- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- A6.-4193-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03431-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K., nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. birželio 4 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Taip D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nei pripažino, nei nepripažino ir parodė, kad suprato dėl ko surašytas pareiškimas. Įmonėje nebuvo apyvartinių lėšų, bet nebuvo tokia bloga situacija, kad buvo galima skelbti bankrotą. Šiuo metu įmonė parduota. 2018 m. lapkričio 29 d. jau nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes 2018 m. spalio 30 d. išėjo į tėvystės atostogas, kadangi niekas nemokėjo algos. Įmonėje be jo buvo dar du darbuotojai ir kas vietoje jo liko vadovauti, tiksliai atsakyti negali. Apie 37 tūkst. Eur įsiskolinimas VMI dėl gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos atsirado dėl rugpjūčio mėn. įvykdyto sandorio, po kurio, praėjus 60 dienų, išėjo iš darbo. Įsiskolinimą turėjo sumokėti VMI iki einamojo mėnesio 10 dienos ir apie tai informavo akcininką A. P.. Buhalterijos pats netvarkė, ją tvarkė samdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo dvi buhalterės, jų vardų ir pavardžių neatsimena. VMI nesumokėjo nieko, turto kaip ir buvo, tik trūko apyvartinių pinigų. Išeidamas viską paliko toje įmonėje, kuri tvarkė buhalteriją.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3415-340/2019 kopijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo iškelta bankroto byla (b. l. 52-54).
Iš 2019 m. gegužės 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog V. Š., būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku, nuo 2019 m. gegužės 2 d. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-63).
Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog A. P., būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė bendrovės direktoriumi paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-77).
Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė -2 718 Eur (b. l. 87).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog 2018 m. kovo 2 d. D. K. buvo išsiųstas pranešimas su prašymu pristatyti trūkstamus dokumentus, 2018 m. kovo 6 d. vadovas pats kreipėsi su prašymu pateikti jam balansus ir ataskaitas. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė D. K. 2017 m. rezultatą, kuriame nurodyta, jog metai nuostolingi, pelno mokesčio nėra. 2018 m. birželio 15 d. buvo siunčiamas pranešimas D. K., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios informacijos ir ši data paskutinė pateikti deklaracijas VMI. 2018 m. spalio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą D. K. pateikti birželio ir rugpjūčio mėn. pardavimus, kuriuos reikia deklaruoti VMI. 2018 m. spalio 30 d. vėl buvo siųstas pranešimas D. K. atsiųsti sąskaitas, reikalingas deklaruoti VMI (b. l. 91-94, 99-104, 107-115).
Iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 018 kopijos matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjui AB „Šiaulių bankas“ greiderį „Mista RD165H“ už 24 1758,00 Eur, sąskaita-faktūra išrašyta direktoriaus D. K. vardu (b. l 105-106).
Iš 2018 m. balandžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 dėl pelno (nuostolių) paskirstymo matyti, jog vienintelis akcininkas A. P. patvirtino Bendrovės 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinį, paskirstė 2017 m. Bendrovės pelną (nuostolius), kurie sudarė -2 717,53 Eur (b. l. 116).
Žemesnės instancijos teismas
Iš vyr. buhalterio pareigybės atstovavimo ir apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017-38 kopijos matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo direktoriaus D. K., įsipareigojant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėti tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą (b. l. 122-125).
Iš 2018 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų ataskaitos matyti, kad skolos tiekėjams nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. sausio 31 d. sudarė -6 796,47 Eur (b. l. 117-118).
D. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt., atsakyti už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis (2015 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija)). Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.
Nagrinėjamu atveju, D. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įmonėje nebuvo apyvartinių lėšų, bet nebuvo tokia bloga situacija, kad buvo galima skelbti bankrotą. 2018 m. lapkričio 29 d. jau nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes 2018 m. spalio 30 d. išėjo į tėvystės atostogas ir kas liko vietoje jo vadovauti, tiksliai atsakyti negali. Apie 37 tūkst. Eur įsiskolinimas VMI dėl gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos atsirado dėl rugpjūčio mėn. įvykdyto sandorio. Įsiskolinimą turėjo sumokėti VMI iki einamojo mėnesio 10 dienos, apie tai informavo įmonės akcininką A. P.. Buhalterijos pats netvarkė, ją tvarkė samdyta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai išeidamas paliko visus dokumentus. Nors D. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nei neigė, nei pripažino, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Pirmiausia teismas pažymi, kad D. K. akcentuojama aplinkybė, jog 2018 m. lapkričio 29 d. jis įmonėje jau nebedirbo, šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė tik už 2017 finansinius metus ir tai padarė 2018 m. birželio 14 d. (b. l. 41). UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas rodo, kad už pateiktą ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 689,00 Eur) neženkliai, bet viršijo turimą turtą (7 471,00 Eur) (b. l. 14). Taigi jau tuo metu įmonės vadovui iš esmės turėjo būti aišku, kad įmonė yra nemoki ir imtis vykdyti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas. Šiame kontekste pažymėtina, kad VMI prie FM 2018 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų 44 213,08 Eur sumai, taip pat 2018 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas nurodymas – 268,47 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 3 d. nurodymas – 110,52 Eur sumai, 2019 m. balandžio 4 d. nurodymas – 116,83 Eur sumai. Tuo tarpu 2018 