- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- M1-558-718/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- ir J
- Kategorijos
nukentėjusiajai ir J. L. artimam asmeniui L. N., J. L. gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, išsilavinimo neturi, netekėjusiai, nedirbančiai, turinčiai neįgalumą, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuva, neteistai, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, prašoma taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L., 2020-11-08 apie 13.30 val. rankomis 5 kartus sudavė savo motinai L. N. per veidą ir kitas kūno vietas, nagais apibraižė kaklą ir dešinę ranką, pešė plaukus, tuo padarydama odos nubrozdinimus veide, kakle, krūtinėje, abiejose rankose, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairėje kojoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė J. L..
Nukentėjusioji L. N. parodė, kad jos dukrai J. L. nuo 3 metų diagnozuotas psichikos sutrikimas. Dukra pradėjo daug valgyti. 2020-11-08 konfliktas kilo dėl to, kad ji, L. N., neduoda jai valgyti, nors dukra buvo pavalgiusi. Dukra puolė ant jos, rankomis sudavė į veidą ir kitas kūno vietas apie 5 smūgius, nagais apibraižė, sugriebė už plaukų, juos patampė. Viskas vyko apie 20 minučių. Po to dukra nusiramino. Ji, nukentėjusioji, telefonu paskambino savo tėvams, kurie atvyko į jos namus ir dukrą nuramino. Kitą rytą ji nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Ji nesutinka, kad dukra važiuotų į Rokiškį gydytis. Į policiją ji kriepėsi norėdama, kad valstybė atkreiptų dėmesį, daugiau padėtų, nes dukra gauna 200 Eur neįgalumo pašalpą, yra laikoma, kad ji 50 procentų darbinga. Ankščiau nebuvo dukra tinkamai gydoma, nes buvo nepilnametė. Gyvena su dukra ir savo vyru, kuris dukrai yra patėvis. Dukrai šiuo metu yra 20 metų. Kai dukrai suėjo 18 metų, ji pradėjo gydytis pas gydytotąją psichiatrę V. G., 3 mėnesius vartoja vaistus. Po lapkričio mėnesio įvykio dukrai išrašyti vaistai, dukra juos vartoja 3 kartus per dieną, ji prižiūri, kad dukra vartotų vaistus, šiuo metu dukra yra pakankamai rami, vaikšto pas psichologą. Prieš tai dukra vartojo tik lašiukus, reguliaraus gydymo iki šio įvykio nebuvo. Dabar dukrai paskirti įtampą mažinantys vaistai. Dukra išeina iš namų, ji lanko neįgaliųjų dienos centrą ” (duomenys neskelbtini)”. Specialus autobusas surenka iš namų ir veža į Panevėžio gatvę. Ji norėjo teismui pateikti pažymą, kad dukrai nereikia gydytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, tačiau gydytoja B. G. atostogauja, o pavaduojanti gydytoja nerašo pažymos, nes, sakė, reikia dukrą stebėti. Pripažįsta, kad kartais neišpirkdavo dukrai išrašytus vaistus, o laiku neišpirkus negaliodavo receptas, bet vaistus visada turėjo.
Šalies argumentai
Iš 2020-11-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad su pareiškimu į policiją kreipėsi L. N. pareikšdama apie tai, kad 2020-11-08, apie 13:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namuose įvykusio konflikto metu, jos dukra J. L. rankomis sudavė smūgius į veidą, rankų nagais apibraižė kaklą, veidą bei ranką. Šiais savo veiksmais ji pareiškėjai sukėlė fizinį skausmą ( t.1, b.l. 1-2).
2020-11-09 asmens apžiūros protokolas ir fotoelntelės patvirtina, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją L. N. užfiksuoti sužalojimai, kuriuos ji patyrė (t.1, b.l.27-33).
Specialisto išvada Nr. G 1933/2020(03) patvirtina, kad L. N. padaryti odos nubrozdinimai veide, kakle, krūtinėje, abiejose rankose, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių kontaktinių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje, kas nukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l.37).
2020-11-17 Klaipėdos psichikos sveikatos centro raštas Nr. RS-1235 patvirtina, kad J. L. Všį Klaipėdos psichikos sveikatos centre gydoma dėl vidutinio protinio atsilikimo, skiriami vaistai. Motinai buvo pasiūlytas stacionarinis gydymas dukrai ( t.1, b.l. 42).
2020-11-27 specialisto išvadoje Nr. 95TPK-331 nurodyta, kad J. L. diagnozuota silpnaprotystė (vidutinis protinis atsilikimas), siekiant objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, galėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, jai tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę ( t.1, b.l.46).
