- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- I-2066-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad kalinant jį Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 1997-01-08 iki 199-07-15 ir nuo 2010-06-23 iki 2013-03-15 nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamoje patalpoje ir atitvertas tik 1,2 m aukščio mūrine sienele. Be to, sanitarinis mazgas buvo gerai matomas pro duryse įrengtą langelį. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas pakankamu kiekiu tualetinio popieriaus, nes dviem savaitėm būdavo išduodama tik pusė rulonėlio. Prie sanitarinio mazgo nebuvo įrengta lentynėlė ar spintelė higienos reikmenims susidėti. Neužtikrinus pareiškėjui privatumo ir kalinant netinkamomis sąlygomis, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. Pagal Konvenciją, kalinimas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis gali būti prilygintas kankinimui. Kalindamas pareiškėją žiauriomis, antisanitarinėmis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, Lukiškių TI-K pažeidė jo teises ir sukėlė neturtinę žalą kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., todėl pagal CK 6.271 str. valstybei kyla pareiga šią žalą atlyginti. Pareiškėjo patirta neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, psichologine įtampa, papildomais nepatogumais ir diskomfortu. Pareiškėjas prašo teismą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi apie savo teisių pažeidimus sužinojo tik po to, kai per televiziją pamatė prezidentės interviu apie netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–16) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 1997-01-08 iki 199-07-15 ir nuo 2010-06-23 iki 2013-03-15 teismui padavė tik 2017-01-09. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe, t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sudarė sąlygas pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimui. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobūdžio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali būti pripažįstami objektyviais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo G. Š. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė laikotarpiais nuo 1997-01-08 iki 199-07-15 ir nuo 2010-06-23 iki 2013-03-15 Lukiškių TI-K buvo ribojama, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, nebuvo užtikrintas privatumas.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiais nuo 1997-01-08 iki 199-07-15 ir nuo 2010-06-23 iki 2013-03-15, tačiau skundą teismui pateikė tik 2017-01-09. Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys, reikalavimus atlyginti neturtinę žalą kildinantys iš netinkamų kalinimo sąlygų, apie savo teisių pažeidimus sužinojo (turėjo žinoti ir suvokti) tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2014-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2016-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-662/2016).
Pagal CK 1.131 str. 2 d., teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi nurodyti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad kalėdamas Lukiškių TI-K jis nežinojo apie savo teisių pažeidimus negali būti pagrindas atnaujinti senaties terminą, kadangi teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti, kad yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, kad Lukiškių TI-K pažeidžia jo teises dėl ko jis patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus.
Akivaizdu, kad visą nurodytą kalinimo laikotarpį pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau skundą teismui padavė tik 2017-01-09. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių priežasčių, kurių pagrindu praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, pareiškėjas nenurodė. Jų nenustatė ir teismas.
Įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovas prašo jį taikyti, o pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvusių laikotarpiais nuo 1997-01-08 iki 199-07-15 ir nuo 2010-06-23 iki 2013-03-15, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.