- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-482-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00164-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“
- Atsakovas
- J. K., E. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-482-227/2013
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00164-2012-0
2013 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-420/2013 pagal ieškovės UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ ieškinį atsakovėms J. K., E. Č., trečiajam asmeniui I. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. 2 021,59 Lt, iš atsakovės E. Č. 3 204,01 Lt žalą, procesines palūkanas. Nurodė, jog J. K. buvo įdarbinta pardavėja, o E. Č.– vedėja -pardavėja ieškovės firminėje parduotuvėje Nr. 57 Zarasuose. Su E. Č. buvo pasirašyta tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis ir E. Č. kartu su J. K. pasirašė Kolektyvinę materialinės atsakomybės sutartiį. 2010-08-18 atlikus parduotuvėje patikrinimą, nustatytas prekių trūkumas už 4 394,77 Lt ir 2 500 Lt grynųjų pinigų. E. Č. padengė grynųjų pinigų trūkumą. 2010-09-02 atlikus parduotuvėje patikrinimą nustatytas prekių trūkumas už 1 767,73 Lt. Teigė, jog atsakovės nesilaikė įsipareigojimo tausoti ir negrobstyti ieškovės turto ir dėl to ieškovė patyrė žalą, kurią grindžia inventorizacijos aprašų duomenimis. Kadangi atsakovės pasirašė kolektyvinę materialinės atsakomybės sutartį, atlygintinos žalos dydis nustatytinas proporcingai jų dirbtam laikui. Nurodė, kad per laikotarpį nuo 2010-02-10 iki 2010-08-18 atsakovė J. K. dirbo 46 proc. visų dirbtų valandų, todėl privalo atlyginti 2 021,59 Lt., o atsakovė E. Č.- 54 proc. visų dirbtų valandų, todėl privalo atlyginti 2 373,18 Lt. Atsakovė E. Č. per laikotarpį nuo 2010-08-18 iki 2010-09-02 dirbo 47 proc. visų dirbtų valandų ir atlygintinas žalos dydis yra 830,83 Lt. Viso atsakovės E. Č. atlygintinas žalos dydis yra 3 204,01 Lt. Pažymėjo, kad darbo sutartis su J. K. nutraukta 2010-09-03, o su E. Č.– 2010-09-02.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovių ar asmenų, kurie kartu buvo atsakingi pagal grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kaltę, nesugebėjo paaiškinti, kokius atsakovių veiksmus traktavo kaip netinkamai įvykdytas darbines pareigas (veiksmų neteisėtumas), dėl ko buvo padaryta žala (priežastinis ryšys). Pažymėjo, jog atsakovės negalėjo įrodinėti savo nekaltumo, nes nežinojo, kuo būtent pasireiškė jų kaltė. Patvirtino, kad nutraukus darbo sutartis su atsakovėmis, ieškovė visiškai su jomis atsiskaitė ir priekaištų joms nereiškė. Atsakovės iki 2010-08-18 atliktos inventorizacijos nebuvo baustos už darbo ar pareigų pažeidimus, todėl sprendė, jog nėra pagrindo teigti atsakovėms neatlikus savo pareigų. Kitų norminių aktų– vidaus darbo drausmės taisyklių, kolektyvines sutarties ar kitų aktų, kuriuos galėjo pažeisti atsakovės, ieškovė nenurodė. padarė išvadą, kad ieškovė atsakovių kaltės neįrodė. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovėms pradėjus dirbti pardavėjomis, joms buvo perduotos kokios nors materialinės vertybės pagal perdavimo priėmimo aktus ar kitus dokumentus. Pastebėjo, jog E. Č. pateikti tos pačios inventorizacijos duomenys skyrėsi nuo ieškovės pateiktųjų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės firminė parduotuvė Nr. 57 2010 m. birželio mėnesį persikėlė į kitas patalpas ir nenustatė, kad įmonės vadovas būtų ėmęsis priemonių užtikrinti vertybių saugumą parduotuvės persikėlimo į kitas patalpas metu, neatliko inventorizacijos. Nurodė, jog nėra duomenų, kad parduotuvėje buvo įrengta signalizacija, užtikrinanti materialinių vertybių apsaugą. Sprendė, kad minėtų aplinkybių visuma, net ir tinkamai sudarius visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus. Darė išvadą, kad, ieškovei iš esmės pažeidus inventorizacijos atlikimo tvarką, kas laikytina juridiniu pagrindu žalai ir jos dydžiui konstatuoti, byloje neįrodytos materialinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, atsakovių