Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
1A-210-810/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62100-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
H. G.
Nukentėjusysis
D. G.
Advokatai
Algis Prieskienis, Antanas Pliauga, Aušra Bračiulienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-810/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62100-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,nuteistajam H. G., jo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,nukentėjusiajai D. G., jos atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,vertėjai Rasai Rybalčenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš H. G. nukentėjusiosios D. G. naudai priteista 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. G., įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusios D. G. arčiau nei 50 metrų atstumu bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios D. G. ir vaikų G. G. bei S. G., nesiartinti prie jų arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesilankyti jų gyvenamoje vietoje – nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 18 d. apie 14.50 val. garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo žmogų – savo šeimos narį – sutuoktinę D. G., o būtent: jai sėdint automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynėje bei kairės rankos pirštais prisilaikant už automobilio kairės pusės durelių viršutinės dalies, tyčia trenkė kairės pusės priekinėmis durelėmis ir prispaudė nukentėjusiajai D. G. kairės rankos piršus, tokiu būdu nukentėjusiajai D. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės plaštakos III piršto naginio pirštikaulio bazės lūžimo, nes dėl kairės plaštakos III piršto naginio pirštikaulio lūžimo sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis H. G. prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendį panaikinti, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog įvykio dieną paprašė žmonos automobilio raktelių. Kadangi žmona atsisakė duoti automobilį, nutarė iš jos automobilio raktelius paimti pats – pro atidarytas automobilio dureles įkišo ranką ir paėmė už raktelių, įkištų į spynelę, kuriuos D. G. laikė ranka. Raktelius traukė į save, o D. G. į save. Nukentėjusiajai sušukus, jog skauda pirštą, teigia raktelius ištraukęs ir neuždaręs automobilio durelių ėjęs link garažo. Teigia, jog D. G., norėdama išlipti iš automobilio, pirma iškėlė koją, kad ji laikytųsi rankos pirštais už durelių viršaus, tvirtina nematęs. Anot apelianto, jis niekaip negalėjo sužaloti D. G., sulaužyti jos pirštų, nes durelių netrenkė, o jei ir būtų trenkęs, jos būtų atsitrenkusios į nukentėjusiosios koją.

2.2. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog praėjus 10-15 minučių po automobilio raktelių paėmimo atvyko policijos pareigūnai, tačiau jiems D. G. nesiskundė, apie tai, kad jis sužalojo rankos pirštą trenkdamas automobilio dureles, nepranešė, medikai iškviesti nebuvo. Policijos pareigūnai jokių D. G. rankos ar kitokių sužalojimų nematė. D. G. pareiškimą policijai parašė tik po pusantro mėnesio, kai dėl skyrybų bylos ją konsultuoti teisiniais klausimais pradėjo kita advokatė. Per tą laiką nukentėjusioji jam grasino, jog nepasirašius skyrybų dokumentų jai naudingomis sąlygomis kreipsis į policiją dėl sužalojimo. Apelianto teigimu, D. G. jį apkalba dar ir dėl to, kad jis sužinojo apie žmonos neištikimybę. Kad D. G. siekia su juo susidoroti patvirtina ir ta aplinkybė, kad jam paskyrus kardomąsias priemones nebendrauti su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos 50 metrų atstumu, pati D. G. sudarinėjo sąlygas, imituojančias kardomųjų priemonių pažeidimus, filmavo telefonu, rašė pareiškimus policijai, nors jis kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidinėjo. Be to, D. G. motina A. J. pokalbio su nuteistuoju metu nurodė, kad ji yra kviečiama į akistatą, tačiau nesiruošia į ją vykti, kadangi nenori toliau meluoti, iš jos pasakojimo nuteistasis suprato, kad ji davė neteisingus parodymus prašoma dukters D. G.. A. J. nurodė, kad nenori dalyvauti procese. Išdėstyti argumentai rodo, kodėl negalima tikėti D. G. parodymais. Apelianto manymu, svarbu paminėti ir tą faktą, kad D. G. galėjo neatvažiuoti prie garažų, tačiau ji pasirinko kitą būdą: pasisodino į automobilį savo motiną ir jos sugyventinį ir atvažiavo prie garažų, kas rodo, jog ji jau ruošė liudytojus konfliktui. Jie yra suinteresuoti ir liudyti gali taip, kaip yra prašomi D. G..

2.3. Anot nuteistojo, niekas negali paneigti, jog D. G. pirštas buvo sužalotas dar iki jai atvažiuojant prie garažų. Be to, nukentėjusioji pirštą galėjo susižaloti, kai stengėsi neatiduoti iš spynelės ištraukto automobilio raktelio, kadangi ji pati teigia, jog pirštas buvo užkliuvęs už automobilio raktelio žiedelio. Nuteistasis taip pat pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu automobilio durelės užsidarinėjo, nukentėjusioji turėjo galimybę ranką atitraukti. Kadangi ji to nepadarė, jos ranka, jos rankos pirštas, buvo sužalotas ne dėl jo veiksmų, o pačios nukentėjusiosios neatsargumo, nes automobilis prie garažo buvo pastatytas taip, kad dešinė automobilio pusė buvo žemiau kairiosios pusės, dėl tokios automobilio padėties durys galėjo užsidaryti pūstelėjus vėjui. Nuteistasis taip pat teigia, jog faktas, kad po piršto lūžimo nustatymo D. G. nesikreipė dėl jos sužalojimo, rodo, jog nukentėjusioji pati pripažino, jog pirštą susižalojo dėl neatsargumo.

2.4. Skunde nuteistasis taip pat perrašė liudytojų D. T. bei R. K. parodymus, kurie, kaip galima suprasti iš jo apeliacinio skundo, turėtų būti priskiriami jį teisinantiems įrodymams.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo H. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl H. G. kaltės nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nario – nukentėjusiosios D. G. sveikatą. Skunde iš esmės teigiama, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi melagingais nukentėjusiosios, taip pat bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų A. J. bei J. J. parodymais, ignoruodamas jį teisinančius įrodymus – policijos pareigūnų D. T. bei R. K. parodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su šiais skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiosios bei jai artimų asmenų parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, tarp jų ir policijos pareigūnų D. T. bei R. K. parodymus, bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

7. Apeliantas skunde pateikia savo įvykių versiją, nurodydamas, jog nukentėjusiajai kairės plaštakos III piršto naginio pirštikaulio lūžimo nepadarė, kadangi automobilio „Mercedes Benz“ kairės pusės priekinių durelių netrenkė ir jomis nukentėjusios kairės rankos pirštų neprispaudė, šį sužalojimą nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, dar iki jai atvykstant į įvykio vietą, ar tuo metu, kai bandė neatiduoti iš spynelės ištraukto automobilio raktelio. Tokios pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris apelianto nurodytas įvykių versijas pagrįstai atmetė, kadangi jos prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Be to, abejoti nuteistojo parodymų patikimumu apygardos teismą verčia ir ta aplinkybė, jog paties nuteistojo parodymai proceso metu kito, nurodant naujas aplinkybes, kurios galėtų priversti teismą suabejoti nukentėjusiosios nurodoma įvykio versija, ar pritaikant juos prie byloje surinktų kitų įrodymų. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirmosios apklausos metu nuteistasis neigė, jog D. G. ranka galėjo būti sužalota 2017 m. spalio 18 d. apie 14.50 val. garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, jog automobilio raktelius tiesiog ištraukė iš užvedimo spynelės (b. t. 2, b. l. 12-14). Vėlesnės apklausos metu, kuri vyko po to, kai su baudžiamosios bylos medžiaga, tarp jų ir nukentėjusiosios bei liudytojų D. T., J. J. apklausų protokolais, susipažino jo gynėjas advokatas Algis Prieskienis (b. t. 2, b. l. 31-33), H. G. jau parodė, kad D. G. pirštas, vis tik, galėjo būti sužalotas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tačiau kitomis aplinkybėmis – apeliantui staigu judesiu patraukiant automobilio raktelius, kuriuos laikė ir nukentėjusioji, kadangi D. G. galimai laikė kairės rankos trečią pirštą įdėjusi į prie raktų prisegtą metalinį žiedą (b. t. 2, b. l. 34-36). Versiją apie D. G. neištikimybę, kaip pagrindą pagrįsti savo teiginius, jog nukentėjusioji turi pagrindo nuteistąjį apkalbėti, pastarasis taip pat iškėlė ne ikiteisminio tyrimo pradžioje ar jį atliekant, o tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

