- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-06
- Bylos Nr.
- I2-768-931/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08490-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-10541 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir Vilniaus skyrius) iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą bei iš naujo apskaičiuoti pareiškėjos įgytą stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, įtraukiant gimdymo ir motinystės atostogas.
Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. gavo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus skyriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl senatvės pensijos apskaičiavimo, kuriame nurodė, kad senatvės pensija apskaičiuota neteisingai.
2009 m. kovo 27 d. parašė skundą VSDFV. Nurodė argumentus, dėl ko nesutinka su Vilniaus skyriaus 1995 m. sausio 1 d. su valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimu ir prašė panaikinti šį sprendimą, perskaičiuojant valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įskaityti gimdymo ir motinystės atostogas, taip pat prašė skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikei motinai. Skunde nurodė, kad, vadovaujantis iki 1991 galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, privalomasis darbo stažas daugiavaikei motinai buvo 15 metų, o jos įgytas darbo stažas yra daugiau nei 30 metų, dvigubai daugiau, nei buvo numatyta to meto galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatuose, dėl šios priežasties buvo pažeistas jos teisėtas lūkestis į orią senatvę, tinkamą senatvės pensijos apskaičiavimą.
Skunde paaiškino, kad išaugino šešis vaikus. Sulaukusi įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, ne kartą kreipėsi Vilniaus skyrių su prašymu skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip daugiavaikei motinai, tačiau visi prašymai būdavo atmetami jų neperdavus svarstyti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija).
2009 m. gegužės 5 d. gavo Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (6.5) 1-2671 kuriame informuojama, kad senatvės pensija buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini) kaip motinai, išauginusi penkis ar daugiau vaikų iki aštuonerių metų amžiaus, vadovaujantis tuo metu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Ši pensija buvo apskaičiuota atsižvelgiant į 30 metų 10 mėnesių 23 dienų stažą ir (duomenys neskelbtini) uždarbio vidurkį, apskaičiuotą iš uždarbio, turėto 1990-1991 metais dirbant (duomenys neskelbtini).
Šis, socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimas nurodytas (gali būti per klaidą) mažesnis „įgytas stažas“, t. y. trumpesnis, už faktiškai išdirbtą bei gimdymo ir motinystės atostogų laikotarpį patvirtintą darbo knygelėje bei socialinio draudimo pažymėjimo išrašais, neįvertinta, jog pareiškėja yra daugiavaikė mama ir klaidingai nurodytas privalomas 30 metų darbo stažas, neįvertinta, jog daugiavaikės motinos būtinas darbo stažas tuo metu buvo 15 metų.
Šiuo atveju į stažą nėra įskaičiuotos motinystės, vaikų priežiūros laikotarpiai. Dėl šios priežasties gimdymo, motinystės ir vaikų priežiūros atostogos turi būti traktuojamos, kaip sudedamoji pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis.
Skundžiamas sprendimas priimtas išskirtinai formaliai, todėl yra nepagrįstas, neteisingas, prieštaraujantis teismų praktikai ir dėl to neteisėtas ir naikinimas.
Pareiškėja dirbti pradėjo (duomenys neskelbtini), t. y. 30 metų ir 10 mėnesių. 1991 vasario 13 d. pateikė Sodrai dokumentus siekdama sužinoti, kokio dydžio senatvės pensija jai priklauso. (duomenys neskelbtini) išėjo į senatvės pensiją. Neįvertinus tuo metu galiojusio teisėto lūkesčio, pensijos skaičiavimas klaidingas, skaičiuojamas tik kaip būtinas darbo stažas, nors faktiškai būtinas darbo stažas yra 15 metų.
Vilniaus skyriaus ir VSDFV darbuotojai neteisingai taikė įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, neteisingai vertino įstatymo ir poįstatyminių aktų santykį, įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principus, nesilaikė teisės aktų galiojimo laike principo. Todėl nepagrįstai neįvertino, jog pareiškėja yra daugiavaikė motina, taip pat, jog pagal iki 1991 m. galiojusį reglamentavimą pareiškėjos būtinas darbo stažas yra 15 metų, o ji yra įgijusi 15 metų daugiau.
Šie netikslumai turi ženklią reikšmę bei lemia paskirtos ir kas mėnesį išmokėtinos socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiui ir pagrįstai teisingam jo nustatymui.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pažymi, kad V. P. 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus skyrių. Kadangi pareiškėja nurodė nesutinkanti su 1991 m. jai paskirtos senatvės pensijos dydžiu, Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555, 6 ir 8 punktų nuostatomis, 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu persiuntė prašymą Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetenciją.
Šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas, priimtas dėl persiųsto V. P. 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymo, kuriuo ji nesutiko su jai paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydžiu. Fondo valdyba 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą kaip pakartotinį, nes pagal pareiškėjos 2009 m. kovo 27 d. prašymą, jai paskirtos ir mokamos senatvės pensijos teisingumas Fondo valdyboje buvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų tvarka ir priimtas Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2671.
Fondo valdyba, atsižvelgdama į tai, kad prašyme pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2671 pagrįstumu, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 25.5 papunkčiu, 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10541 pareiškėjos prašymą pagrįstai atsisakė nagrinėti, kaip pakartotinį.
Pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos ir mokėtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumas buvo patikrintas Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2671, priimtu išnagrinėjus 2009 m. kovo 27 d. prašymą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Fondo valdyba 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7370 dalyje „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymo dalį dėl senatvės pensijos apskaičiavimo“, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo Fondo valdyboje jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2671, o kartotiniame 2018 m. lapkričio 6 d. prašyme pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2671 pagrįstumu, vadovaudamasi sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą kaip pakartotinį.
Fondo valdyba 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-8599 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą kaip pakartotinį, nes klausimas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo Fondo valdyboje jau buvo išnagrinėtas ir priimtas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2671.
Klausimas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo Fondo valdyboje jau buvo išnagrinėtas iš esmės Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2671, o 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7370, 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (6.5) I-8599 ir šioje administracinėje byloje skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10541 pareiškėjos prašymus dėl senatvės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumo Fondo valdyba atsisakė nagrinėti kaip pakartotinius.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su jai nuo (duomenys neskelbtini) paskirtos senatvės pensijos dydžiu, dėl kurio teisėtumo nuspręsta Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2671, kuris nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti.
Iki 1995 m. sausio 1 d. pensijos buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis tuo metu galiojusio buvusios TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis.
Kadangi pareiškėjos perskaičiuotos senatvės pensijos dydis nuo 1999 m. gegužės 1 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo mažesnis už jai mokamos iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtos neperskaičiuotos senatvės pensijos dydį, pareiškėjai ir toliau buvo tęsiamas neperskaičiuotos senatvės pensijos mokėjimas, kuris kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos yra indeksuojamas (Pensijų įstatymas 8 straipsnis ir 60 straipsnis 1 dalis).
Nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjos perskaičiuotos pensijos dydis pradėjo viršyti neperskaičiuotos senatvės pensijos dydį. Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP-668 pareiškėjai nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėta mokėti perskaičiuota senatvės pensija (Pensijų įstatymo 60 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėja tik abstrakčiai nesutinka su ginčijamu Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10541 ir duomenų, paneigiančių Fondo valdybos išvadą, kad pareiškėjos skundas yra kartotinis, nes skunde nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, ir nepateikta papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Fondo valdybos sprendimo pagrįstumu, teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-10541 atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV pateikė prašymą dėl pensijos perskaičiavimo, kuriame nurodė, jog 1991 m. jai paskirta senatvės pensija. Ji yra daugiavaikė motina, turi 30 metų 10 mėnesių darbo stažą. Mano, kad jai paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota neteisingai, turėtų būti mokama didesnė pensija.
VSDFV 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendime Nr. (18.2E) I-10541 nurodė, kad pareiškėja tuo pačiu klausimu į Fondo valdybą kreipėsi 2009 m. kovo 27 d. prašymu, į kurį buvo atsakyta Fondo valdybos 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2671. Pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašyme pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Fondo valdybos sprendimo pagrįstumu, todėl, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 25.5 papunkčiu, VSDFV 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl senatvės pensijos apskaičiavimo atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
Pareiškėja nesutikdama su 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu teismui pateikė skundą prašydama sprendimą panaikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių jos prašymą išnagrinėti iš naujo. Iš skundo turinio matyti, kad pagrindinis argumentas dėl atsakovės sprendimo neteisėtumo, pareiškėjos nuomone, netinkamas būtinojo stažo taikymas apskaičiuojant senatvės pensiją.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
VSDFV Taisyklės reglamentuoja draudėjų, apdraustųjų asmenų bei kitų suinteresuotų asmenų skundų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), vilkinimo atlikti Fondo valdybos teritorinių skyrių kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie, pareiškėjų manymu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, pateikimą ir jų nagrinėjimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Taisyklių 25.5 papunktyje nustatyta, jog skundas Fondo valdyboje nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmusi Fondo valdyba arba kitas viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Sprendimo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.
Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (arba asmeniui pateiktas atsakymas); ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo (atsakymo) pagrįstumu.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą (prašymą), dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde (prašyme), o analizuojamas visas skundo (prašymo) turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde (prašyme) tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini), kaip motinai, išauginusiai 5 ir daugiau vaikų iki aštuonerių metų amžiaus, vadovaujantis tuo metu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo (galiojo iki 1995 m. sausio 1 d., t. y. iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo) nuostatomis. VSDFV nurodė, kad ši pensija apskaičiuota atsižvelgiant į 30 metų 10 mėnesių 23 dienų stažą ir (duomenys neskelbtini) uždarbio vidurkį, apskaičiuotą iš uždarbio, turėto 1990–1991 m. dirbant (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, jog pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota 1995 m. sausio 1 d., 1995 m. spalio 1 d., 1999 m. gegužės 1 d., 2009 m. gegužės 1 d. (ištaisyta klaida – nuo 2007 m. liepos 1 d., įsigaliojus Pensijų įstatymo nuostatoms dėl priedo už stažo, viršijančio 30 metų, nepagrįstai buvo paskirtas priedas už vienerius stažo metus, nes pareiškėjos stažas – 30 metų 10 mėnesių 23 dienos, t. y. pareiškėja neturi pilnų stažo metų, viršijančių 30 metų stažą), 2018 m. sausio 1 d., 2022 m. kovo 14 d.
Pareiškėja dėl senatvės pensijos perskaičiavimo kreipėsi: 2006 m. balandžio 11 d. (atsakyta Trakų skyriaus 2006 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 3R-5471), 2009 m. birželio 11 d. (atsakyta Trakų skyriaus raštu 2009 m. birželio 29 d. Nr. 3R-6611 (8.1)), 2009 m. lapkričio 28 d. (atsakyta Trakų skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 3R-216(2.1)), 2009 m. gruodžio 10 d. (atsakyta Trakų skyriaus 2010 m. sausio 11 d. raštu Nr. 3R-216(2.1)).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. P. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – ir Trakų skyrius) 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 13PP-2321 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr.(6.5)I-2623 bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą padidinti pensiją paskiriant priedą už stažą viršijantį nustatytą būtinąjį 15 m., išmokėti laiku negautą pensijos sumą, taip pat išmokėti negautą našlės pensiją nuo jos paskyrimo, t. y. 1995 m.
Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais pareiškėja nesutinka, nes, jos nuomone, pensija jai yra nepagrįstai sumažinta. Teigė, kad pareiškėja 1991 m. išėjo į pensiją sulaukusi (duomenys neskelbtini) amžiaus, atidirbusi 30 m. ir 10 mėn. Jai, užauginusiai 6 vaikus, įstatymas numatė būtinąjį draudimo stažą pensijai – 15 metų. 1994 m. Pensijų įstatymo 22 straipsnis nustatė visiems būtinąjį stažą pensijai – 30 m., o 2007 m. papildyto įstatymo 24-1 straipsnis numatė pensijų padidinimą turintiems virš 30 m. draudimo stažo, t. y. virš būtinojo stažo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos V. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą atmetė.
LVAT nutartyje pažymėjo, kad, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 24(1) straipsniu, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas atsižvelgiant į pilnus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus, viršijančius būtent 30 metų, o ne būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kuris skirtingais laikotarpiais būdavo kitoks. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad priedo už stažo metus apskaičiavimas nesiejamas su būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo turėjimu. Šis priedas apskaičiuojamas ne už stažo metus, viršijančius būtinąjį stažą, o už stažo metus, viršijančius 30 metų stažą. Skundžiamo VSDFV Trakų skyriaus 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 13PP-2321 priėmimo dieną pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas buvo 30 m. 10 mėn. 23 d. Priimant minėtą sprendimą, pareiškėja neturėjo pilnų stažo metų, viršijusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 241 straipsnyje numatytą 30 metų stažą. Todėl LVAT konstatavo, kad skirti pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedą už stažo metus nebuvo pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Trakų skyrių išmokėti pareiškėjai negautą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (kaip pareiškėja patikslino savo apeliaciniame skunde – nuo 1991 metų, t. y. nuo senatvės pensijos paskyrimo metų) negali būti tenkinamas. LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedo už stažo metus apskaičiavimą bei mokėjimą ir visiškai pagrįstai pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė.