Motyvuojamoji dalis
Asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokolas patvirtina, kad remiantis ekspertizės aktu konstatuojama, kad dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens, J. L. psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose ji dalyvautų. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiam atstovui ( t.1, b.l. 94).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-49/2021, konstatuota, kad J. L. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu nustatytas vidutinis protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. J. L. dėl jai nustatyto vidutinio protinio atsilikimo (įgintos silpnaprotystės), reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo jai inkriminuojamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu J. L. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas (įgimta silpnaprotystė), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio šiuo metu ji negali suprasti savo veiksmų esmės bei negali jų valdyti. Su J. L. nerekomenduojama atlikti tyrimo veiksmų, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose. J. L. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę-stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje-Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. J. L. netikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ( t.1, b.l. 82-85, 122).
Ekspertizės aktui paaiškinti teisme apklausta ekspertė L. Š. parodė, kad ji tvirtina surašytą ekspertizės aktą. Rekomenduoja J. L. priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pagal tuos dokumentus, kurie buvo pateikti ekspertizės metu, matyti, kad reguliarus J. L. gydymas pradėtas tik 2019 m. spalio mėnesį. 2020 m. liepos mėnesį mamos prašymu pakoreguotas medikamentinis gydymas, padidintos vaistų dozės. Pati J. L. pas psichiatrą nesilankė nuo 2019-11-14, vaistų atvykdavo išrašyti ir apie jos būseną papasakodavo mama. 2021-01-04 gydytojo psichiatro įraše nurodoma, kad kreipėsi mama, matyt norėjo pažymos į „ (duomenys neskelbtini)“, mama nurodė, kad pasireiškė elgesio pakitimai, skirti vaistai „ Tiapridalis“. Ar reguliariai vartojami vaistai, nežinoma, nes vaistai neišperkami. Įvertinus tokį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad J. L. nesilanko pas gydytoją psichiatrą, gydytoja jos nemato, vaistų neišperka, vadinasi gydymas ambulatorinėmis sąlygomis neužtikrinamas, todėl rekomenduoja J. L. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Stebėtas sutrikęs emocinis ryšys, sutrikusi impulsų kontrolė bei smurtinis nusikaltimo pobūdis, todėl rekomenduoja J. L. taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą. Nėra duomenų, kad lankosi pas gydytoją ir būsena keičiasi, nėra gydytojo pažymos, kad būsena pakitusi. 2021 m. kovo 26 dienos duomenimis ( kuomet buvo atliekama ekspertizė), nuo 2019 m. lapkričio gydytoja J. L. nematė.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: nukentėjusiosios L. N. parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada patvirtina, kad šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė J. L.. Teismas konstatuoja, kad J. L., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad ji 2020-11-08 apie 13.30 val. rankomis 5 kartus sudavė savo motinai L. N. per veidą ir kitas kūno vietas, nagais apibraižė kaklą ir dešinę ranką, pešė plaukus, tuo padarydama odos nubrozdinimus veide, kakle, krūtinėje, abiejose rankose, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairėje kojoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. L. įstatymo uždrausta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti, J. L. jai inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu ( įgimta silpnaprotystė), reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančio dėmesio ar gydymo jai inkriminuojamos veikos metu, dėl kurio ji veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Remenduoja taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę- stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Ekspertizės aktui paaiškinti ir papildyti teisme apklausta ekspertė L. Š. patvirtino psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas. Nurodė, kad J. L. rekomenduojama priverčiamoji medicininio poveikio priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi gydymas ambulatorinėmis sąlygomis neužtikrinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad J. L. ankščiau neteista, į ligos eigą, susirgimo sunkumą, į patologinę būklę, ekspertų išvadą, tai, kad J. L. nesilankė pas psichiatrą, nebuvo išperkami jai išrašyti vaistai, kas rodo, kad galimai vaistai nebuvo vartojami, daro išvadą, kad dėl psichikos sutrikimo reikia ją stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, nes nesigydydama ji gali būti pavojinga ir kelti grėsmę visuomenės saugumui. Dėl to jai reikia priverčiamojo gydymo. Teismo psichiatrė ekspertė L. Š. rekomenduoja taikyti J. L. stacionarinį gydymą. Teismo nuomone, ši priemonė šiuo metu yra ne per griežta, proporcinga ir teisinga priemonė, nes kitų duomenų apie dabartinę J. L. būseną, nėra.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, J. L. perduodama stacionariniam stebėjimui ir gydymui bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šiuo metu J. L. gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kitaip vertinti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadas, neturint kitokių duomenų, pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgiant į J. L. padarytos veikos pobūdį, susirgimo sunkumą, J. L. taikytina ekspertizės akte nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Esant minėtam susirgimui, būtinumui teikti J. L. efektyvią medicinos pagalbą bei atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, skirti kitokio stebėjimo sąlygas pagrindo nėra.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, saugomas byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 392 straipsniu, baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi,
nutaria:
J. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su nuotraukomis, saugomą byloje voke, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.