8. Tuo tarpu nukentėjusioji D. G. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad po to, kai nutarė išvažiuoti iš garažų masyvo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ji įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, tačiau jai sėdint automobilio priekinėje vairuotoje sėdynėje H. G. įkišo ranką per atidarytas automobilio dureles ir jėga ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelį, kurį ji laikė ranka. Raktelių atėmimo metu vienas pirštas buvo užstrigęs raktelių žiede, todėl jis buvo nubrozdintas. Po to, matydamas, jog D. G. kaire ranka laikosi už atidarytų automobilio durų viršaus, H. G. trenkė automobilio dureles, tokiu būdu prispausdamas jos pirštus. Jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, jog nukentėjusioji vėlesnių apklausų metu būtų praplėtusi savo parodymus, nurodant vis daugiau aplinkybių, kurios sustiprintų jos versijos įtikinamumą bei būtų traktuojamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Pažymėtina, jog būtent tokias konflikto aplinkybes, taigi ir faktą, jog H. G. trenkė automobilio durelėmis ir tokiu būdu prispaudė nukentėjusiajai kairės rankos pirštus, D. G. taip pat nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. l. 60-66), bei suvesta akistaton su H. G. (b. t. 1, b. l. 44-47). Nukentėjusiosios poziciją, išreikštą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, atitinka ir tuojau po įvykio jos nurodytos aplinkybės tretiesiems asmenimis – nukentėjusiąją tą pačią dieną po sužalojimo apžiūrėjusiam VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojui – ortopedui traumatologui N. V.. Liudytoju apklaustas gydytojas parodė, jog apžiūros metu D. G. paaiškino, kad ranka buvo sužalota automobilio durelėmis, kiek pamena, nukentėjusioji sakė, kad ją sužalojo sutuoktinis (b. t. 3, b. l. 89-90).

9. Be to, nukentėjusiosios parodymai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys H. G. inkriminuotų neteisėtų veiksmų atlikimą. Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes taip pat patvirtino sužalojimo faktą tiesiogiai matę J. J. bei A. J.. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme vienodai paaiškino, jog buvo kartu su D. G. nuvykę į garažų masyvą, kuriame jų laukė H. G., o nukentėjusiajai ir liudytojams susiruošus išvažiuoti, H. G. griebė iš automobilio spynelės raktelius bei, nueidamas nuo automobilio, trinktelėjo jo durelėmis, ant kurių viršaus D. G. laikė ranką. Tiek liudytojo J. J., tiek liudytojos A. J. parodymai taip pat buvo patikrinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b. t. 1, b. l. 119-123, 136-140). Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia abejones liudytojų A. J. bei J. J. parodymų patikimumu, kadangi jie yra susiję su D. G., tačiau apygardos teismas su tokiu šių liudytojų parodymų vertinimu sutikti negali. Nors liudytoja A. J. yra nukentėjusiosios mama, o liudytojas J. J. yra A. J. draugas, taigi neabejotinai pažįstamas ir su nukentėjusiąja, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai ir laikyti juos neturinčiais įrodomosios vertės. Tokio pagrindo nesuteikia ir nuteistojo argumentai, jog aplinkybę, kad A. J. davė neteisingus parodymus, prašoma dukters D. G., patvirtina tarp jo ir A. J. vykęs pokalbis, kurio metu A. J. nurodė, kad yra kviečiama į akistatą, tačiau joje nedalyvaus, kadangi nenori meluoti. Šie argumentai, vėl gi, yra tik nuteistojo versija, nepatvirtina jokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Taip pat pažymėtina, jog kiekvienas liudytojas prieš duodamas parodymus pagal BPK numatytą tvarką yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekia duoti teisingus parodymus, priešingai nei asmuo, kuris yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