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto 41 829,42 Eur sumai (b. l. 6-11), o tai leidžia spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių, t. y. gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. rugsėjo, spalio mėn., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2018 m. gegužės, rugpjūčio mėn. Be kita ko, ir vieninteliam akcininkui A. P. pateikus pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 m. bendrovės finansinius metus matyti, jog jau tada bendrovė turėjo sunkumų, jos nuostoliai sudarė -2 717,53 Eur (b. l. 87, 116). Kartu teismas pažymi, kad iš 2019 m. gegužės 2 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimo matyti, jog V. Š., būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku, nuo 2019 m. gegužės 2 d. nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų D. K. (b. l. 56-63). Be kita ko, iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų juridinio vieneto aktualius duomenis ir iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. birželio 4 d. buvo D. K. (b. l. 12, 39-42), todėl būtent jam kilo pareiga visą šį laikotarpį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, D. K. iki 2019 m. birželio 4 d. buvo įmonės vadovas ir pats elgėsi nerūpestingai nesidomėdamas savo teisiniu statusu ir nevykdydamas įstatyme numatytų pareigų. Sugretinus aplinkybes, jog D. K. būdamas bendrovės vadovu nuo minėto laikotarpio paskutinį kartą teikė ataskaitą už 2017 metus, tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jau nuo 2018 metų pradžios įmonė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir nemokestinė priemoka tik didėja t. y. yra/buvo nemoki. Iš teismui pateikto VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3415-340/2019 iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (b. l. 52-54), minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtą aplinkybę, jog D. K. Bendrovės finansiniai sunkumai buvo žinomi, patvirtino ir teismo posėdyje apklausiama liudytoja L. B.. Pasak jos, nors Bendrovės finansinė padėtis buvo nebloga, bet vadovo labai dažnai reikėdavo prašyti, kad būtų pristatyti dokumentai. Iš bankinių išrašų matydavo, kad yra tam tikros operacijos, bet nebuvo pristatyta tam tikrų dokumentų, o 2018 m. pavasarį D. K. aplamai dingęs buvo. Finansines ataskaitas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą turėjo pateikti 2018 m. už 2017 m. Kokia buvo finansinė padėtis, kai teikė paskutinę finansinę ataskaitą, neprisimena, bet jeigu būdavo bloga finansinė padėtis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai pranešdavo – informuoja direktorių, kuris turi sušaukti akcininkų susirinkimą ir priimti sprendimus arba įnešti savo dalį, kad rodiklis būtų atitinkamai geras. Klientai mato finansinę būklę, pasitvirtina balansus ir žino savo pareigas, kad jeigu įmonės finansinė būklė yra negera įstatymų prasme, akcininkai turi priimti tam tikrus sprendimus. Pokalbio metu visada pasako, kad negali viršyti tam tikrų rodiklių, o kai siunčia metines ataskaitas tvirtinimui, iš akcinių bendrovių įstatymo ištraukia visą straipsnį, kada reikia skelbti bankrotą arba akcininkai turi įnešti nuosavas lėšas ir pan. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos parodymais, juolab jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai tarp bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios buhalterines paslaugas ir vadovo D. K., iš kurių matyti, jog išties, jam buvo siunčiami pranešimai su prašymais pristatyti trūkstamus dokumentus. Be kita ko, 2018 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė D. K. 2017 m. rezultatą, kuriame nurodyta, jog metai nuostolingi, pelno mokesčio nėra. Po to, 2018 m. birželio 15 d. vėl buvo siunčiamas pranešimas D. K., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokios informacijos ir ši data paskutinė pateikti deklaracijas VMI. Taip pat ir 2018 m. spalio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą D. K. pateikti birželio ir rugpjūčio mėn. pardavimus, kuriuos reikia deklaruoti VMI. 2018 m. spalio 30 d. vėl buvo siųstas pranešimas D. K. atsiųsti sąskaitas, reikalingas deklaruoti VMI (b. l. 91-94, 99-104, 107-115). Taigi darytina išvada, kad finansiniai sunkumai nebuvo laikini. Be kita ko, teismas neturi duomenų apie tai, jog D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu būtų ėmęsis įmonės mokumui atkurti. Teismas neabejoja tuo, kad D. K. privalėjo žinoti ir žinojo apie Bendrovės nemokumą. Taigi paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad D. K., būdamas Bendrovės vadovu, jau nuo 2018 metų neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis, kaip įmonės vadovas žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį ir sunkumus.
Šiame kontekste pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės formą. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad D. K. pagal savo amžių ir bendrą suvokimą turėjo ir galėjo žinoti, kad būdamas Bendrovės vadovu yra atsakingas už finansinius dokumentus, jis žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė, tačiau jis to nepadarė. Tai yra jis veikė nerūpestingai, tačiau tai neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo D. K. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą D. K., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, D. K. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei vienerius metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis (pažeidimas padarytas greičiausiai veikiant nerūpestingai), įvertinama ir D. K. asmenybė – gana jauno amžiaus, nors VMI prie FM atstovas duomenų apie administracines nuobaudas ar teistumus nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog D. K. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. K. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant dydį lygų sankcijos minimumui.
Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti D. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju D. K. nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad įvertintina D. K. apibūdinanti informacija tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti D. K. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-4193-957/2019, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.