Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį, 128 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.20 val., Klaipėdos r. sav., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 290,91 – jame kilometre, A. K. vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz S 320 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, esant leistinam maksimaliam važiavimo greičiui 130km/h, važiavo 192 km/h greičiu, įvertinus prietaiso paklaida vairuotojo naudai (±6 km/h), leistiną maksimalų važiavimo greitį viršijo 56 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teismo pranešimu, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, paaiškino, kad 2016-08-13 vairavo I. F. priklausantį automobilį (b. l. 4).

Liudytojas I. F. parodė, kad jam priklausančiu automobiliu 2016 m. vasarą naudojosi jo dukterėčios vyras Ž. Automobiliu Ž. dažnai naudodavosi. Tikslios datos neprisimena, tačiau vasarą Ž. prašė leisti su automobiliu nuvažiuoti į Palangą ir liudytojas leido. A. K. nepažįsta.

Liudytojas Ž. I. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau jam būnant Šventojoje, susitiko pažįstamą A., kuris paprašė paskolinti automobilį, nes jam skubiai reikėjo nuvažiuoti į Kauną. Ž. I. leido A. pasinaudoti automobiliu. A. tą pačią dieną grįžo į Šventąją ir grąžino automobilį bei pasakė, kad važiuojant radaras užfiksavo jo greičio viršijimą. Grįžę į kauną jie abu nuvyko į policiją ir paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes. Ž. I. buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis davė automobilį teisė vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (b. l. 2), A. K. paaiškinimas (b. l. 4), I. F. paaiškinimas (b. l. 6), Ž. I. paaiškinimas (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9-18), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 24).

Administracinių teisės pažeidimų protokole A. K. veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą), 128 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių).

Iš rašytinių bylos duomenų bei liudytojo Ž. I. parodymų matyti, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.20 val., Klaipėdos r. sav., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 290,91 – jame kilometre, A. K. vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes – Benz S 320 CDI, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, esant leistinam maksimaliam važiavimo greičiui 130 km/h, važiavo 192 km/h greičiu, įvertinus prietaiso paklaida vairuotojo naudai (±6 km/h), leistiną maksimalų važiavimo greitį viršijo 56 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127 punktų reikalavimus.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų ANK numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. A. K. padaryta veika atitinka ANK 416 straipsnio 6 dalį. Įvertinus ATPK 124 straipsnio 6 dalies ir ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijas, tai, kad ANK numatyta griežtesnė sankcija, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirtina ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta nuobauda. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl A. K. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, todėl konstatuotina, kad teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnį fiksavimas, nustačius sunkesnio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį padarymą – perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Dėl to A. K. padaryti pažeidimai kvalifikuotini tik pagal vieną administracinį įstatymą – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.

A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi teismas

nutaria:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16060474364.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.