Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 29 d. teisme gautas atsakovės A. R. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi, atsakovei buvo nustatytas 7 (septynių) dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsakovei minėta nutartis įteikta 2021 m. lapkričio 23 d. 2021 m. lapkričio 26 d. teisme gautas atsakovės A. R. patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašoma panaikinti 2021 m. spalio 18 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė patikslintame pareiškime nurodė, kad ieškovo pareiga grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai apmokėti, atsakovei kilo po 2010 m. lapkričio 22 d., kai ji buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Nuo atsakovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos iki kol ieškovas pateikia ieškinį yra praėję bene 10 metų ir 9 mėnesiai, todėl šioje byloje turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kuris ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra šešių mėnesių trukmės. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl kad buvo įsitikinusi, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, savo ruožtu, įvertins faktą, kad tarp atsakovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos momento ir ieškovo ieškinio pateikimo momento yra praėję bene 10 metų ir 9 mėnesiai, todėl pritaikys senaties terminą ir ieškinį atmes. Atsakovė nėra išsaugojusi studijų sutarties ir kitų susijusių dokumentų, todėl jų pateikti negali, taip pat dėl to, kad šių dokumentų nebeturi, negali palyginti jų su ieškovo teikiamais dokumentais ir įsitikinti, kad ieškovo pateikti dokumentai yra teisingi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, turi teisę netenkinti pareiškimo arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, jei, išnagrinėjus pareiškimą, teismas konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo už akių instituto tikslas yra užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Dėl procesinio dokumento nepateikimo

Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-167/2005).

Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių

Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Taigi teismo teisė priimti sprendimą už akių yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, t. y. tinkamas procesinių dokumentų jai įteikimas.

Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo, tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių, tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo.

Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė A. R. buvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir jos atžvilgiu pradėtą civilinę bylą. Kaip matyti iš bylos duomenų, procesiniai dokumentai, t. y. patikslinto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovei asmeniškai įteikti 2020 m. spalio 1 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2021 m. spalio 15 d. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, 2021 m. spalio 18 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė. Atsakovė tokį savo pasyvumą aiškina tuo, jog buvo įsitikinusi, kad teismas atlikdamas įrodymų vertinimą, savo ruožtu, įvertins faktą, kad tarp atsakovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos momento ir ieškovo ieškinio pateikimo momento yra praėję bene 10 metų ir 9 mėnesiai, todėl vadovaudamasis CK 1.125 straipsniu pritaikys senaties terminą ir ieškinį atmes.

Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas neprivalėjo taikyti senaties savo iniciatyva. Atsakovė turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė. Atsakovė, gavusi ieškinį, turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinusi tinkamą procesinį bendrininkavimą, ir nustatytu terminu būtų pateikusi atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl to, jog buvo įsitikinusi, kad teismas savo iniciatyva taikys senatį, nėra reikšminga, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, todėl ji nesudaro pagrindo sprendimui už akių peržiūrėti. Teismas daro išvada, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių ir pateisinamų priežasčių.

Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbi ir kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią šalis turi įrodyti. Sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas tuomet, jei šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 284 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta būtina pirma sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė A. R. su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2010 m. lapkričio 22 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punktu bei Sutarties 16 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos dalį, t. y. 706,38 Eur.

Vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašas galiojęs atsakovės pašalinimo iš studijų metu) 7 punktu, aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia fondui šio aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, nurodydama vardą, pavardę, asmens kodą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos įsakymo numerį ir įsakymo datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos pagrindą, taip pat sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą, pažymi asmenis, nurodytus šio aprašo 6 punkte.

To paties aprašo 9 punkte numatyta, kad fondas, gavęs šio aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus šio aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą arba per 60 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo raštu kreiptis į fondą dėl kainos grąžinimo dalimis. Šiame punkte nurodytą įspėjimą fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar šio aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas, ne nurodytasis studijų sutartyje, šio asmens gyvenamosios vietos adresas – paskutiniu fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kuomet ji buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 22 d.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

Ieškovės reikalavimui dėl skolos už suteiktas paslaugas kyla iš skolinių teisinių santykių, kuriems taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo ieškovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos. Kaip matyti, norminio teisės akto pagrindu, šiuo atveju t. y. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, yra nustatyta tam tikra ikiteisminio skolos išieškojimo tvarka. Minėto aprašo 9 punkte numatyta, kad fondui gavus sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus šio aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) turi būti išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodoma, kad asmuo per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą fondo sąskaitą arba per 60 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo raštu kreiptis į fondą dėl kainos grąžinimo dalimis.

Šiuo atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl skolos grąžinimo. Aukštoji mokykla apie atsakovės pašalinimą fondą informavo 2011 m. kovo 2 d. Remiantis aprašu atsakovei 2011 m. balandžio 1 d. buvo išsiųstas įspėjimas dėl lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, kuris atsakovei įteiktas asmeniškai 2011 m. balandžio 6 d. Terminas įvykdyti prievolę baigėsi 2011 m. rugsėjo 28 d.

Kaip jau minėta pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Būtent ši teisės norma taikytina, šiuo atveju nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Taigi, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pinigų grąžinimo reikšti prasidėjo 2011 m. rugsėjo 28 d ir baigėsi 2021 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė, kreipdamasi į teismą 2021 m. rugsėjo 22 d., 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia reikalavimams išieškoti delspinigius turi tam tikrų ypatumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013 m. sausio 8 d. apžvalga AC-37-1).

Ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Priteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo šiuo atveju ieškovė neprašė, delspinigiai buvo priteisti už paskutines 180 dienų arba 6 mėnesių laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir įstatymas nereglamentuoja terminų, per kuriuos galima pareikalauti sumokėti delspinigius, todėl laikytina, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties praleidimo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais savarankiško pagrindo priimtą sprendimą už akių laikyti neteisėtu.

Be to, pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šioje byloje atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nereikalavo taikyti ieškinio senaties, todėl teismas priimdamas sprendimą už akių neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas netenkina atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priėmus sprendimą už akių, teismo papildomai turėtos išlaidos 4,46 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu gavus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neviršija teisės aktuose numatytos minimalios valstybei priteistinos sumą, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės A. R. pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-23279-359/2021 peržiūrėjimo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.