Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl 2008-01-18 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2007-10-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose

Priteista iš R. V. 61,80 Lt. Kauno teritorinės ligonių kasai ir 60 Lt. nuketėjusiajai V. J. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 11 d. apie 22.00 val., per langą įsibrovė į L. J. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius sutuoktinius V. ir L. J., t.y. sudavė smūgį ranka V. J. į smakrą, padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir ne mažiau aštuonis smūgius rankomis L. J. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas pastarajam muštinę žaizdą nosies srityje, poodines kraujosruvas veide, nugaroje, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus veide, kairėje blauzdoje, nosies kaulų lūžimus, tuo nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą bei ir iš spintos pagrobė V. J. priklausančius daiktus: 20 litų, rankinę 20 litų vertės, kurioje buvo V. J. vardu išduotas LR piliečio pasas ir pensininko pažymėjimas, tuo padarydamas 40 litų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėjas prašė skundą patenkinti.

Prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti, bausmes subendrinti pagal LR BPK 63 str. 1d., 4d., 9d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bausmė R. V. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas 13 kartų, nusikalstamas veikas daro sistemingai, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis R. V. yra pavojinga visuomenei asmenybė, nes nusikalsta reguliariai, nusikaltimų darymas tapo jo pragyvenimo šaltiniu.

Apylinkės teismas teisingai pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Apylinkės teismas R. V. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti tik tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. Gi iš bylos medžiagos matyti, kad R. V., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nebuvo visiškai nuoširdus. Nors jis ir prisipažino padaręs plėšimą, tačiau tvirtino, kad rankinuko ir LR piliečio paso bei pensininko pažymėjimo iš nukentėjusiosios V. J. nepagrobė. Nuteistasis nepagrįstai teigia, jog jis nepagrobė nukentėjusiajai V. J. priklausančio rankinuko, kuriame buvo LR piliečio pasas ir pensininko pažymėjimas. Byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad R. V. pagrobė minėtus daiktus. Šias aplinkybes patvirtina nuketėjusieji V. J., L. J. savo parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Nuketėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nuketėjusioji V. J. sekančią dieną po įvykio ( 2006-12-12) pranešė teisėsaugos institucijoms apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento praradimą (t. 1 b. l. 68). Kolegijos nuomone, R. V. neigdamas pagrobęs rankinuką su asmens dokumentais siekia kiek įmanoma sumažinti nusikalstamų veikų apimtį ir taip sušvelninti sau padėtį. Jo tariamas visiškas nusikalstamos veikos pripažinimas bei gailėjimasis yra nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų bei teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų.

Nepagrįstas nuteistojo R. V. skundo motyvas, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas beviltiškoje būsenoje.

LR BK 59 str. 1 d. 4 p. kaip kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatė atvejį, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos kaltininko padėties. Baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžta sąvoka „beviltiška kaltininko padėtis“, todėl, ar kaltininko padėtį galima pripažinti beviltiška, kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis. Net įvertinus kaltininko padėtį kaip beviltišką reikia nustatyti, ar tokia situacija susidarė ne dėl tyčinių paties kaltininko veiksmų. Nustačius, kad beviltiška padėtis susidarė dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų, ši aplinkybė neturėtų būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia.

Byloje nėra duomenų, kad R. V. susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Pažymėtina, kad tokia situacija susidarė dėl paties R. V. veiksmų, jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, pabėgo iš areštinės, atvyko į Kauną, kur girtavo. Be to, R. V. padaryta veika nebuvo atsitiktinė, jis nusikalto ne pirmą kartą, antivisuomeninės jo nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, nusikaltimai buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Įvertinusi visas bylos aplinkybes bei byloje esančius R. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kolegija taip pat nemato pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą R. V. padarė dėl beviltiškos padėties.

Dėl bausmių subendrinimo.

Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2007-10-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai pritaikė LR BK 64 str. normą.

LR BK 63 str. 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Iš to seka, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2007-10-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Esant tokiom aplinkybėm, nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( LR BPK 328 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 2d.2p.,328 str. 1d.

nusprendė:

2008m. sausio 18d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. ir 9d. , 2008m. sausio 18d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2007-10-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 ( šešerius) metus.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.