10. Be liudytojų A. J., J. J. bei N. V. parodymų, nukentėjusiosios versiją, jog kairės plaštakos III piršto naginio pirštikaulio bazės lūžimą ji patyrė būtent dėl tyčinių H. G. veiksmų, kai pastarasis trenkė automobilio dureles ir jomis prispaudė kairės rankos pirštus, o ne tuo metu, kai stengėsi neatiduoti iš spynelės ištraukto raktelio apeliantui, patvirtina ir 2017 m. lapkričio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 54-55), 2017 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 59) bei šias išvadas pateikusio specialisto S. J. paaiškinimai, kurių patikimumo bei objektyvumo nuteistasis neginčija. 2017 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, jog nukentėjusiajai buvo padarytas kairės plaštakos III piršto naginio pirštakaulio bazės lūžimas; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, veikiant kairės plaštakos III pirštą buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant automobilio durelėmis nukentėjusiosios nurodytu laiku; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2017 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog plaštakos pirštakaulių lūžių priežastis – tiesioginis trauminis poveikis į pirštikaulio sritį (smūgis kietu buku žalojančiu daiktu ar suspaudimas tarp kietų bukų žalojančių paviršių); kairės plaštakos III piršto naginio pirštakaulio bazės lūžimo padarymo galimybė, nukentėjusiajai automobilio raktelį laikant (įkišus pirštą) už metalinio žiedo ir kitam asmeniui traukiant į save, mažai tikėtina. Apklausiamas teismo posėdyje specialistas S. J. savo pateiktas išvadas patvirtino, papildomai nurodė, jog nukentėjusiajai traukiant automobilio raktelį laikant įkišus pirštą už metalinio žiedo ir kitam traukiant į save, labiau tikėtinas raiščių patempimas, raiščių plyšimas, sąnarių išnirimas; nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas – tiesioginis trauminis poveikis durelėmis, plaktuku; kadangi lūžęs kaulas yra smulkus ir trapus ypatingai didelio smūgio nereikėjo; tokio sužalojimo atveju, pirmiausia juntamas skausmas, vėliau sužalota vieta pradeda tinti, stiprėja skausmas, tačiau jis individualus.

11. Įvertinusi policijos pareigūnų D. T. bei R. K. parodymus, teisėjų kolegija negali nesutikti su H. G. teiginiais, jog nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams aplinkybės apie jos rankos sužalojimą, trenkiant automobilio durelėmis, nenurodė, jokių D. G. rankos ar kitokių sužalojimų jie nematė. Tačiau vien ši aplinkybė nei aukščiau aptartų liudytojų parodymų, nei specialisto išvadų bei jo paaiškinimų nepaneigia. Nors policijos pareigūnai nurodė nematę, jog D. G. pirštai būtų sužaloti, tačiau jie jos rankos neapžiūrėjo, D. T. patvirtinti, jog nukentėjusiosios ranka nebuvo sužalota, negalėjo (b. t. 3, b. l. 90-91). Be to, pažymėtina, jog aplinkybę apie sužalotus rankos pirštus nukentėjusioji nurodė pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu, dar prieš atvykstant policijos pareigūnams (b. t. 1, b. l. 99-102). Nukentėjusioji paskambinusi skubios pagalbos numeriu 112 paaiškino, jog jai sužalota ranka, sulaužyti pirštai, ji tinsta. Tokie nukentėjusiosios nurodyti traumos požymiai atitinka ir specialisto paaiškinimus, jog piršo lūžimo atveju, pirmiausia juntamas skausmas, vėliau sužalota vieta pradeda tinti.

12. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat atmeta nuteistojo versiją, jog D. G. susižaloti pirštą galėjo dar iki atvažiuojant prie garažų, o jos atvykimas į įvykio vietą kartu su iš anksto konfliktui paruoštais liudytojais buvo iš anksto gerai apgalvotas planas, tokiu būdu siekiant šantažuoti nuteistąjį, kad pastarasis sutiktų su nukentėjusiajai palankiomis skyrybų sąlygomis. Tokia nuteistojo versija yra ne tik prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, neįtikinanti, tačiau ir visiškai nelogiška. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis nukentėjusiosios kreipimosi į policijos įstaigą su skundu faktą, pirmiausia, sieja su advokatės, konsultavusios D. G. skyrybų klausimais, pasikeitimu, tačiau A. Bračiulienė skyrybų byloje nukentėjusiąją pradėjo konsultuoti jau po jos sužalojimo ir kreipimosi į gydymo įstaigą. Taigi akivaizdu, jog tai negalėjo būti iš anksto gerai apgalvotas nukentėjusiosios ir jos atstovės advokatės A. Bračiulienės planas. Be to, šią nuteistojo versiją, paneigia D. G. atstovės paaiškinimai bei byloje pateiktas sutarties dėl santraukos nutraukimo teisinių pasekmių projektas (b. t. 1, b. l. 69-70), iš kurių matyti, jog H. G. ir D. G. gyvendami santuokoje neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, tik automobilius „BMW 530“ ir „Mercedes Benz“. Nukentėjusioji ir jos atstovė siūlė skyrybų atveju šį turtą padalinti sekančiai: automobilis „Mercedes Benz C180“ atitenka D. G., o automobilis „BMW 530“ – H. G., taigi, iš esmės lygiomis dalimis. Tikėtina, jog advokatės pasikeitimas, konfliktiški nukentėjusiosios bei nuteistojo santykiai, nesugebėjimas susitarti dėl skyrybų sąlygų galėjo paskatinti D. G. kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pranešant apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tai nuteistojo atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, bet kokiu atveju, nešalina. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog nukentėjusioji melagingai jį apkalba ir dėl to, kad jis sužinojo apie žmonos neištikimybę, tačiau, kaip jau minėta, jis šią versiją iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, ji nėra patvirtinta. Be to, atrodo neįtikinama, jog vien dėl šios priežasties nukentėjusioji būtų pasiryžusi pati susilaužyti sau pirštą, žinodama, jog tai sukels ne tik fizinį skausmą, bet ir kitokius nepatogumus, ar netgi rimtesnes pasekmes. Jokių kitų priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota melagingai apkalbėti apeliantą, pastarasis nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.

13. Be jau aukščiau aptartų ir atmestų gynybos versijų, H. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog D. G. ranką galėjo susižaloti įvykio vietoje, automobilio „Mercedes Benz“ durelėms užsidarinėjant savaime dėl automobilio padėties ir meteorologinių sąlygų. Tačiau tokios versijos nuteistasis nekėlė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, ji akivaizdžiai prieštarauja šioje nutartyje jau aptartiems nukentėjusiosios, liudytojų J. J., A. J. bei N. V. parodymams. Pažymėtina, jog tiek D. G., tiek tiesiogiai įvykį matę liudytojai J. J. bei A. J. parodė, kad duris trenkė būtent apeliantas. Nukentėjusioji tvirtino, jog nuteistasis tikrai matė, jog ji laiko ranką padėjusi ant vairuotojo pusės priekinių durelių viršaus, tą patį nurodė ir liudytojas J. J.. A. J. nurodė, jog ji pati matė, kad dukra buvo padėjusi ranką ant vairuotojo pusės priekinių durelių viršaus, kadangi H. G. buvo įpykęs, mano, kad durelėmis jis trenkė tyčia. Įvertinusiam šių parodymų turinį, taip pat aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusioji ir nuteistasis tarpusavyje konfliktavo, apygardos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė ne dėl savo pačios neatsargumo, kai ji nespėjo patraukti rankos savaime užsidarinėjant automobilio durelėms, o dėl apelianto tyčinių veiksmų. Aplinkybė, jog nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos į policiją kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko nuo sužalojimo, šiuo atveju nėra pakankama konstatuoti priešingai.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka nuteistojo H. G. kaltei nustatyti ir paneigti visas jo gynybines versijas. Akivaizdu, jog H. G. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas, padariniai –nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairės rankos plaštakos III piršto naginio pirštikaulio bazės lūžimu, priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir kilusių padarinių; subjektyvieji požymiai – netiesioginė tyčia – apeliantas, trenkdamas automobilio durelėmis, ant kurių kairę ranką padėjusi laikė nukentėjusioji, suvokė, jog elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ir nors tokių padarinių savo sąmonėje nedetalizavo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti; nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. buvo H. G. sutuoktinė (jų santuoka nutraukta tik Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu), todėl nukentėjusioji ir nuteistasis laikytini šeimos nariais BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispozicijoje nurodyta prasme (BK 248 straipsnis).

15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDanguolė Šiugždinytė