Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-26 · Civilinė byla Nr. 2S-261-280/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-26
Bylos Nr.
2S-261-280/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07103-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
E., E. P.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-261-280/2013

Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07103-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.5; 121.19.2; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-242-882/2013, pagal pareiškėjo E. P. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po E. R. mirties, priimti. Pareiškėjas nurodė, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo ir V. P. senelis. Pasak E. P., D. P. turėjo keturis vaikus: sūnų – pareiškėjo tėvą – B. P., kuris gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini); dukterį E. P. (R.), gimusią (duomenys neskelbtini) dieną, kuri mirė (duomenys neskelbtini); dukterį V. P. (gimimo ir mirties datos nežinomos) ir dukterį N. P. (K.), gimusią (duomenys neskelbtini) dieną (mirties data nežinoma). E. P. nurodė, kad jo seneslis D. P. mirė (duomenys neskelbtini) Irkutsko srityje, Rusijos Federacijoje.

E. P. teigimu, 2004-12-06 Panevėžio apskrities viršininko sprendimais Nr.27-98841-20595, Nr.27-98841-20596, Nr.27-98841-20597, Nr.27-98841-20598, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. P. turėtą 0,35 ha žemę ir 16,58 ha mišką, esančius (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams: Rimui K. S. (V. P. sūnui) – 0,09 ha žemės ir 4,14 ha miško, V. R. M. (N. P. dukrai) – 0,09 ha žemės ir 4,14 ha miško, B. P. – 0,08 ha žemės ir 4,16 ha miško ir E. R. – 0,09 ha žemės ir 4,14 ha miško. 2007-10-29 dieną Panevėžio apskrities viršininko sprendimais Nr. 4-107481-18294, Nr. 4-107481-18295, Nr. 4-107481-18296, Nr. 4-107481-18297 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. P. turėtą 19 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams: R. K. S. 5,25 ha žemės, V. R. M. – 5,25 ha, B. P. – 3,25 ha ir E. R. – 5,25 ha.

2004 bei 2007 metais E. R. atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko D. P. turėtą žemę bei mišką, nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos E. R. vardu, nes ji 1998 m. mirė. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2012-06-21 Nekilnojamojo turto registre E. R. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą – 423/1693 dalį iš 16,93 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 525/1900 dalį iš 19 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

E. P. nurodė, kad E. R. vaikų neturėjo, testamento surašiusi nebuvo. Jos vyras A. R. mirė apie 1992-1993 metus. Kadangi E. R. yra pareiškėjo tėvo B. P. sesuo, tai E. P. pagal LR Civilinio kodekso 5.11 str. yra penktos eilės įpėdinis, t.y. palikėjos brolio vaikas (sūnėnas). Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes apie palikimą, atsiradusį po E. R. mirties, sužinojo tik 2012-06-21, kai buvo E. R. vardu įteisinta nuosavybė į nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismas 2013-02-11 nutartimi E. P. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo E. P. valstybės naudai 44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 1998-05-05 mirė pareiškėjo tėvo B. P. sesuo E. R.. Po E. R. mirties (1998-05-05) dėl velionės turto paveldėjimo niekas nesikreipė, Panevėžio miesto 1-jame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog E. R. nuosavybės teise priklauso 423/1693 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 525/1900 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Panevėžio miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, reikia spręsti atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Teismas pažymėjo, jog praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių, tuo tarpu nežinojimas apie turto egzistavimą, kaip valią įtakojęs veiksnys, paneigia tokio noro ir apsisprendimo galimybes, todėl nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas laikė neįtikinama versiją, kad pareiškėjui buvo nežinoma apie E. R. atkurtas nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini)., bei (duomenys neskelbtini). Teismo teigimu, iš bylos dokumentų matyti, kad nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą tuo pačiu metu buvo atkurtos ne tik E. R., bet ir pareiškėjo tėvui B. P., todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma apie 2004-12-06 bei 2007-10-29 tiek E. R., tiek ir pareiškėjo tėvui B. P. atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-242-882/2013, kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodė, kad E. R. mirties dieną (1998-05-05) nuosavybės teisė į buvusio savininko D. P. žemę dar nebuvo atkurta. Nuosavybė buvo atkurta tik 2004 bei 2007 metais apskrities viršininko sprendimų pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei vieno iš B. P. ir E. R. priklaususių žemės sklypų ar jų dalių jis nepaveldėjo, todėl negalėjo žinoti, kad yra likusio nepaveldėto turto. Apeliantas nurodė, kad apie tai, jog niekas nepaveldėjo E. R. priklausančios žemės, jis sužinojo iš sesers, kuri paveldėjo B. P. priklausiusią žemę. E. P. atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės žemės ūkio skyrių, kur jam buvo paaiškinta, jog E. R. priklausiusių žemės sklypų niekas nepaveldėjo. Apelianto teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad jis nebuvo pasyvus, domėjosi palikimu, tačiau dėl objektyvių priežasčių – nežinojimo apie likusį nepaveldėtą E. R. turtą, praleido terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma, kas 2012-06-21 VĮ Registrų centre įregistravo nuosavybės teises E. R. vardu į 423/1693 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir į 525/1900 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad yra nustatytas CPK 329 straipsnio 2 d. 2 p. nurodytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Byloje nustatyta, kad 1998-05-05 mirė pareiškėjo tėvo B. P. sesuo E. R. (b. l. 19). Po E. R. mirties dėl velionės turto paveldėjimo niekas nesikreipė, Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. J. informavo, kad paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b. l. 90). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad E. R. nuosavybės teise priklauso 423/1693 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 525/1900 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 29, 31).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė, jog jis praleido terminą palikimui priimti dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes apie nepaveldėtą E. R. turto dalį sužinojo tik 2012-06-21, kai buvo įteisinta E. R. nuosavybė į minėtas žemės sklypų dalis.

LR CK 5.62 str. 3 punkte nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė, norėdama paveldėti mirusiojo turtą, turi priimti palikimą. Pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintas taisykles „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“, paveldimo turto perėjimu valstybei rūpinasi Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

LR CPK 266 str. įtvirtinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Kadangi nei vienas iš įstatyminių įpėdinių dėl E. R. palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė, tai egzistuoja didelė tikimybė, jog E. R. likusio nepaveldėto turto palikimo priėmimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama savo pareigą , gali įgyvendinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, todėl konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas privalėjo įtraukti į bylą Valstybinę mokesčių inspekciją. Kadangi pirmosios instancijos teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos neįtraukė į nagrinėjamą civilinę bylą, darytina išvada, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

Tik nesant Valstybinės mokesčių inspekcijos prieštaravimų, terminas palikimui priimti pagal nurodomas aplinkybes galėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant tinkamai išspręsti termino palikimui priimti klausimą, būtiną į bylą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos.

LR CPK 306 str. 2 d. įtvirtinta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė visai naujas aplinkybes ir argumentus, kurių nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl pasakyto Panevėžio m. apylinkės teismo 2013-02-11 nutartis naikintina ir byla pagal E. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perduotina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 str. 2 d. 2p., bei 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutar i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė