Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. S. gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S. šeimos nario (motinos) M. G. S. (toliau ir pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. S. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 17 d. nutartimi R. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas buvo tęsiamas.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas ir R. S. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas M. G. S. skundas, kuriuo prašoma R. S. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į ambulatorinį gydymą. Skunde nurodoma, kad sūnų gydanti gydytoja dėl jo elgesio priekaištų nenurodė. Sūnus jos (pareiškėjos) atsiprašė, pripažino kaltę ir žadėjo alkoholio nevartoti. Ji pasižada sudaryti sąlygas sūnui gyventi sveikai ir tęsti gydymą Santaros klinikoje. Nurodo, kad jos turima kompetencija, žinios ir patirtis tai leidžia.

4. Teismo posėdyje pareiškėja ir asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta, nedalyvavo. R. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą - tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Susipažinęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie R. S. psichikos būklę, jo socialinį pavojingumą bei išklausęs teismo posėdyje dalyvavusius proceso dalyvius, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu R. S. keisti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į švelnesnę nėra jokio teisinio pagrindo.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. S. psichinę sveikatą, atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą, kurioje nurodoma, kad struktūruotoje aplinkoje R. S. psichikos būsena, elgesys formaliai teisingas, agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo, skundų neišsako. Emocijos monotoniškos, šaltos, nuotaika lėkšta, mąstymas rigidiškas, žemo produktyvumo. Aktyvios psichoprodukcijos neišsako. Nekritiškas savo buvusiam agresyviam elgesiui, priklausomybei nuo alkoholio. Klinikiniame vaizde psichoorganinis sindromas, sutrikusi socialinė adaptacija. Smurtas prieš motiną kartojasi, tačiau ryšius su mama palaiko. Komisija rekomendavo tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Abejoti Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o taip pat jos išvados pagrįstumu apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

9. Sprendžiant dėl R. S. pavojingumo, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis ir anksčiau yra padaręs eilę nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimųjų (tame tarpe ir motinos) atžvilgiu. Komisijos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. S. tik paskutinėmis dienomis pirmą kartą nenoriai pripažino, kad turi problemų su alkoholiu, kad netinkamai elgėsi su motina. Jo impulsų kontrolė pasilpusi, stokoja kritikos savo būklei ir nusikalstamai veikai. Kaip minėta, gydytojų komisija padarė išvadą, kad R. S. elgesys formaliai teisingas tik struktūruotoje aplinkoje. Įvertinus aptartas aplinkybes, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad esantis trumpalaikis būklės pagerėjimas dar nesudaro pagrindo pagrįstai išvadai daryti, kad R. S. elgesys nekels pavojaus aplinkiniams (artimiesiems) jam taikant ambulatorinį stebėjimą ir gydymą. Be to, R. S. grįžtų į tas pačias gyvenimo sąlygas, t. y. grįžtų gyventi pas motiną, kurios atžvilgiu smurtaudavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

10. Apibendrinant išdėstytą skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į Komisijos išvadą R. S. pasakymai M. G. S., kuo pastaroji grindžia savo skundą, kad jis jos atsiprašė už jai padarytą žalą, pripažino savo kaltę ir pažadėjo ateityje alkoholio nevartoti, laikytini deklaratyviais ir nesudaro pagrindo manyti, kad R. S. psichinė sveikatos būklė šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad išnyko jo pavojingumas ir kad toliau jis gali būti gydomas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Tai reiškia, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. S. šeimos nario – jo motinos M. G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.