- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2-919-241/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jausta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jausta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-1005-479/2017 pagal D. M. (D. M.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jausta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius D. M. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Jausta“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal 2015 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį, todėl yra skolinga ieškovui 13 384,23 Eur. Atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, todėl, ieškovo nuomone, yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Jausta“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė Eglę Gabrėnienę.Teismas, įvertinęs atsakovės 2015 metų balanso duomenis, nustatė, kad atsakovė turėjo turto iš viso už 35 504 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 12 306 Eur, trumpalaikis turtas - 23 198 Eur, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 38 689 Eur. Įmonės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė veikė nuostolingai ir 2015 metais įmonės nuostoliai sudarė 35 274 Eur.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 1–3 punktais, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsniu iškėlė atsakovei bankroto bylą. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priimti pateikiamus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nebuvo informuota nei apie teismo priimtą ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apie tai, kad turi pateikti atsiliepimą ir kitus reikšmingus dokumentus, susijusius su atsakovės mokumu. Todėl buvo pažeistos įstatyme įtvirtintos atsakovės procesinės teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus.Teismas siųsdamas procesinius dokumentus atsakovei nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismas pranešimą atsakovės buveinės adresu siuntė tik vieną kartą. Kadangi atsakovės buveinės adresu veikia ne viena įmonė, pranešimas apie teismo siųstus dokumentus galėjo būti paliktas ne tam adresatui. Teismas spręsdamas dėl įmonės mokumo vadovavosi balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, sudarytomis 2015 m. gruodžio 31 d. Šie finansiniai duomenys 2017 m. sausio 20 d. yra iš esmės pasikeitę. Atsakovė šiuo metu tebevykdo veiklą, jos 2016 m. pelningumo rodikliai yra ženkliai geresni nei 2015 m. Atsakovė yra sudariusi ir šiuo metu vykdo rangos sutartį su UAB „Vėtrungės būstas“, kurioje numatyta atlikti darbų už 299 879,81 Eur. Sutartis yra vykdoma, o gavus atsiskaitymą pakaktų lėšų padengti įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Atsakovė taip pat turi kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti ypatingo statinio rangovu, kas suteikia bendrovei papildomą vertę.Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, nepateikė jokių finansinių duomenų (dokumentų), pagrindžiančių įmonės mokumą. Kartu su atskiruoju skundu pateikta rangos sutartis ir sertifikatas nėra pakankami dokumentai, kurie suteiktų būtinos informacijos apie įmonės finansinę padėtį. Taigi atsakovė iš esmės neginčija teismo nustatyto įmonės nemokumo. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija ieškovo kreditorinio reikalavimo, kas atitinkamai reiškia, jog ji pripažįsta, kad šis kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, o atsakovė yra finansiškai nepajėgi jį įvykdyti. Atsakovė melagingai nurodo, jog apie bankroto procesą sužinojo tik 2017 m. kovo 17 d. Tai, kad ji meluoja ir klaidina teismą bei kitus proceso dalyvius, įrodo 2017 m. balandžio 4 d. antstolio patvarkymas, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0127/17/00129 užvesta 2017 m. sausio 25 d. Tą pačią dieną surašytas turto aprašas Nr. S17-3073 bei registruota pašto siuntą išsiųstas atsakovei, adresu Artojo g. 3, Klaipėda. Minėtas turto aprašas 2017 m. sausio 26 d. 8:43 val. taip pat išsiųstas ir el. paštu info@jausta.lt. Taigi atsakovė apie vykstantį bankroto procesą žinojo anksčiau, tačiau jokių veiksmų nesiėmė – dėl ko yra pagrindas manyti, kad ji siekia vilkinti bankroto procesą formaliai pateikdama atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2016 m. sausio 18 d. rangos sutartį Nr. VTB-SUT-REN-16-001 su priedais bei atsakovės kvalifikacijos atestatą Nr. 7842, suteikiantį atsakovei teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Šie duomenys, atsakovės vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotą įmonės nemokumą. Apie šių dokumentų egzistavimą ieškovui yra žinoma, todėl atsakovės pateikti nauji įrodymai priimami ir bus vertinami su kitais byloje esančių įrodymais, pasisakant dėl atsakovės skundo argumentų, susijusių su įmonės mokumu.
Dėl bylos esmės
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Kitos atsakovės turtinę padėtį liudijančios informacijos – 2016 metų balanso, skolininkų ir kreditorių sąrašo – teismas neturėjo. Teismas konstatavo, kad jau 2015 metais atsakovė veikė nuostolingai (patyrė 35 274 Eur nuostolių), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 38 689 Eur ir viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (35 504 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu bylos duomenų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokių teismo išvadų pagrįstumą, ir savo mokumo iš esmės neįrodinėja. Apeliantės pateikta rangos sutartis su priedais teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo nepaneigia. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir bankrutuojanti įmonė gali tęsti ūkinę komercinę veiklą, o apeliantei gavus pakankamai pajamų, atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais ir bankroto administratoriui pateikus teismui tai įrodančius dokumentus, teismui atsirastų pagrindas nutraukti įmonės bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota nei apie teismo priimtą ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apie tai, kad turi pateikti atsiliepimą ir kitus reikšmingus dokumentus, susijusius su atsakovės mokumu. Todėl apeliantės teigimu, buvo pažeistos įstatyme įtvirtintos atsakovės procesinės teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus. Taip pat, pasak apeliantės, teismas siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus nesivadovavo CPK 123 straipsnio 4 dalimi, nes procesinius dokumentus atsakovės buveinės adresu siuntė tik vieną kartą ir jie galėjo būti įteikti ne tai įmonei. Su tokiais skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 24 d. siuntė atsakovei jos buveinės adresu (Artojo g. 3, Klaipėda) pranešimą dėl atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį pateikimo. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės adresu, teismas procesinius dokumentus 2017 m. vasario 7 d. persiuntė atsakovės vadovo K. M. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nepavykus procesinių dokumentų įteikti ir šiuo adresu, 2017 m. vasario 23 d. teismas, priešingai nei teigia apeliantė, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesinius dokumentus atsakovei pakartotinai išsiuntė jos registruotu buveinės adresu Artojo g. 3, Klaipėda, todėl procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Negana to, pirmosios instancijos teismas apie ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nagrinėjimą skelbė viešai 2017 m. vasario 23 d. ir 2017 m. kovo 7 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantei buvo tinkamai pranešta ir neabejotinai buvo žinoma apie ieškovo inicijuotą bankroto bylos iškėlimą, todėl konstatuoti, jog buvo pažeistos apeliantės teisės, nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, kad teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.