Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-21 · Administracinė byla Nr. A-525-1891-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-21
Bylos Nr.
A-525-1891-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
Trečiasis asmuo
Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 1891/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.6.1.5; 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos atstovui Vytautui Antanui Januškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. (J. K. ) skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. K. skundu (b.l. 3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Vilniaus AVA) atkurti natūra likusią nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Vilniaus AVA suteikti jam du lygiaverčius žemės sklypus – 5,82 ha ir 0,47 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau tokio reikalavimo vėliau atsisakė.

Nurodė, kad jo senelis V. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė 16,36 ha žemės,o pareiškėjas yra vienas iš pretendentų, siekiantis atkurti nuosavybės teises į 8,20 ha, iš kurių 0,86 ha jau yra padengta asmeninio ūkio žeme, o grąžintinai žemei yra priskirta 7,34 ha žemės. Pažymėjo, kad 2000 metais kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko V. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8, 20 ha žemės sklypą. 2007 m. liepos 25 d. Vilniaus AVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (LS-134-(1.19) pareiškėjas informuotas, kad negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra (duomenys neskelbtini), nes dalis (duomenys neskelbtini) žemės patenka į išžvalgytų naudojamų telkinių teritoriją, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnį priskirtina neprivatizuotinai žemei. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, kuri 2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-K-787-103 informavo, kad pareiškėjas neturi teisės atkurti nuosavybės natūra. Pažymėjo, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2000 m. balandžio 4 d. patvirtino išvadą Nr. 2937 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, pagal kurią pareiškėjui vietoje 8,20 ha savininko V. Š. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės turi būti atkurtos į 7,34 ha grąžintinos žemės ir 0,86 ha asmeninio ūkio žeme užimtos žemės. Pabrėžė, kad Vilniaus AVA nepagrįstai teigia, kad natūra pareiškėjui nuosavybės teisės negali būti atkurtos, nes jos ribos patenka į (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją ir žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus AVA atsiliepimu į skundą (b.l. 11 – 12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Trakų rajono ekspertų komisija 1996 m. balandžio 17 d. pasiūlymu-išvada pripažino, kad savininkas V. Š. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 16,39 ha žemės plotą, ir pareiškėjui priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į 8, 95 ha žemės plotą. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2000 m. sausio 10 d. kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu paruošti jam išvadą gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o išvada Nr. 2937 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjui buvo parengta 2000 m. balandžio 4 d., pareiškėjas tuo metu grąžinti žemę natūra nesutiko. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-10675-79 buvo patvirtintas Senųjų Trakų kadastro vietovėje piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės, miško sklypus ir vandens telkinius, sąrašas, o pareiškėjas už valstybės išperkamą žemę buvo įrašytas į 5 eilę ir už grąžintiną – į 10 eilę. Nurodė, kad pagal 5-tą eiliškumo grupę žemės sklypas pareiškėjui žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotas (už 0,86 ha plotą) ir pareiškėjas dėl šio žemės sklypo pretenzijų nereiškia. Pabrėžė, kad pagal pateiktą pareiškėjo 2007 m. vasario 12 d. prašymą buvo pasirašytas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 2.3-3621-79, kuriuo buvo pakeisti 2000 m. balandžio 4 d. išvados įrašai, nes pilietis pageidavo gauti žemę natūra. Pažymėjo, kad pareiškėjas pageidauja gauti 7,34 ha ploto žemės sklypą, kuris patenka į naudojamą (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritoriją. Nurodė, jog Trakų žemėtvarkos skyrius gavo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2006 m. birželio 16 d. raštą Nr. 1.7-875, kuriame nurodyta, kad 2002 metais dalyje parengtinai išžvalgyto (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio 40 ha plote atlikta detali geologinė žvalgyba bei UAB „Trakų akmuo“ 2002 m. liepos 17 d. išduotas leidimas naudoti aprobuotus žvyro išteklius. Pabrėžė, jog tokia teritorija pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl nuosavybės teisės į žemę negali būti atkuriamos. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagal išvadą galėtų, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio reikalavimais, gauti žemės sklypą laisvo valstybinio fondo žemėje kitoje vietovėje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu (b.l. 174 – 176) nusprendė įpareigoti Vilniaus AVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo atkurti pareiškėjui natūra likusią nuosavybės dalį – 7,34 ha (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, o lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai formuojami laisvos žemės fondo žemėje Žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad teritorijų, kuriose bus rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, ribas ir šių projektų parengimo terminus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinių žemėtvarkos skyrių teikimu nustato ir tvirtina apskričių viršininkai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2000 m. sausio 10 d. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jam priklausančią 8,195 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2000 m. balandžio 4 d. patvirtinta išvada Nr. 2937, pagal kurią pareiškėjui vietoje 8,20 ha savininko V. Š. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės turi būti atkurtos į 7,34 ha grąžintinos žemės ir 0,86 ha asmeninio ūkio žeme užimtos žemės. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 2.3-8651-79 buvo paskelbtas Senųjų Trakų kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas bei patvirtinti teritorijos laisvos valstybinės žemės plotai, o rengiant projekto papildymą pareiškėjui buvo suformuotas kitas lygiavertis 0,86 ha žemės sklypas, kaip 5 eilės pretendentui, nuosavybės teisės į likusį 7,34 ha žemės plotą neatkurtos. Teismas, atsižvelgdamas į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus duomenis, jog nagrinėjamu metu žvyro kasybos darbai vykdomi tik privačiuose žemės sklypuose, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, faktą, kad pagal galiojančius teisės aktus nenaudojamų telkinių teritorijose negalimas kitų lygiaverčių žemės sklypų formavimas, tokioje teritorijoje gali būti formuojami tik natūra grąžintini bei asmeninio ūkio žemės sklypai, taip pat naudojami namų valdos žemės sklypai, pažymėjo, jog pareiškėjas valią gauti kitą lygiavertį žemės sklypą pareiškė 2000 metais, Tais pačiais metais jis įgijo teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2006 metų pabaigos, t.y. 6 metus ši jo teisė nustatyta tvarka nebuvo pradėta realizuoti. Nurodė, kad, rengiant 2006-2007 metais Senųjų Trakų žemės reformos žemėtvarkos projektą, formuoti žemės sklypą, kaip 10 eilės pretendentui, pareiškėjui nebuvo galimybių, nes jo pageidaujamajame (duomenys neskelbtini), neliko laisvo fondo žemės, o pareiškėjui išvada liko iki šiol nerealizuota. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, 2007 m. rugsėjo 3 d. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus raštu, faktu, kad ginčo žvyro karjeras nėra įtrauktas į valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planus, todėl ši teritorija negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei, 2007 m. kovo 14 d. raštu Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVA atkurti jam natūra likusią nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini) tenkintinas. Taip pat teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti du lygiaverčius 5,82 ha ir 0,47 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir bylą šioje dalyje nutraukė.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 182 – 183) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl nustatyto trijų mėnesių termino.

Remdamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, faktu, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra rėžinis, o nagrinėjamu atveju turi būti paskelbtas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, suprojektuoti žemės sklypai, projekto papildymas suderintas su atitinkamomis institucijomis ir po to tvirtinamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, atliekami projekto įgyvendinimo darbai, pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytas 3 mėnesių terminas nuosavybės teisėms atkurti yra nerealus ir įstatymiškai nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėjas teismo neprašė nustatyti tokio termino.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 186 – 187) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnį, pabrėžia, kad teismas, priimdamas sprendimą, procesinių teisės normų nepažeidė. Pažymi, jog atsakovas nenurodo, per kokį terminą galės įgyvendinti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 188) pažymi, kad Tarnyba nedalyvauja žemėtvarkos projektų rengimo procese, todėl nėra kompetentinga komentuoti tokių projektų parengimo terminų. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju žemėtvarkos projektai turės būti derinami su Tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę natūra (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-6, 169-172). Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas buvo neišskirstytas į vienkiemius, t.y. buvo rėžinis kaimas (b.l. 5-6, 25-26).

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalis (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) nustato, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Taigi, tam, kad pareiškėjui galima būtų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, būtinas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Įvertinus Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą bei atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto būtinumo, darytina išvada, kad pareiškėjui sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti priimtas per 6 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo dienos. Tačiau šiuo metu nėra paskelbto teritorijos, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, todėl nėra aiški data, kada bus patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, jog nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kaime per konkretų teismo nustatytą terminą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nes jame numatytas įpareigojimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises per tris mėnesius nėra pagrįstas įstatymu.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, nes teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, esminių procesinių teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti. Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją teisės aktų nustatyta tvarka atkurti J. K. natūra likusią nuosavybės dalį – 7,34 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė