- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- A-525-1335-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Trečiasis asmuo
- V. S., S. K., N. M., B. O. S., R. S., R. P., K. T., V. T., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Pareiškėjas
- M. S.
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius, Marius Embrektas
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., N. M., V. S., B. O. S., R. S., R. P., K. T., K. T., V. T., V. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. pareiškimu (t. I, b.l. 4 – 7), kurį patikslino (t. I, b.l. 18 – 21), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą paduoti nuosavybės teises į senelės A. S. Palangos mieste valdytą 3,85 ha žemės sklypą patvirtinančius dokumentus.
Nurodė, kad testamento, kaip dokumento, patvirtinančio nuosavybės teises į palikėjo turtą, iki įstatymo nustatyto termino, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., nepateikė dėl svarbių priežasčių. Iki 2004 metų sausio mėnesio nieko nežinojo apie A. S. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, paliko pareiškėjui. Testamentą rado atsitiktinai, tvarkydamas mirusiosios A. S. daiktus. A. S. testamentas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises Palangos miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas 2004 m. vasario 19 d., o atsakymas iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus, kad testamentas nepriimtas ir nėra teisinio pagrindo nuosavybės teisių atkūrimui buvo gautas tik 2006 m. birželio 7 d. Toks neigiamas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymas apskųstas, todėl pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo galėjo būti paduotas tik po 2007 m. gegužės 11 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime nurodė, jog A. S. testamentas laikytinas dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teises į palikėjo turtą, todėl jam taikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytas pateikimo terminas (iki 2003-12-31). Teigė, jog nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas teigti, kad įstatymo nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo sprendimas dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo reikalingas dėl to, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė testamento pagrindu atkurti nuosavybės teises į visą A. S. turėtą žemę, o jokiu kitu būdu realizuoti savo teises nėra galimybės. Atnaujinus praleistą terminą, testamentas galėtų būti pateiktas Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, kuriame tvarkoma nuosavybės teisių į A. S. žemę atkūrimo byla. Nepateikus testamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui ir neatkūrus pareiškėjui nuosavybės teisių į visą A. S. turėtą žemę, būtų pažeista pareiškėjo, kaip vienintelio pagal testamentą teisėto pretendento į jai priklausiusį turtą, teisė. Be to, nuosavybės teisių į A. S. turtą ar jo dalį atkūrimas tretiesiems asmenims reikštų ne tik šių asmenų nepagrįstą praturtėjimą pareiškėjo sąskaita, pažeidžiant jo teisėtus ir sąžiningus interesus, bet ir būtų pažeista mirusiosios teisė ir valia visą savo turtą perleisti jos pasirinktam asmeniui.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA) atsiliepimu į pareiškimą (t. I, b.l. 49 – 50) prašė pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad A. S. 1987 m. balandžio 8 d. surašė testamentą, kurį patvirtino notaras R. S. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.33 straipsnį, kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją praneša žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Padarė išvadą, jog po A. S. mirties notaras pareiškėjui turėjo pranešti apie testamento turinį, nes testamentas buvo sudarytas notarine tvarka. Be to, testamentu M. S. buvo paliktas ir butas, (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų įraše įrašyta, jog butas nuosavybės teise M. S. priklauso nuo 1998 metų, ir padarė išvadą, jog testamento turinį pareiškėjas žinojo bent jau nuo 1998 metų.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., N. M., K. T. atsiliepime į pareiškimą (t. I, b.l.42 – 44) nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka jie pretenduoja į M. Š. (M. S. prosenelės) turėtą žemę. Apie 1987 m. balandžio 8 d. testamentą pareiškėjui buvo žinoma nuo to momento, kai tik testamentas buvo sudarytas, nes jis jau iki 1995 metų visiems pretendentams paskleidė apie tai žinias, todėl pareiškėjo pareiškime nurodytas argumentas, kad apie testamentą jis sužinojo tik 2004 metų sausio mėnesį yra neteisingas. Be to, pareiškėjas jau 1995 metais kreipėsi į teismą dėl savo senelės A. S. valdytos 3,85 ha žemės ir, kaip patvirtina 1995 m. kovo 29 d. teismo sprendimas, pareiškėjas vienas, be kitų pretendentų, dalyvauja teisme, tuo aiškiai išreikšdamas savo valią, kad jis vienas yra A. S. žemės paveldėtojas. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įstatymo nustatyta tvarka dokumentų ir yra praleidęs terminą be svarbių priežasčių.
Tretieji suinteresuoti asmenys V. S., B. S., J. S. atsiliepimu į pareiškimą (t. I, b.l. 46 – 47) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 11 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A10-490/2007 tarp tų pačių proceso šalių ir pasisakė, kad testamentas laikytinas dokumentu, kuriuo pareiškėjas įrodinėja nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o tokio dokumento pateikimui taikytinas įstatymo nustatytas terminas. Kadangi testamentas buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, Palangos miesto žemėtvarkos skyrius pagrįstai pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo dokumentui, patvirtinančiam nuosavybės teises, paduoti. Pareiškėjas dar 2004 metų sausio mėnesį sužinojo apie tai, kad pateikti testamentą yra praleistas terminas, jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir atnaujinti praleistą terminą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas to sąmoningai nepadarė. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra jaunas, išsilavinęs žmogus, jis žinojo ir privalėjo žinoti testamento pateikimo vykdymui terminus bei testamentu priimamo paveldėto turto perėmimui nustatytą terminą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti tik sužinojęs apie esantį testamentą. Pabrėžė, jog aplinkybės, kad pareiškėjas apie esamą testamentą sužinojo tik 2004 metais, yra abejotinos, apie testamento egzistavimą jis žinojo nuo pat A. S. mirties.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu (t. I, b.l. 180 – 184) pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
Remdamasis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, nurodė, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ar jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus prašymus, dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei pasirinktam elgesiui taip, kai jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti tokią teisinę situaciją. Pareiškėjo iškelta versija apie tai, jog apie A. S. testamentą jis nieko nežinojo iki to momento, kol atsitiktinai jį aptiko 2004 metų sausio mėnesį, tvarkydamas mirusiosios daiktus, kai rengėsi parduoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su A. S. iki jos mirties ir po jos mirties, nėra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip aplinkybę, nepriklausiusią nuo pareiškėjo valios, kuri objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Atkūrimo įstatymo numatytas teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo senelė A. S. 1987 m. balandžio 8 d. sudarė testamentą, kuriuo visą pajamų įnašų sumą, įneštą Palangos miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Birštonas“ už kooperatinį trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat visą kitą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko jis besusidėtų mirties dieną, paliko pareiškėjui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1995 metais kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymas patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojasi su Kubiliaus žemės sklypu, iš pietų – su Šeškaus sklypu. Toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, tikslu atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie A. S. 1987 m. balandžio 8 d. surašytą testamentą žinojo, nes pagal tuomet galiojusį Atkūrimo įstatymą pretenduoti į senelės valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo tik kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Priešingu atveju pareiškėjui nebuvo tikslo nusistatinėti juridinę reikšmę turintį faktą į A. S. nuosavybės teise valdytą 3,85 ha žemės sklypą Palangoje. Nurodė, kad nebuvo paneigti trečiųjų suinteresuotų asmenų: S. K., N. M. ir K. T. atsiliepime išdėstyti argumentai, jog pareiškėjas apie testamentą žinojo dar iki 1995 metų, nes į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl A. S. valdytos 3,85 ha žemės sklypo kreipėsi vienas. Tokius argumentus patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad į bylą suinteresuotais asmenimis, tretieji suinteresuoti asmenys, kaip pretendentai į A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), valdytą nuosavybės teise 3,85 ha žemės sklypą, nebuvo įtraukti. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko patvirtina, kad pareiškėjas butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise valdė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1998 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. 2. Atsižvelgiant į testamento turinį, manoma, kad nuosavybės teisė į butą suteikta testamento pagrindu. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad testamentas pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo nustatytą terminą ir jis kuo skubiau turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo bei apie tai informuoti Palangos miesto žemėtvarkos skyrių. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 28 d., nepagrįstu pripažino pareiškėjo motyvą, kad į teismą galėjo kreiptis tik po to, t.y. 2007 m. gegužės 11 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog A. S. testamentas laikytinas dokumentu. Konstatavo, jog pareiškėjo argumentas, kad iki 2004 metų sausio mėnesio jis nieko nežinojo apie A. S. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jos mirties dieną, paliko pareiškėjui, laikytinas nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 188 – 194), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais motyvais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, kad Atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo momentu (1994-12-09) negaliojo, nes jis priimtas tik 1997 m. liepos 1 d. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas pagal tuo metu galiojusį Atkūrimo įstatymą pretenduoti į senelės valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo tik kaip asmuo, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepagrįsta. Be to, kreipimosi į teismą momentu (1994-12-09) galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų tokių nuostatų nenumatė. Jis į nuosavybės teisių atkūrimą pretendavo ne kaip testamentinis įpėdinis, o kaip A. S. dukters V. S. sūnus, tai patvirtina ir pareiškėjo prašymas nuosavybės teises atkurti per jo mamą V. S. .
2. Nesutinka su teismo išvadomis, jog jis apie testamentą žinojo, nes į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi vienas, o į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys, kaip pretendentai į A. S. nuosavybės teise valdytą 3,85 ha žemės sklypą. Nurodo, kad į teismą dėl juridinio fakto nustatymo kreipėsi ne tikėdamasis, kad jam gali būti atkurtos nuosavybės teisės į visą žemės sklypą, o siekdamas, kad būtų nustatytas pats A. S. nuosavybės faktas. Priimtas teismo sprendimas sukūrė teises ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, kurie galėjo pretenduoti į A. S. nekilnojamąjį turtą. Be to, jis nėra teisininkas, todėl jam nebuvo žinomas suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą institutas.
3. Nesutinka su išvada, jog jis anksčiau žinojo apie A. S. testamentą, nes butą (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės teise valdė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. Nuosavybės teisė, atsižvelgiant į CK 4.47 straipsnio 2 punktą, negali atsirasti testamento pagrindu. Minėto buto įregistravimo pagrindas buvo ne paveldėjimo teisės liudijimas, o kooperatyvo pažyma, kurios teismas nevertino, nes ji nebuvo pateikta į bylą. Nurodo, kad minėta pažyma patvirtina, jog butą jis ne paveldėjo, o 1991 metais išsipirko.
4. Nurodo, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius tik praėjus daugiau nei 27 mėnesiams grąžino jo pateiktą testamentą, todėl pareiškėjas visą tą laiką neturėjo pagrindo manyti, kad testamentas nepriimtas ar gali būti grąžintas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 2 – 4) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai nurodo, kad gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Birštonas“ 1987 m. liepos 30 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas testamento pagrindu paveldėjo A. S. pajaus įnašus ir apie testamentą žinojo bent jau 1987 m. birželio 8 d.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 7 – 8) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 11 punktas. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų ir kitų dokumentų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir Atkūrimo tvarkos 11 punkto 1 dalimi terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas savo senelės A. S. 1987 m. balandžio 8 d. testamentą Klaipėdos AVA pateikė 2004 m. vasario 19 d. (t. I, b.l. 10), t.y. praleidęs Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Įstatyme bei Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Pareiškėjas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, nurodydamas, jog apie minėtą testamentą sužinojo tik 2004 metų sausį, Klaipėdos AVA atsakymą, jog jis praleido nustatytą dokumentų pateikimo terminą, gavo tik 2006 m. birželio 7 d., o toks testamentas nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu pripažintas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. sprendimu.
Kaip matyti iš A. S. 1987 m balandžio 8 d. testamento (t. I, b.l. 9), ji pareiškėjui, be kito savo turto, paliko visą pajinių įnašų sumą, įneštą Palangos miesto gyvenamų namų statybos kooperatyvui „Birštonas“ už kooperatinį trijų kambarių butą, esantį Palangoje, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b.l. 154 – 155) patvirtina, jog pareiškėjui, remiantis Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1998 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. 2, gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. Pažymoje Nr. 2 nurodyta, kad pareiškėjas yra minėto kooperatyvo narys, pajus pilnai sumokėtas 1991 metais. Pateikti archyviniai dokumentai (t. II, b.l. 13) patvirtina, kad pareiškėjas 1987 m. birželio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Birštonas“ pirmininką, nurodydamas, kad, mirus jo seneliams, A. S. ir A. S., prašo priimti į kooperatyvo narius, nes gyvena minėtame bute, be to, po senelės mirties paveldėjo pagal testamentą visas pajaus sankaupas. Pažymėtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys S. K., N. M., K. T. atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, jog pareiškėjas nuo pat testamento sudarymo momento žinojo apie tokį testamentą. Kartu nurodytina, jog pareiškėjas buvo antrosios eilės pretendentas į A. S. turtą, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjui nebūtų buvę žinoma apie testamentą ir jis nebūtų buvęs nustatyta tvarka pateiktas, turtą pagal įstatymą būtų paveldėję pirmosios eilės pretendentai. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjui apie jo senelės testamentą tikėtina buvo žinoma jau nuo 1987 m. birželio 8 d. (nuo pareiškimo kooperatyvo pirmininkui surašymo momento), vėliausiai tokia aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma 1998 m. rugpjūčio 18 d. (nuo nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), Palanga, įregistravimo momento).
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimo terminą, taip pat nurodė, jog tik 2007 metais tapo žinoma, kad toks testamentas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Pabrėžtina, jog pareiškėjui jau 2006 m. birželio 7 d. Klaipėdos AVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (3.1)R4-520 (t. I, b.l. 11) išaiškinta, kad jis, norėdamas, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės, privalo kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti terminą ginčo testamentui pateikti. Tačiau pareiškėjas su tokiu išaiškinimu nesutiko ir kreipėsi į teismą, ginčydamas, jog testamentas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. sprendimu, išaiškinta priešingai, t.y. jog testamentas yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas ir jo pateikimui taikytini Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai. Pareiškėjas su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, į pirmosios instancijos teismą kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. (t. I, b.l. 4), t.y. praėjus dar trims mėnesiams po minėto teismo sprendimo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A261-505/2009) nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.
Bylos duomenys patvirtina, jog apie ginčo testamentą pareiškėjas žinojo jau iki 2004 metų. Be to, byloje nepateikti įrodymai ir duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus, ėmėsi priemonių gauti reikiamą informaciją ir operatyviai siekė įgyvendinti savo teises. Priešingai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas net ir po teismo sprendimo, su kuriuo jis sieja galimybę pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, paskelbimo į teismą su tokiu prašymu kreipėsi ne operatyviai, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui.
Konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.