- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- 1S-344-574/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-166 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. R. nuteistas 2017 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL bauda ir nuteistajam paskirta galutinė – 10 metų laisvės atėmimo bausmė su 6 MGL dydžio bauda.
2. M. R. bausmės pradžia 2015 m. balandžio 19 d., bausmės pabaiga 2025 m. balandžio 9 d., 1/2 bausmės atliko 2020 m. balandžio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 25 d. buvo 5 metai 8 mėnesiai ir 25 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 31 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), nutarė taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo M. R.. Teismas nurodė, kad nors byloje yra nemažai nuteistąjį M. R. teigiamai charakterizuojančių bruožų – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir priemones, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse, programose bei pozityvaus užimtumo veiklose, motyvuotas savo elgesio keitimui, nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra geri, suvokia savo elgesio pasekmes sau ir kitiems, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, remia visuomenės vertybes ir supranta motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, jis palaiko socialinius ryšius, bendrauja su artimais giminaičiais, gyvenimo drauge bei jos mažamečiais vaikais, padeda juos remti finansiškai, nuteistasis dengia ieškinio sumas pagal antstolių vykdomuosius raštus bei savanoriškai moka ieškiniu priteistą žalą, visa tai dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau teismas taip pat nurodo, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, nuteistasis M. R. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6. Nurodo, kad teismas, kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų, vertina jo nusikaltimą, tačiau pagal BVK 157 straipsnio l dalies nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl toks teismo teiginys yra nevertintinas, o jeigu vertinamas bendrame kontekste, tai negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui. Nurodo, kad jo padarytą nusikaltimą jau įvertino kitas teismas pagal BK, skirdamas bausmę, todėl vertinimas iš naujo būtų baudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja ne tik BK ir BVK nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
7. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas analizuoja likusios neatliktos bausmės dalį, tačiau BVK numato tik tai, kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, o šiai dienai jis jau yra atlikęs privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį. Taip pat teismas konstatuoja, kad jis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis yra Vilniaus pusiaukelės namuose, kur, būdamas be sargybos, laisvai juda visą dieną po miestą iš anksto numatytais maršrutais, poilsio dienomis vyksta namo, kur privalo nakvoti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kas rodo, kad jau dabar jis nėra izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo manymu, teismas ignoruoja ne tik BVK nuostatas dėl lygtinio paleidimo, bet ir kompetentingos lygtinio paleidimo komisijos darbą, taip pat pusiaukelės institutą, kuris yra skirtas greitesnei nuteistų asmenų integracijai visuomenėje. Teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir minėtos rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms Europos Sąjungos šalims - narėms.
8. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas analizuoja BVK reikalavimus interpretuodamas juos sau palankia linkme tvirtindamas, kad nuteistasis galėtų teikti prašymą būti lygtinai paleistas tik tada, kai atliks pusę paskirtos bausmės, net neužsimindamas apie tai, kad pagal BVK lygtinis paleidimas galimas su intensyvia priežiūra esant devyniems mėnesiams iki lygtinio paleidimo.
9. Nuteistasis skundu taip pat nesutinka su išvada, kad teismas negali padaryti išvados, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nėra aišku kuo remdamasis teismas daro tokią išvadą, nes yra vertinama tai, kaip jis elgiasi atlikdamas bausmę, o bausmės atlikimo metu jis nepadarė naujų nusikaltimų.
10. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nors bausmės tikslai bus pasiekti pasibaigus bausmei, tačiau nesuprantama kodėl tos bausmės neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir kaip tik pasiekiant tikslų: jis būtų intensyviai stebimas, valstybė sutaupytų lėšų, būtų laikomasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų ir BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą. Taip pat nesuprantama teismo pozicija, kad paleidus jį lygtinai, nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas. BVK negali prieštarauti bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimui, jei įstatymas numato galimybę būti lygtinai paleistam, tai kodėl teismas ieško priežasčių to įstatymo nevykdyti, juolab, kad dėl lygtinio paleidimo privaloma būtų laikytis ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų.
