Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teismas sprendė, jog pareiškimas negali būti priimtas, nes yra neteismingas Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Teismas nurodė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalį veiksmas, turintis teisinę reikšmę, kurį reikia atlikti, yra palikimo priėmimas, palikimas yra priimamas paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsiradimo vieta yra palikėjos paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o ši vieta yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo, jo teismingumo (Civilinio proceso kodekso 576 straipsnis) klausimus, todėl tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Kaip matyti iš pareikšto reikalavimo, pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, jog teisinę reikšmę turintis veiksmas, kurį turi atlikti pareiškėjas, yra palikimo priėmimas, o kad pareiškėjas būtų laikomas priėmusiu palikimą, jis turi paduoti palikimo atsiradimo vietos, t.y. paskutinės nuolatinės palikėjos gyvenamosios vietos (Civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalis), notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis), kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byla teisminga tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal tokią palikėjos paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pareiškimas dėl palikimo priėmimo turi būti paduotas Vilniaus miesto 11-ajame notarų biurui (kuris paveldėjimo klausimais aptarnauja būtent S. Stanevičiaus g. Fabijoniškių seniūnijoje), taigi esant šio notarų biuro buveinei Kaštonų g. 4-1, Vilniuje, kuri priskirtina Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijai, pareiškimas turi būti nagrinėjamas būtent nurodytame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškinys yra neteismingas tam teismui, ir nebuvo patikrintas pareikšto pareiškimo atitikimas jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, numatytiems Civilinio proceso kodekso 111, 576 straipsnyje, skundžiama teismo nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo G. T. pareiškimo dėl palikimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.