Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1826/2013 pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Tukompa“, uždaroji akcinė bendrovė „Ainava“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, jog pareiškėjas žinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties buvimą. Būdamas rūpestinga proceso šalimi, pareiškėjas galėjo ir turėjo kreiptis arba atvykti dėl minėtos nutarties gavimo į teismą, kadangi teismas neturi pareigos siųsti apeliacinės instancijos teismo nutarties bylos šalims. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino teigiant, kad jis negavo minėtos nutarties, yra ginčytini, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. gruodžio 17 d. gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. 2013 m. gruodžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo lydraštyje „Dėl bylos grąžinimo ir nutarties išsiuntimo“ nurodyta, kad ši nutartis siunčiama ir pareiškėjo advokatui M. N.. Taigi pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui pratęsti ar atnaujinti. Nurodo terminas pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra naikinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-1826/2013 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priimdamas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį paliko nenagrinėtą, iš esmės nurodęs, kad prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra sąlygotas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (ABTĮ 45 str.), o šiuo atveju pareiškėjas nepateikė detalizuoto ir pagrįsto įrodymais prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 16 d. (ABTĮ 145 str.). Atitinkamai, pareiškėjas detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, laikydamasis teismo nurodymų, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2013 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu pareiškėjas detalizuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė tik 2014 m. sausio 9 d. (t. II, b. l. 163-168), t. y. praleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pastebėtina, jog šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas ir atitinkamai prašo praleistą terminą atnaujinti ir (ar) pratęsti (t. II, b. l. 163-168).

Vertindama pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 65 straipsnio 1 dalis numato, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą matyti, kad gali būti pratęsiami tik teismo paskirti terminai, o ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kyla iš įstatymo, todėl atitinkamai jį pratęsti galimybės nėra.

Pabrėžtina, jog ABTĮ taip pat nenumato galimybės atnaujinti terminą, numatytą ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje, nes jis naikinamasis. Naikinamojo termino buvimas suponuoja tai, jis neturi grįžtamosios galios ir jam pasibaigus, negali būti tenkinamas prašymas atnaujinti konkretų numatytą terminą. Toks išaiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme susiklosčiusią praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-5/2012, 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-61/2006, 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-265/2006, 2008 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1319/2008, 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-625/2008, 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-121/2009, 2009 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-120/2009, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-172/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-357/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-140/2010, 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-176/2010). Dėl šių priežasčių nurodytų pareiškėjo prašymų nėra pagrindo tenkinti.

Papildomai pažymėtina, jog, remiantis ABTĮ 93, 133 straipsniais, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Rašytiniu prašymu sprendimo nuorašai išsiunčiami ir posėdyje dalyvavusioms proceso šalims. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo sprendimai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 75 straipsnio 7 dalis numato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Taigi atsižvelgus į nurodytas nuostatas matyti, kad šiuo atveju nepagrįstai pareiškėjo atstovas nurodo, kad jis pažeidžiant teisės aktų reikalavimus negavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties paštu. Pažymėtina, jog įvardinta nutartis pareiškėjo atstovui M. N. buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2013 m. gruodžio 17 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atstovas advokatas M. N. taip pat nepagrįstai nurodo, jog jam buvo neprieinama ir nepasiekiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale. Kaip minėta, nurodyta teismo nutartis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pareiškėjo atstovui M. N. buvo išsiųsta 2013 m. gruodžio 17 d. 10:26 val. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. lydraštį Nr. AB-10029-3-61-3-01777-2011-9, prie pastabų parašyta – nutartis pdf formatu byloje A-858-1826-13). Šis įvykis yra pažymėtas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Be to, pažymėtina, jog nuasmeninta nurodyta nutartis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO buvo patalpinta 2013 m. gruodžio 20 d. Atitinkamai, darytina išvada, jog pareiškėjo atstovui priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis buvo išsiųsta tinkamai ir laiku. Pastebėtina, jog atsakovas taip pat patvirtino, kad jam 2013 m. gruodžio 17 d. buvo prieinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuri buvo tą pačią dieną išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą tiek jam, tiek pareiškėjo atstovui M. N. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. lydraštį Nr. AB-10029-3-61-3-01777-2011-9). Taigi atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis buvo neprieinama pareiškėjo atstovui.

Pastebėtina, jog šių išvadų negali paneigti ir pareiškėjo atstovo M. N. pateikti įrodymai apie tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis jam buvo neprieinama, kad pasirinktas dokumentas nėra skaitmenizuotas (t. II, b. l. 167-168). Šiuo atveju pareiškėjo pateikti įrodymai ir dokumento metaduomenys (dokumento numeris 2013 m. gruodžio 16 d. Nr. AB-10347-3-61-3-01777-2011-9) rodo, kad pareiškėjo atstovas žiūrėjo į patalpintą (nuskanuotą) nutartį, o ne su lydraščiu jam atsiųstą priimtą nutartį, kuri yra matoma ir jam prieinama sistemoje.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Dėl šios priežasties pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo tenkinti, nes tam nėra nustatyta jo tenkinimui būtinų sąlygų, numatytų ABTĮ 44–45 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1826/2013, atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.