LVAT nutartyje taip pat nustatė, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas nebuvo nutrauktas. Nors pareiškėja nei skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės niekaip nepagrindė savo teiginio, kad jai turėjo būti mokama didesnė valstybinė socialinio draudimo našlių pensija, pirmosios instancijos teismas patikrino pareiškėjai paskirtos našlių pensijos apskaičiavimo teisingumą pagal byloje aktualiais laikotarpiais galiojusių teisės aktų nuostatas ir padarė teisingą išvadą, kad mokėti pareiškėjai jos nurodyto dydžio našlių pensiją nebuvo pagrindo. LVAT pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad VSDFV Trakų skyrius dėl kokių nors priežasčių mokėjo pareiškėjai ne tokio dydžio valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, koks jai priklausė pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, arba neteisėtai neišmokėjo pareiškėjai šios pensijos už kurį nors laikotarpį.
Byloje taip pat nustatyta, kad dėl pensijos perskaičiavimo pareiškėja kreipėsi 2009 m. kovo 27 d. prašymu, kuris buvo išnagrinėtas VSDFV 2009 m. gegužės 5 d. atsakymu Nr. (6.5) I-2671. Atsakyme pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos pensija apskaičiuota atsižvelgiant į 30 m. 10 mėn. 23 d. stažą ir 1990–1991 m. turėtą vidutinį uždarbį, jos pensija nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota, taip pat nuo 1995 m. gegužės 1 d. perskaičiuota, paaiškintos priežastys, kodėl mokama konkretaus dydžio pensija, kaip buvo ištaisyta klaida dėl nepilnų metų, viršijančių 30 metų stažą, perskaičiuojant pensiją po 2007 m. liepos 1 d. įstatymo pakeitimų, dėl pensijos išmokėjimo aplinkybių 2003 m. gruodžio mėn., paaiškinta atsakymo apskundimo tvarka ir terminai.
Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja šio atsakymo teismui neskundė.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog atsakovės atsisakymas nagrinėti jos prašymą yra neteisėtas, pažymi, jog įvertinus pareiškėjos VSDFV anksčiau teiktų prašymų turinius nustatyta, jog pareiškėjos prašymų formuluotės yra tapačios, o patys prašymai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl senatvės pensijos perskaičiavimo – sukauptu 15 metų didesniu nei jai taikytinas 15 metų būtinasis stažas. Kaip minėta, šiuo aspektu pareiškėjos ir VSDFV ginčas jau buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmiau paminėtas teisinis reglamentavimas numato, kad prašymai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, pateiktas pakartotinis prašymas, į kurį jau buvo atsakyta, institucijos sprendimu gali būti nenagrinėjamas.
Taigi, tai, kad pareiškėjos netenkina ar ne visiškai tenkina atitinkami VSDFV sprendimai, nėra pagrindas iš naujo šias aplinkybes nagrinėti naujai pateiktų prašymu pagrindu.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymu, jame nenurodydama naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, tačiau toks siekis prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam reglamentavimui.
Pažymėtina, jog pareiškėja prie 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymo nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti anksčiau teiktų atsakymų pagrįstumu. Taigi, šiuo atveju naujų faktinių duomenų, kurie nebūtų VSDFV įvertinti ankščiau, nebuvo nurodyta. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2009 m. kovo 27 d. ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymų dalykai yra iš esmės tapatūs, todėl atsakovė ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos perskaičiavimu, todėl, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį.
Priešingai negu nurodo pareiškėja, atsakovė sprendime atsisakymą nagrinėti prašymą pagrindė teisės aktais bei objektyviomis aplinkybėmis. Be to, VSDFV sprendime pateikta informacija, atsižvelgus į pareiškėjos prašymo turinį yra detali, išsami ir laikytina tinkama. Teismas sprendžia, jog pareiškėjos nesutikimas su sprendimu yra tik subjektyvaus pobūdžio vertinimas, kuris savaime nelemia VSDFV 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad VSDFV 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-10541, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad pakartotinai jos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymas nebus nagrinėjamas, yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.
Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.