Šalies argumentai
11. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas remiasi tik manymu ir prielaidomis. Jis BVK 157 straipsnio nuostatas atitinka, o svarbu ir tai, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas ir tai buvo ne kartą pastebėta teismų praktikoje. Pagal BVK 157 straipsnio l dalies nuostatas privaloma vertinti nuteistojo asmens elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, rizikos balų kiekį, reikiamą atlikti bausmės dalį, individualios socialinės reabilitacijos vykdymo rezultatus. Nuteistasis nurodo, kad jis neturi jokių nuobaudų ar pažeidimų, dirba, nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio nei pataisos namuose, nei pusiaukelės namuose. Jis padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Jis suvokia, kad bausmės laikas pasibaigs tik paskutinę jos dieną, o teistumas išliks jo mano likusį gyvenimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
13. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo M. R. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.
14. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
15. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
16. Nuteistasis M. R. ½ bausmės bus atlikęs 2020 m. balandžio 19 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nuteistasis yra pateikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (BVK 157 straipsnio 3 dalis). 2019 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-131 nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus M. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (19 balų (5 balai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 14 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Nuo paskutinio vertinimo 2018 m. spalio 15 d. pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 10 balų. Pakartotinė smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra maža. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-131 nurodytas nuteistojo kriminogeninis veiksnys – ankstesnis nusikaltimas ir nurodytas kintantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis atitinka įstatyme nurodytus formalius kriterijus, tačiau toks kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
17. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų visumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas priimtą sprendimą argumentavo tik praeityje buvusio nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, kas jau buvo teismo įvertinta teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir pakartotinas šio nusikaltimo vertinimas yra laikomas baudimu antrą kartą.
18. Nuteistasis nurodo, kad teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir minėtos rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms Europos Sąjungos šalims - narėms. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės individualiai ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
19. Pirmosios instancijos teismo teigiamai įvertintos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis M. R. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse, programose bei pozityvaus užimtumo veiklose, motyvuotas savo elgesio keitimui, jo tarpasmeniniai įgūdžiai yra geri, suvokia savo elgesio pasekmes sau ir kitiems, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, remia visuomenės vertybes ir supranta motyvus daugelyje sričių suvaržyti savo elgesį, tačiau yra pasielgęs impulsyviai, praradęs savitvardą, nors agresyvaus/ kontroliuojančio elgesio netaiko, palaiko socialinius ryšius, bendrauja su artimais giminaičiais, gyvenimo drauge bei jos mažamečiais vaikais, padeda juos remti finansiškai., motyvacija nevartoti alkoholio aukšta, nuteistasis dengia ieškinio sumas pagal antstolių vykdomuosius raštus bei savanoriškai moka ieškiniu priteistą žalą, visa tai dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
20. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, kartu įvertinant tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, dar yra pakankamai didelė (bausmės pradžia 2015 m. balandžio 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 19 d.).
21. Nuteistasis skunde taip pat nurodo nesuprantantis, kodėl paskirtos bausmės neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir taip pasiekiant bausmės tikslų. Tačiau, kaip nurodo ir pats nuteistasis, jis nuo 2018 m. lapkričio 30 d. yra perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. jam yra suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos ribų į darbą, taip pat nuteistasis naudojasi teise dėl trumpalaikių išvykų į namus. BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas nurodytas sąlygas. BVK yra numatyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir juo skambinti; atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius; jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Taigi apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. R. jau atlieka bausmę švelnesnėmis sąlygomis, todėl nuteistojo skundo argumentas dėl neleidimo bausmės atlikti švelnesnėmis sąlygomis, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
22. Teismas vertina ir tai, kad Komisija nebuvo vieningos nuomonės priimant nutarimą dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš dalyvavusių 7 komisijos narių, lygtiniam paleidimui pritarė 4 komisijos nariai, 3 komisijos nariai nepritarė, motyvuodami tuo, kad likusi didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, yra nestabili ir minimali nuteistojo darbo patirtis bei dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis lyginant su ankstesniu nusikaltimu.
23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl M. R. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.