kaltė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės 2013 m. kovo 26 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, jog perduotinų materialinių vertybių sąrašo neįmanoma sudaryti, nes atsakovėms perduodama daug vertybių (prekės), o jų kiekiai nuolat kinta. Teigia, kad nesant konkretaus vertybių, už kurias prisiimama materialinė atsakomybė, sąrašo, laikoma, kad yra aiškūs atsakomybės objektai, t. y. darbuotojui perduotos vertybės, kurios yra neatskiriamai susijusios su atliekamomis darbo funkcijomis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintas inventorizacijos taisykles. Pažymi, jog įmonės vadovui neprivaloma atlikti inventorizaciją perkeliant parduotuvę į kitas patalpas ir tai negali būti vertinamas kaip esminis inventorizacijos tvarkos pažeidimas. Be to, ieškovė negavo jokio pranešimo iš atsakovių apie kokias nors aplinkybes, galinčias turėti įtakos vertybių saugumui, kaip numatyta kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartyje. Nurodo, kad teismas nenurodė konkrečių Inventorizacijos taisyklių punktų, kurie buvo grubiai pažeisti atliekant patikrinimus parduotuvėje. Paneigiant teismo išvadą dėl nebuvus galimybės patikrinti inventorizacijos aprašų duomenų atitikimą ieškovės vestai buhalterijai, pateikia prekinės apyvartos žiniaraščius už laikotarpius nuo 2010-02-10 iki 2010-08-17 ir nuo 2010-08-18 iki 2010-09-01. Teigia, jog žiniaraščiuose pateikti duomenys atitinka inventorizacijų duomenis. Kartu prašo teismo prijungti naujai teikiamus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodo, jog pateiktuose kasininkių -pardavėjų ir vedėjų -pardavėjų pareiginiuose nuostatuose aiškiai įtvirtintos atsakovių pareigos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovėms nebuvo aišku, kuo jos kaltinamos. Pažymi, kad teismas nevertino E. Č. prisipažinimų dėl 2010-08-18 rasto prekių ir grynųjų pinigų trūkumo kaip pagrįstų ir neginčijamų kaltės įrodymų. Teigia, kad E. Č. nepažeidus savo įsipareigojimų, ieškovei nebūtų kilusi žala, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės E. Č. neteisėtos veikos ir padarytos žalos. Tvirtina, kad darbuotojų kolektyvo atsakomybei kilti pakanka konstatuoti materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą dėl bent vienos tokią sutartį pasirašiusios darbuotojos, ir atsakomybė kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarties pagrindu kyla abiems atsakovėms, nepriklausomai nuo to, kad kiekviena jų atskirai paėmus neatliko neteisėtų veiksmų ar neatitinka kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pakartoja, jog atsakovėms pradėjus dirbti pardavėjomis, nebuvo perduotos jokios materialinės vertybės. Teigia, kad pagal kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, darbdavys netikrino žalos atsiradimo priežasčių. Nurodo, kad ieškovės prašymas prijungti naujus įrodymus nepagrįstas, nes abejonės dėl 2010-08-18 inventorizacijos apyrašo tikrumo kilo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tada ieškovė turėjo ir galėjo tai padaryti. Sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovių kaltės. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovė E. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog ieškovė nuo pat pradžių vengė vykdyti draudimą piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog skunde deklaratyviai teigia skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, analizuoja pasirinktinai vertinant atskiras teismo išvadas, nenurodydama nė vienos netinkamai išaiškintos materialinės teisės normos. Daro pagrįstą išvadą, jog ieškovė pažeidė visiškos materialinės atsakomybės sutartyse numatytą įsipareigojimą užtikrinti būtinas darbuotojams sąlygas, būtinas jų darbo sutarčių tinkamam vykdymui. Nurodo, jog ieškovė privalėjo nustatyti vidaus darbo tvarkos taisykles, tame tarpe ir parduotuvėje Nr. 57, taip pat prekių apskaitos tvarką, jų priėmimo ir išdavimo bei pardavėjo pavadavimo tvarką, be to, esant keliems materialiai atsakingiems asmenims, jų atsakomybės ribas. Pagrįstai pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas daugumos reikalavimų supažindinti darbuotoją su jo teises ir pareigas reglamentuojančiais aktais nėra įvykdęs. Pabrėžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius ieškovės pateiktus inventorizacijų aprašus su atsakovės pateiktais, tinkamai juos sugretino ir įvertino, kad pirmos instancijos teismui pateikti duomenys aprašuose „sumodifikuoti“ ieškovui naudinga linkme. Pastebi, kad pridedamais dokumentais ieškovė siekia įrodinėti naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmos instancijos teisme, kas yra draudžiama grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio skundo ribos- sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, atmestas ir patikrinimas ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Šioje byloje ieškovė prašymo bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ji turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovės prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Nuoseklus civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12 str., 17 str., 270 str.). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159 str., 179 str.). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu– ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320 ir 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio nagrinėjimo apimties ribojimai. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė prekinės apyvartos žiniaraščius už laikotarpius nuo 2010-02-10 iki 2010-08-17 ir nuo 2010-08-18 iki 2010-09-01. Šiuos dokumentus ieškovė pateikė, siekdama įrodyti inventorizacijos aprašų atitikimą vestai buhalterijai, tačiau klausimas dėl duomenų atitikties buvo keliamas teismo posėdžiuose ir ieškovė turėjo teisę ir galimybę prie skundu pridėtus ir prašomus prijungti dokumentus pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių, sutrukdžiusių tai padaryti, nėra. Aptartais argumentais atmestinas apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus.
atsakovė J. K. 2009-10-09 darbo sutartimi Nr. 832 buvo priimta dirbti pardavėja UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ ir supažindinta su UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ Parduotuvių kasininkių- pardavėjų pareiginiais nuostatais bei Darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b. l. 6-7, 107-116, 118-121). Tą pačią dieną (2009-10-09) ji pasirašė Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį (t.2, b.l.9-10).
2009-09-30 tarp UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ ir Zarasų darbo biržos buvo sudaryta įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartis Nr. ESF-04-15-57, kurios pagrindu atsakovė E. Č. buvo priimta dirbti pardavėja, ir supažindinta su UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ Parduotuvių vedėjų- pardavėjų pareiginiais nuostatais bei Darbo tvarkos taisyklėmis (1 t., b. l. 107-116, 122-129; 2 t., b. l. 6-7). 2009-09-29 E. Č. pasirašė Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, o sekančią dieną- 2009-09-30- Tipinę visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį (1 t., b. l. 8-9; 2 t., b. l. 9-10).
2010-02-10 UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ firminėje parduotuvėje Nr. 57, buvusioje Sėlių a. 10, Zarasų m., (toliau – Parduotuvė), kurioje dirbo abi atsakovės, buvo atliktas patikrinimas ir Atsargų inventorizacijos aprašo duomenimis trūkumo nenustatyta (1 t., b. l. 20-23, 85-90; 2 t., b. l. 32-35). Parduotuvėje įvesta kompiuterizuota sistema: Nuo to laiko 2010 m. birželio mėnesį parduotuvė persikėlė į kitas patalpas, esančias Savanorių g. 5, Zarasų m.. 2010-08-18 Parduotuvėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytas trūkumas prekių už 4 394,77 Lt ir 2 500 Lt grynųjų pinigų (1 t., b. l. 78-84). Atsakovė E. Č. 2010-08-18 rašytiniame pasiaiškinime UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ dėl 2010-08-18 patikrinimo metu rastų trūkumų, nurodė, kad trūkumai susidarė dėl jai nežinomų priežasčių ir įsipareigojo pinigus grąžinti kitą dieną, o sekančią dieną (2010-08-19) prekių trūkumo sumą paprašė leisti sumokėti per keturis mėnesius (2 t., b. l. 21-23). UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ 2010-08-19 direktoriaus įsakymu Nr. P-239, už įmonės grynųjų pinigų pasisavinimą bei neatsakingai atliekamą darbą E. Č. pareikštas papeikimas (2 t., b. l. 24). Šios drausminės nuobaudos atsakovė E. Č. neginčijo. 2010-09-02 Parduotuvėje vėl buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytas prekių trūkumas už 1 767,73 Lt (2 t., b. l. 25-31). Iš pateiktų UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ atsargų nurašymo aktų matyti, kad Parduotuvėje 2010 m. birželio – 2010 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami kasmėnesiniai prekių nurašymai (1 t., b. l. 91-94; 3 t., b. l. 18-19). Iš UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad per laikotarpį nuo 2010-02-10 iki 2010-08-18 E. Č. ir J. K. dirbo viso 2 088 valandas, iš kurių E. Č. dirbo 1 128 valandas, o J. K.- 960 valandų (1 t., b. l. 24-44; 2 t., b. l. 36-56), o per laikotarpį nuo 2010-08-18 iki 2010-09-02 pardavėjos dirbo 264 valandas, iš kurių E. Č. dirbo 124 valandas (2 t., b. l. 54-59). Iš UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių taip pat matyti, kad J. K. nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2010-08-02 iki 2010-08-31 (1 t., b. l. 42-44). Atsakovės buvo atleistos iš darbo jų pačių prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d :.E. Č. 2010-09-02 įsakymu Nr. 256, o J. K.- 2010-09-03 įsakymu Nr. P-257. Su abejomis ieškovas pilnai atsiskaitė (1 t., b. l. 99-102). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti žalos atlyginimą iš E. Č. – 3 204,01 LT, iš J. K. – 2 021,59 Lt (1 t., b. l. 2-4; 2 t., b. l. 1-4).
Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo
Minėta, ieškovė ieškiniu reikalavo ir skundu reikalauja priteisti iš atsakovių- buvusių darbuotojų žalos atlyginimą ir procesines palūkanas už joms, kaip visiškai materialiai atsakingoms darbuotojoms, patikėtų materialinių vertybių neišsaugojimą. Žalos dydį skaičiuoja pagal inventorizacijų (2010-08-18 ir 2010-09-02) rezultatus atitinkamai kiekvienos atsakovės dirbtų valandų skaičiui, nes nuo 2010-08-02 atsakovė J. K. nedirbo dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė šiais pagrindais: ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovių ar kitų asmenų, kurie kartu buvo atsakingi pagal grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kaltę; nepaaiškino kokius atsakovių veiksmus traktavo kaip netinkamai įvykdytas darbines pareigas (veiksmų neteisėtumas), kurių pasėkoje buvo padaryta žala (priežastinis ryšys); atsakovių kaltė nepreziumuojama; jos negalėjo įrodinėti savo nekaltumo, nes nežinojo kuo būtent pasireiškė jų kaltė; nutraukus darbo sutartis su jomis ieškovas visiškai atsiskaitė; nėra pagrindo teigti, kad jos neatliko savo pareigų; atsakovės iki 2010-08-18 inventorizacijos nebuvo baustos už darbo ar pareigų pažeidimus; nėra įrodymų, kad joms pradėjus dirbti buvo perduotos materialinės vertybės ar kiti dokumentai pagal perdavimo priėmimo aktus. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada dėl ieškinio nepagrįstumo. Todėl skundą tenkina, skundžiamą sprendimą naikina ir ginčą išsprendžia iš esmės (CPK 326 str. 1 d. 2 p).
Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas– teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 str.). Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovei vykdant darbo funkcijas, todėl dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės (darbdavio) turtui padarytą žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę. Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma DK 246 straipsnyje numatytų materialinės atsakomybės sąlygų visuma: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.).
Iš byloje esančios 2009-10-09 darbo sutarties matyti, kad J. K. įsipareigojo kokybiškai atlikti darbą, laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, prižiūrėti, tausoti, įmonės turtą ir pan. (1 t., b. l. 6-7). Pasirašytinai supažindinta su ieškovės parengtais Parduotuvių kasininkių-pardavėjų pareiginiais nuostatais, J. K. sutiko laikytis nuostatuose nurodytų kasininkės -pardavėjos pareigų, prižiūrėti, tvarkyti prekes ir pagal 2009-10-09 Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį– tausoti vertybes ir stengtis išvengti nuostolių, o padarytos žalos atveju- ją atlyginti (1 t., b. l. 118-121, t.2, b.l.9-10). Atsakovė E. Č., pasirašydama 2009-09-29 Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį ir 2009-09-30 Tipinę visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigojo tausoti perduotas saugoti ar kitiems reikalams bendrovės materialines vertybes, tvarkyti jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir pan. , stengtis išvengti nuostolių, o padarytos žalos atveju- ją atlyginti (2 t., b. l. 8-10). Ji, rašytinai supažindinta su Parduotuvių vedėjų -pardavėjų pareiginiais nuostatais, įsipareigojo organizuoti ir kontroliuoti kasininkių-pardavėjų darbą, užtikrinti pristatymo prekių atitikimą finansinės apskaitos dokumentams (1 t., b. l. 122-125). Darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos direktoriaus 2008-12-01 įsakymu N.V-105 (jos nuo 2010-01-18 taikomos ir atsakovių dirbamoje firminėje parduotuvėje Nr. 57, Sėlių g. 10, Zarasų m.) įpareigoja įmonės darbuotojus vykdyti darbo sutarties sąlygas, įsipareigojimus, laiku ir tiksliai vykdyti nurodymus, nustatytus darbo sutartyje bei pareiginėse instrukcijose (1 t., b. l. 109, 114). Su šiomis taisyklėmis abi atsakovės supažindintos pasirašytinai (1 t., b. l. 116). Įvertinus paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės E. Č. ir J. K. buvo tinkamai supažindintos su ieškovės lokaliniais aktais, nustatančiais įmonės vidaus darbo tvarką, darbuotojų pareigas pagal pareiginius nuostatus, atsakomybę dėl perduotų materialinių vertybių, grynųjų pinigų neišsaugojimo, todėl, darytina išvada, kad jos žinojo savo įsipareigojimus ieškovei (CPK 185 str.).
2010-08-18 atlikus Parduotuvėje patikrinimą, buvo nustatytas 4 394,77 Lt prekių ir 2 500 Lt grynųjų pinigų trūkumas (1 t., b. l. 78-84). Po dviejų savaičių- 2010-09-02 Parduotuvėje atlikto patikrinimo metu vėl rastas 1 767,73 Lt prekių trūkumas (2 t., b. l. 25-31). Patikrinimų metu nustatytus trūkumus ieškovė grindė inventorizacijos aprašais bei trūkumų konstatavimo aktais (1 t., b. l. 84; 2 t., b. l. 31). Kaip minėta, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų ar netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Darbuotojo materialinės atsakomybės būtina sąlyga yra žalos padarymas neteisėta veika. Neteisėta veika, kaip materialinės atsakomybės sąlyga, yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės norminiai aktai ir kt. Kiekviena darbuotojo kaltės forma– tyčia, neatsargumas- ir rūšis– tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas- dėl pasitikėjimo ar nerūpestingumo- yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą įtvirtinta DK 228 straipsnyje. Šioje byloje žalos padarymas neteisėta atsakovių veika pasireiškė tuo, kad jos neužtikrino materialinių vertybių išsaugojimo, nesiėmė priemonių išvengti nuostolių. Laikytini nepagrįstais atsakovių teiginiai, esą nežinojo, kuo pasireiškė jų kaltė. Priešingai šiam teiginiui, E. Č. ir J. K., pasirašydamos UAB „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ Darbo tvarkos taisykles, Darbo sutartis, Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis, įsipareigojo tausoti įmonės turtą, stengtis išvengti nuostolių. Tačiau šių įsipareigojimų atsakovės tinkamai nevykdė ir dėl to ieškovas patyrė žalą. Tai, kad Parduotuvė 2010 m. birželio mėnesį persikėlė į kitas patalpas ir nebuvo atlikta inventorizacija ar nebuvo įrengtos papildomos saugos priemonės naujose patalpose, nepaneigia atsakovių materialinės atsakomybės dėl nustatytų trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės, būdamos materialiai atsakingos ir žinodamos apie Parduotuvės perkėlimą į kitas patalpas, pagal kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarties 8 punkto d papunktį, turėjo teisę reikalauti nedelsiant atlikti kolektyvui perduotų materialinių vertybių inventorizaciją. Byloje nėra duomenų, kad minėta teise atsakovės pasinaudojo, o nurodytomis aplinkybėmis ieškovas neturėjo pareigos privalomai atlikti inventorizacijos. Atsakovės neteigė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jos reiškė ieškovui nuogąstavimus dėl prekių apsaugos, galimų trūkumų ir prašė įrengti papildomas saugos priemones ar atlikti inventorizaciją. Taip pat nėra duomenų apie Parduotuvėje ginčo laikotarpiais įvykusias vagystes. Darytina išvada, kad atsakovės, nepareikalavusios inventorizacijos Parduotuvei persikeliant į kitas patalpas, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių (CPK 178 str.). Ieškovės pateikti atsargų nurašymo aktai nepatvirtina atsakovių teiginių dėl netinkamai vestos buhalterijos (1 t., b. l. 91-98).
Bylos duomenimis Parduotuvėje 2010-02-10 buvo atlikta prekių inventorizacija. Joje dalyvavo abi atsakovės. Trūkumas nenustatytas (1 t., b. l. 85-90). Pastebėtina, kad jos tuomet nekėlė klausimo dėl joms neperduotų materialinių vertybių prieš pradedant dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovių teiginys, kad joms pradėjus dirbti nebuvo perduotos materialinės vertybės ir nėra atskaitos taško nuo kurio turi būti skaičiuojamos materialinės vertybės, pinigai ir išvedami inventorizacijos rezultatai, ir todėl jos neatsako pagal 2010-08-18 inventorizacijos neigiamus rezultatus– nustatytą trūkumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Materialinių vertybių valdymą bei prisiimtą atsakomybę už jas netiesiogiai patvirtina 2010-02-10 atlikta inventorizacija, kurio metu, kaip minėta, trūkumų nenustatyta (CPK 185 str.). Pastebėtina, kad pačios atsakovės prekes priimdavo, jas apskaitydavo ir prekiaudavo ir turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes ir gautus už jas pinigus, bei prekių likučius.
Byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad atsakovės nerūpestingai vykdė įmonės dokumentuose joms numatytas pareigas, nesiėmė priemonių, kiek tai leido joms pagal ieškovės lokalinius aktus, apsaugoti materialines vertybes. Atsakovių pareigų, susijusių su materialinių vertybių saugumu, netinkamas atlikimas ir sudarė galimybę atsirasti prekių trūkumams, sukėlusiems nuostolius. Tokiu būdu yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei pažeidėjų kaltės (DK 246 str. 1 d. 3-4 p.). Tai, kad atliktų inventorizacijų aprašai parengti nesilaikant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių reikalavimų, nesuteikia pagrindo netaikyti atsakovėms materialinės atsakomybės, nes pats nustatytų trūkumų faktas byloje nepaneigtas. Atsakovės E. Č. pateikti pirminiai 2010-08-18 ir 2010-09-02 inventorizacijų aprašai (2 t., b. l. 74-84) negali paneigti ieškovės pateiktųjų rezultatų, nes, kaip matyti iš atsakovės E. Č. pateikto 2010-08-18 inventorizacijos aprašo įrašų, buvo atliktos korekcijos, todėl logiška teigti dėl koregavimo pasikeitus galutiniam inventorizacijos rezultatui (CPK 185 str.). Atsakovių teiginiai dėl galimo netinkamo ir/ar apgaulingo ieškovės buhalterijos tvarkymo nepagrįsti jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovių teiginius dėl galimai netinkamo šalutinių gyvūnų produktų utilizavimo apskaitymo ieškovės buhalterijoje , atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Atmestini atsakovių argumentai, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovė, atleisdama jas iš darbo, su jomis visiškai atsiskaitė ir nereikalavo žalos atlyginimo. Ši aplinkybė neatleidžia atsakovių nuo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą. DK 141 straipsnio 1 dalis įsakmiai įpareigoja darbdavį atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu nėra nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas šalių gera valia arba nesusitarus- teismine tvarka. Todėl ieškovė pilnai atsiskaičiuosi su atleidžiamomis iš darbo atsakovėmis- išmokėdama visą joms priklausantį darbo užmokestį, tinkamai taikė DK nuostatas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovės patirta žala– nuostoliai dėl nustatytų prekių ir pinigų trūkumų; neteisėti atsakovių veiksmai aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant savo darbines pareigas; priežastinis neteisėto atsakovių neveikimo ir nustatyto materialinių vertybių trūkumo ryšys, atsakovių kaltė dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos; žalos padarymo metu ieškovę ir atsakoves sieję darbo santykiai; žalos atsiradimo ryšys su darbine atsakovių veikla.
Pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, jei su jais sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kaip minėta, atsakovės pasirašė su ieškove Kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį, kurioje numatyta kolektyvo narių materialinė atsakomybė esant materialinei žalai, padarytai dėl trūkumo, patvirtinto inventorizacijos aprašu. Minėtoje sutartyje šalys numatė atleidimo nuo žalos atlyginimo atvejus: jei nustatoma, kad žala padaryta ne dėl kolektyvo narių ir jei bus nustatyti konkretūs žalos padarymo kaltininkai iš kolektyvo narių tarpo (2009-09-29 kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarties 16 p.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių žalos padarymą ne dėl Parduotuvės kolektyvo kaltės, taip pat, nenustatyti konkretūs žalos padarymo kaltininkai. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai atsakovėms E. Č. ir J. K. taikytina materialinė atsakomybė.
2009-09-29 kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarties 18 punktas reglamentuoja žalos paskirstymo tarp kolektyvo narių tvarką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą, paskaičiuotą pagal jų (atsakovių) ginčo laikotarpiais dirbtų valandų skaičių. Taip laikotarpiu nuo 2010-02-10 iki 2010-08-18 E. Č. ir J. K. dirbo viso 2 088 valandas, iš kurių 1 128 valandas dirbo E. Č., kas sudaro 54 proc. visų dirbtų valandų, o J. K. - 960 valandų , kas sudaro 46 proc. visų dirbtų valandų(1 t., b. l. 24-44; 2 t., b. l. 36-56). Per laikotarpį nuo 2010-08-18 iki 2010-09-02 pardavėjos dirbo 264 valandas, iš kurių E. Č. dirbo 124 valandas, kas sudaro 47 proc. visų dirbtų valandų.Ginčo dėl to, kad Parduotuvėje laikotarpiu tarp abiejų inventorizacijų (2010-08-18 -2010-09-02) kartu su atsakove E. Č. dirbo šios bylos trečiasis asmuo I. P., nėra. Kadangi ieškovė prašo priteisti iš atsakovių žalos atlyginimą, paskaičiuotą pagal jų (atsakovių) ginčo laikotarpiais dirbtų valandų skaičių, tai minėta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant priteistinos žalos dydį ir nesudaro pagrindo atleisti atsakoves nuo materialinės atsakomybės. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis dėl atsakovių ginčo laikotarpiais dirbtų valandų skaičiaus bei pačios žalos dydžio ir šių duomenų tikrumo ir/ar pagrįstumo nenuginčijus, iš atsakovės E. Č. priteistina 3 204,01 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovės J. K.– 2 021,59 Lt žalos atlyginimo. Atsakovės žalos, kaip piniginės prievolės, ieškovei neatlygino, todėl iš jų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistinų sumų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą– ieškinį tenkinti, priteistinos iš atsakovių ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos ir apleidinės instancijos teismuose, bei valstybei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 5, 60; 2 t., b. l. 5, 123; 3 t., b. l. 112) ( CPK 88 str. 1 d., 3 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendžia:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 204,01 Lt (tris tūkstančius litų du šimtus keturis litus 01 ct) žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-03-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ (į. k. 158986919).
Priteisti iš J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 021,59 Lt (du tūkstančius litų dvidešimt vieną litą 59 ct) žalos atlyginimo ir nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-04-10, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 61 Lt (šešiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ (į. k. 158986919).
Priteisti iš E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienos po 48,80 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Zarasų rajono apylinkės teismui.
Priteisti iš E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienos po 78,50 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių paukštyno mažmena“ (į. k. 158986919).