Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai D. S., nedalyvaujant civilinio ieškovo -Panevėžio teritorinės ligonių kasos- atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas daug kartų, paskutinį kartą 2011-03-31 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (keturi epizodai) ir LR BK 187 str. 1 d., paskirta 2 m. 10 mėn. galutinė laisvės atėmimo bausmė, 2014-04-25 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015-09-16 apie 16.00 val., gyvenamo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vieną kartą dviračio rėmu trenkė D. S. į dešinę ranką, po to vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, padarydamas dešinio riešo srities sumušimą, pasireiškusį dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžiu, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal pareikštą kaltinimą R. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015-06-16 su D. S., R. S. ir kitais išgėrinėjo Š. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Girtaudami susipyko, tiksliai negali nurodyti konflikto priežasčių. D. S. jam buvo skolinga 20 eurų, iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas, toliau girtaujant jis vieną kartą dviračio rėmu trenkė D. S. į dešinę ranką. Daugiau ne trenkė, o metė dviračio rėmą į D. S.. Dėl girtumo ne viską prisimena, tačiau galėjo būti, jog vieną kartą spyrė D. S. į galvą. Po įvykio jam neblaivumas nebuvo nustatinėjamas, tačiau konflikto metu jis jautėsi girtas. Jei būtų blaivus, nebūtų sumušęs D. S.. Ligonių kasos ieškinį 116,32 eurų dydžio pilnai pripažįsta. Dabartiniu metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ už pašalpą. Pragyvena iš socialinės pašalpos, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, atsiprašė D. S.. Prašė skirti kuo mažesnę bausmę.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu taip pat sutiko ir prokurorė.

R. J. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji D. S. apklausos protokoluose ( b. l. 15-16, 18-22 ) nurodė, kad 2015-09-16 po darbo apie 16.00 val. ji, R. J., R. S., E. B. ir A. K. nuėjo į V. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kiemą. Kadangi V. namuose nebuvo, todėl visi susėdo gerti alų ant suoliuko. Begeriant prie jos pradėjo kabintis R. J., jis priekaištavo, kad atsisako su juo gyventi. Kai ji pasakė, kad su juo tikrai negyvens, R. J. paėmė dviračio rėmą ir trenkė vieną kartą į dešinę ranką. Norėjo suduoti dar kartą, tačiau R. S. atėmė iš J. tą rėmą. Po to R. J. iš kojos du kartus spyrė į galvą. Iškart po to ji išėjo į autobusų stotį. Po sumušimo skaudėjo dešinę ranką ir svaigo galva. Po to išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamą D. Ten dar išgėrė alaus, tačiau labai skaudėjo ranką, todėl vakare iškvietė greitąją pagalbą. Buvo nuvežta į Panevėžio ligoninę. Ligoninėje buvo nustatytas dešinės rankos dilbio kaulo lūžimas ir galvos sumušimas, ranka buvo sugipsuota. Civilinio ieškinio nereiškia ir R. J. jokių pretenzijų neturi. Po to įvykio, kai grįžo iš ligoninės, kai ranką sulaužė R. J., nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “ organizaciją, esančią šalia bažnyčios. Ten buvo ir R., jis pasiteiravo, kas tarp jų įvyko. Tada ji parodė J. sugipsuotą ranką ir jis pats pamatė sumuštą veidą. Patvirtino, kad 2015-09-16 V. Š. gyvenamo namo kieme R. J. su dviračio rėmu vieną kartą sudavė į ranką, po to iš kojos spyrė į galvos sritį ir pataikė į kaktą. Daugiau smūgių nesudavė, nes ji pabėgo iš to kiemo. Po to, kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, vakare buvo pristatyta į Panevėžio ligoninę. Kai R. J. trenkė su dviračio rėmu į ranką, jis tą dviračio rėmą buvo paėmęs iš metalo laužo krūvos. Kieme renkamas metalo laužas, todėl, kai atvyko tyrėjai apžiūrėti įvykio vietos, metalo laužas galėjo būti išvežtas į metalo laužo supirktuvę. Metalo laužo kieme nelaiko, tik suranda ir nuneša priduoti, tokiu būdu gauna pinigų. Kai ją mušė R. J., kieme buvo ir S., ir K., ir B.. Ar bent vienas iš jų matė, kaip jai sudavė smūgius, negali pasakyti. Jie visi buvo girti, gal ir nugriuvę miegojo.

Liudytojas K. M. apklausos protokole ( b. l. 26-27) nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, tikslaus laiko negali pasakyti, nes neprisimena, buvo jau pavakarys, pas juos į (duomenys neskelbtini) kaimą autobusu atvažiavo pažįstama D. S.. Dar kartu išgėrė alaus. Matė, kad D. veide po abiem akimis buvo mėlynės ir sutinusi ranka. D. dejavo, kad jai labai skauda ranką. Kai jos pasiteiravo, dėl ko skauda ranką ir iš kur atsirado veide mėlynės, D. S. atsakė, kad šiandien Kupiškio mieste ją sumušė pažįstamas R.. Pavardės nesakė, tada jis paskambino greitajai pagalbai. Atvykusi greitoji ją išvežė į Panevėžio ligoninę, po to D. pas juos nebegrįžo.

Liudytojas R. S. apklausos protokole ( b. l. 30) nurodė, kad 2015-09-16 dieną gėrė su draugais, pamena, kad gėrė alų kartu su R. J., E. B.. Po to nuėjo į „(duomenys neskelbtini) “, ten atėjo ir D. S.. Tada visi kartu nuėjo gerti pas V. Š. V. gatvėje. Po to jis pasigėrė ir nuo girtumo nugriuvo pagulėti ant pievos bei užmigo. Po kiek laiko kažkas jį pakėlė, atrodo, kad R. J., jis pasakė, kad policija turi atvažiuoti. Tada jis atsikėlė ir išėjo. Po kelių dienų susitiko D., ji sakė, kad ją sumušė R. J., sulaužė ranką. Tačiau jis to nematė.

Liudytojas A. K. apklausos protokole ( b. l. 32) nurodė, kad 2015-09-16 vakare po pietų kartu su V. Š. pas jį kieme gėrė alų. Kas daugiau buvo kartu tikrai neprisimena, buvo girtas. Kas buvo daugiau kieme, tikrai neprisimena. Sekančia dieną sužinojo, kad D. buvo primušta, kad D. S. primušė R. J.. Jis nieko nematė.

Liudytojas E. B. apklausos protokole ( b. l. 34) nurodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn., dienos tiksliai neprisimena, gal prieš kokias dvi savaites, kartu su draugais gėrė pas V. Š.. Pamena, kad buvo R. J., R. S., D. S.. Tikrai nieko neprisimena, kas ten įvyko. Vieną dieną geria su vienais, kitą su kitais draugais. Tik pamena, kad gal kai buvo cigarečių nuėjęs, po to grįžęs pamatė D., kuri prie lietvamzdžių plovėsi rankas. Ji nieko nesakė. Po to D. išėjo. Po kelių dienų D. susitiko mieste ir ji pasakė, kad jai sulaužyta ranka. Kas jai sulaužė ranką, ji nesakė.

Iš 2015-10-21 specialisto išvados Nr. G 1306/15(05) matyti ( b. l. 40), kad D. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nustatyto stipinkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Kaltinamojo R. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 dalyje – dviračio rėmu trenkdamas į ranką nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą, dėl ko nukentėjusioji patyrė dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžį. Toks sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, taip pat specialisto išvada.

Dėl bausmės.

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors R. J. po nusikalstamos veikos padarymo neblaivumas nebuvo nustatinėjamas, R. J. pripažino, kad buvo girtaujama, ir jis sumušė D. S. būtent dėl neblaivumo. Priešingu atveju nebūtų taip pasielgęs.

R. J. teistas daug kartų ( b. l. 61-74, 76-77, 78-81), paskutinį kartą pripažintas kaltu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu ( b. l. 82-95). R. J. buvo paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę paleistas 2014-04-25 ( b. l. 73). R. J. teistumas neišnykęs, remiantis BK 27 str. jis laikomas recydivistu. R. J. yra priklausomybės ligų įskaitoje – jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (b. l. 56). R. J. baustas administracine tvarka ( b. l. 57-60), dalis pažeidimų yra alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į bausmių skyrimo taisykles. R. J. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.). LR BK 56 str. nurodo, kad tik pavojingam recydivistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos šios bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju, nors R. J. teistas daug kartų ir turi neišnykusį teistumą, jam neskiriama laisvės atėmimo bausmė, teismo nuomone, bausmės tikslus geriausiai leistų pasiekti arešto bausmė.

R. J. pripažino, kad nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje sužalojo D. S.. Dėl alkoholio vartojimo R. J. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai. R. J. turėtų gydytis nuo alkoholizmo, ir šį sprendimą jis turi priimti savanoriškai. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, kaip siūlo prokurorė, leis tik izoliuoti R. J., tačiau nepakeis jo elgesio. Teismo nuomone, paskyrus laisvės atėmimo bausmę R. J., valstybė, išlaikydama darbingą asmenį, patirs finansinius nuostolius, tačiau bausmės tikslai bus nepasiekti.

Pastebėtina, kad nukentėjusioji D. S. girtavo kartu su R. J., todėl galima teigti, jog elgėsi neatsakingai. D. S., apibūdindama asmenis, su kuriais girtavo, nurodė, kad „ jie visi buvo girti, gal ir nugriuvę miegojo“. Tačiau D. S. nurodė, kad pretenzijų R. J. neturi ir ieškinio nereikš. R. J. patvirtino, kad D. S. jam atleido.

Išdėstytos aplinkybės R. J. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus, nesaikingai vartojantį alkoholinius gėrimus, nenorintį taisytis ir nepageidaujantį gyventi pagal visuomenėje priimtas gero elgesio taisykles, tačiau laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes bei nukentėjusiosios poziciją, būtų per griežta.

Atsižvelgiant į R. J. asmenybę, jam skirtina arešto bausmė, galutinę bausmę parenkant artimą sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 138 str. 1 d., ir paskirti 75 ( septyniasdešimt penkių ) parų arešto bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę R. J. sumažinti vienu trečdaliu – paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo -Panevėžio teritorinės ligonių kasos- ieškinį tenkinti višiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš R. J. 116,32 EUR turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.