tarp kėdžių. Kai atsipeikėjo, vėl puolė raminti šiuos vaikinus, pasakė, kad iškvies apsaugos darbuotojus. Vienas iš keleivių išbėgo iš patalpos ir iškvietė apsaugą. Netrukus atbėgo apsaugos darbuotojai, kurie nuvedė vaikinus į kitą patalpą. Dėl ko kilo konfliktas nežino, tik vėliau išsiaiškino, kad konfliktas galėjo kilti dėl to, kad S. A. per miegus kalbėjo ir tas nepatiko minėtiems asmenimis. Kaip atrodė vaikinai tiksliai pasakyti negali. Šio įvykio metu jis nenukentėjo. (t. 1, b. l. 98-100).
Liudytojas A. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Tikslios dienos nepamena, 2017 m. prieš Kalėdas, dirbo su kolega A. L. kelte „(duomenys neskelbtini)“. Apie 5.00 val., kai jam buvo poilsio valandos ir buvo kajutėje, atbėgo jūreivis ir pranešė, kad kelte, sėdimose vietose, vyksta konfliktas. Kai atbėgo į vietą, kur vyko konfliktas, niekas jau nesimušė. Kompanija iš keturių asmenų, kaip su žinojo, darbininkai važiavę iš Švedijos į Klaipėdą, visi buvo akivaizdžiai girti, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir kitų kartu buvusių tose vietose keleivių žodžiais, nurodė į S. A. ir pasakė kad jis garsiai kalbėjo ir neleido ilsėtis. Dėl ko išgirdo priekaištus iš kitų dviejų nepažįstamų jaunuolių - brolių, kurie pradėjo žodžiais jį raminti, paskui įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Kiti trys brigados nariai bandydami išskirti sukonfliktavusius asmenis buvo taip pat sumušti. Jis matė, kad vienam iš jaunuolių buvo kruvinos dantenos, dėl kitų, neatsimena. Šie asmenys vienas kitą įžeidinėjo, S. A. buvo labai įsiaudrinęs, labiausiai sumuštas, savęs visai nekontroliavo, todėl buvo nuspręsta išvesti S. A. iš šios patalpos, jam buvo uždėti antrankiai ir jis patalpintas į sulaikymo kambarį. Likę asmenys buvo ramūs. Keltui prisišvartavus uoste jau laukė policijos pareigūnai, S. A., du jaunuoliai-broliai, buvo perduoti policijos pareigūnams. (t. 1, b. l. 129-131).
Liudytojas M. L. parodė, kad 2017 metų pabaigoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė turi objektus Švedijoje, kur ir buvo komandiruotas. Brolis A. L. buvo atvažiavęs pas jį atostogauti į Švediją. Jiems grįžtant iš Švedijos keltu, kartu plaukė ir kitas brolis N. Š., kuris taip pat dirba toje pačioje įmonėje. Tuo metu kompanija vyrų, kurių buvo trys ar keturi gėrė ir labai triukšmavo kajutėje. Su šiais asmenimis jokių konfliktų kelte iki šio įvykio nebuvo, jų nebuvo matęs prieš konfliktą. Kajutėje su broliais sėdėjo per penkiolika kėdžių į šoną nuo šių vyrų kompanijos. Kadangi vyrai labai triukšmavo, ne mažiau kaip du kartus pasakė šiems asmenims, kad tyliau, nes trukdo ilsėtis, tačiau pastarieji nereagavo. Kajutėje buvo ir kitų asmenų, kurie taip pat ne kartą buvo prašę šių vyrų netriukšmauti. Jis girdėjo kaip brolis A. L. taip pat šiems asmenims sakė, kad jie netriukšmautų. Po to A. L. nuėjo prie tų asmenų. Kas ten pirmas iš jų pradėjo muštynes, t. y. kas sudavė pirmas smūgius nematė, tik pamatęs, kad jau vyksta muštynės, pribėgęs prie A. L., lindo į tarpą tarp jo ir kitos kompanijos vyro, kad juos išskirtų. Kai lindo į tarpą skirti besimušančius, gavo du smūgius į veidą, jam pataikė į kairę akį ir į lūpą. Tačiau kas sudavė nematė, jis atgal nesudavė nei vieno smūgio. Jis atitraukė brolį A. L. nuo vyro, kuris pastarajam buvo įsikibęs į rūbus, bet ar jis smūgiavo nematė. Netrukus į kajutę atėjo du apsaugos darbuotojai, konfliktas tuo metu jau buvo pasibaigęs, tik vyras iš minėtos asmenų kompanijos dar šūkavo. Todėl apsaugos darbuotojai šį vyrą išsivedė. Tai buvo tas pats vyras, nuo kurio konflikto metu bandė traukti savo brolį A. L.. Šis vyras buvo pats aršiausiai iš visos kompanijos, jis šaukė, keikėsi, todėl apsaugos darbuotojai uždėjo jam antrankius ir išvedė iš kajutės. Kiek atsimena, kai puolė traukti A. L. iškart pribėgo ir N. Š., kuris nustūmė kitą kažkokį asmenį, kad šis nepultų A. L.. Ar šio konflikto metu N. Š. smogė kuriam nors vyrui nematė. Kai vyrą išvedė iš kajutės, visi nuėjo miegoti. Atvykus keltui į uostą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį ir A. L. pristatė į policijos komisariatą, kur apie šį įvykį jis ir brolis parašė paaiškinimus. (t. 1, b. l. 159-161).
2018 m. sausio 26 d. Specialisto išvadoje Nr. G 201/2018(03) nurodyta, kad S. A. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kairiojo paakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 48).
2018 m. sausio 26 d. Specialisto išvadoje Nr. G 199/2018(03), nurodyta, kad K. Z. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. (t. 1, b. l. 92).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką: A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2017 m. gruodžio 19 d. apie 5.00 val. viešoje vietoje – kelto „(duomenys neskelbtini)“ sėdimų vietų salone, plaukiant iš Švedijos į Lietuvą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. priekabiu elgesiu sukėlė konfliktą su kelto keleiviais, kurio metu kumščiu smogė ne mažiau penkių kartų S. A. (S. A.) į veidą, padarydamas jam galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą bei smogė A. M. vieną kartą į nosį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, o K. Z. bandant atitraukti A. L. nuo S. A., A. L. smogė jam kumščiu ne mažiau kaip dvylika kartų į galvą, sukeldamas K. Z. fizinį skausmą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – kelto „(duomenys neskelbtini)“ sėdimų vietų salone, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002). Kaltinamojo A. L. kaltę patvirtina paties prisipažinimas, taip pat kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų S. A., K. Z. ir A. M. parodymai (t. 1, b. l. 24-26, 30-32, 61,63, 67-69, 71-72, 107-109, 113-114), liudytojų Z. S., A. K., M. L. parodymai (t. 1, b. l. 98-100, 129-131, 159-161), 2018 m. sausio 26 d. Specialisto išvadomis Nr. G 201/2018(03), Nr. G 199/2018(03) (t. 1, 48, 92). Kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis A. L. viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą S. A., K. Z. ir A. M. atžvilgiu, suduodamas kumščiu ne mažiau penkių kartų S. A. į veidą, smogdamas A. M. vieną kartą į nosį, smogdamas K. Z. kumščiu ne mažiau kaip dvylika kartų į galvą, ko pasėkoje S. A. padarė galvos sumušimą su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, A. M. ir K. Z. sukėlė fizinį skausmą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog suduodamas smūgius nukentėjusiesiems, gali sukelti jiems sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam S. A. padaryto sveikatos sutrikdymo bei nukentėjusiesiems A. M. ir K. Z. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam S. A. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems A. M. ir K. Z. sukeltas fizinis skausmas.
A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – A. L. teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 171-174), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 175-177), dirba (t. 168, b. l. 168), nevedęs, kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pažadėjo atlyginti žalą, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. L. gali būti skiriama inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį artimą minimumui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. A. L. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (t. 2, b. l. 15-18). Siekiant padėti kaltinamajam A. L. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kadangi kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina. (t. 2, b. l. 6-8).
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo K. Z. civilinis ieškinys dėl 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82). K. Z. nurodė, kad dėl sumušimo patyrė išgyvenimus, pažeminimą, galvos skausmą jautė savaitę, krūtinės ląstą jam skaudėjo mėnesį, nešiojo korsetą, kuris buvo nepatogus, mėnesį negalėjo dirbti namuose, buityje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis K. Z. dėl sumušimo patyrė moralinę žalą - išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti. A. L. su pareikštu K. Z. civiliniu ieškiniu sutiko, pažadėjo jį atlyginti dalimis per metus laiko (t. 2, b. l. 3-4), todėl iš A. L. priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K. Z. naudai.
Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 192,61 Eur (t. 1, b. l. 146-152), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiųjų S. A., K. Z. ir A. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. 2018 m. gegužės 28 d. A. L. su Klaipėdos teritorine ligonių kasa pasirašė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2410, kuria jis įsipareigojo atlyginti žalą per šešis mėnesius. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis A. L. surašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį pasirašė kaltinamasis ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Pagal šį susitarimą kaltinamasis sutinka atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 192, 61 eurų turtinę žalą, įsipareigoja sumokėti ligonių kasai šią turtinę žalą per 6 mėnesius nuo 2018-05-28 kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „ Swedbank“, Ab, banko kodas 73000, po 32 ( trisdešimt du ) Eur. Pirmos įmokos suma 32, 61 Eur ( trisdešimt du Eur, 61 ct), kurią kaltinamasis įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30, vėliau atlygintiną sumą privalo sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Pagal šią sutartį, jei skolininkas du kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka sutartyje numatytos mėnesinės įmokos, išieškotojas vienašališkai turi teisę nutraukti sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ( t.1, b.l. 153-154). Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. L. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš A. L. K. Z. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti.
Patvirtinti kaltinamojo A. L. ir Klaipėdos teritorinės kasos susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 192,61 euro turtinę žalą atlyginti sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja sumokėti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 192, 61 Eur turtinę žalą per 6 mėnesius nuo 2018-05-28 kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „ Swedbank“, Ab, banko kodas 73000, po 32 ( trisdešimt du ) Eur. Pirmos įmokos suma 32, 61 Eur ( trisdešimt du Eur, 61 ct), kurią kaltinamasis įsipareigoja sumokėti iki 2018-06-30, vėliau atlygintiną sumą privalo sumokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Skolininkui nevykdant įsipareigojimo išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.