Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. RV-25-1600 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. ginklas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį bei 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal 25 straipsnio 4 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės ir kitos paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu dėl nuteistojo K. L. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir pakeista. Pakeista nuosprendžio dalis dėl K. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sužalojimas) ir jo veika perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, paskiriant už ją septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (L. V. nužudymas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo K. L. ir iš naujo subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, K. L. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. šaudmenys) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. L. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo K. L. asmens bylą, daro išvadą, kad K. L. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo K. L. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad K. L. yra nuteistas galutine subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme, 2/3 šios bausmės jis atliko 2020 m. vasario 23 d, tokiu būdu nuteistojo K. L. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad K. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo skunde išreiškė prieštaravimą socialinio tyrimo išvadai pateiktam jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nurodydamas, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas į Vilniaus kalėjimą, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lūkesčių. Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados (su kuria nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas) matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas joje buvo išsamiai aptartas ir argumentuotas. Socialinio tyrimo išvados 7.1. punkte nurodyta, kad 2014 m. liepos 27 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje K. L. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Marijampolės pataisos namuose atliekant pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. liepos 27 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vilniaus pataisos namuose, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2022 m. birželio 6 d., taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad Marijampolės pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų vertinimų rezultatai nebuvo lyginami, kadangi nepakako duomenų išsamiai analizei atlikti. Pakartotinio įvertinimo rezultatai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja ir nėra siejamas su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu. Vertinimas atliktas remiantis asmens bylos duomenimis, interviu metu pateikta informacija ir vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus faktus. Taigi, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų, atliktų po jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, rezultatai yra argumentuoti ir paaiškinti socialinio tyrimo išvadoje, tokiu būdu vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitinka jo lūkesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto K. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė.

Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog pakartotinio įvertinimo rezultatai nesuponuoja prielaidos, kad bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja ir nėra siejamas su naujai pasireiškusiais kriminogeniniais poreikiais ar pablogėjusiu nuteistojo elgesiu. Taigi, nuteistajam išaiškintina, kad toks įvertinimas ir teismo nėra laikomas jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu, ar vertinamas neigiamai. Akivaizdu, kad Nutarime taip pat nebuvo remiamasi šia aplinkybe, kadangi Nutarime Komisija tik nurodė, kad . K. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau apie tai, jog pakartotinio rizikos įvertinimo metu būtų nustatytas nuteistojo rizikos taškų/įverčių didėjimas, kuris būtų traktuojamas kaip neigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, Nutarime neužsimenama. Tokių aplinkybių nenurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje.

Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, nurodytos šios aplinkybės: atsižvelgiant į nuteistojo elgesio ypatumus bausmės atlikimo metu, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023 m. balandžio 19 d. Vilniaus kalėjime nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiami rizikos pokyčiai nustatyti piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis motyvacijos srityje, kadangi paskutinis narkotinių medžiagų vartojimo atvejis užfiksuotas 2017 m. balandžio 24 d. Bausmės vykdymo metu nuteistasis lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai. Bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoti narkotinių medžiagų vartojimo atvejai. Taip pat teigiamai vertinta teisės pažeidėjo požiūrio į save sritis. Nuteistasis kreipėsi dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, dalyvavo intervencinėje programoje. Psichologo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis priemonės vykdymo metu, vertinant paskutines vertinimo užduotis, sėkmingai baigė priemonę, nors ir liko skeptiškai nusiteikęs metodų atžvilgiu. Pats įvertino tam tikrą naudą sau, kaip savo elgesio aspektų pergalvojimas, įvertinimas iš naujo tiek savo gyvenimo, elgesio, tiek vertybinės sistemos. Nuteistasis gebėjo taip pat sau išsikelti tinkamus, socialiai priimtinus tikslus ir, kaip pats paminėjo, permąstė ir „užsikabino“, tad tai, ką turėjo suteikti priemonė, pavyko įgyvendinti. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: mokėsi, sumokėjo skolas antstoliams, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdyme, pastaruoju metu stebimas didesnis taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą veiką, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, nuostatų, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Tačiau kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, darbinės patirties ir nuostatų į darbinę veiklą, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, problemų sprendimo ir pasekmių numatymo, įgūdžių stiprinimo, kriminalinių nuostatų bei neigiamų nuostatų į visuomenės narius sritis reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Šiomis aplinkybėmis, be kita ko, rėmėsi ir Komisija, motyvuodama savo sprendimą netaikyti K. L. lygtinio paleidimo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo Komisijos vertinimu. Tuo tarpu nuteistasis savo skunde su šiomis išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad pastaruosius daugiau kaip trylika metų jis neturi jokių draugų ir bendrauja tik su savo šeima, todėl teigti, neva egzistuoja nurodytos probleminės sritys yra mažų mažiausiai nekorektiška ir nesuderinama su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Teismas atkreipia dėmesį, kad gyvenimo stiliaus ir draugų sritis yra tik vienas iš aštuonių aukščiau paminėtų ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytų jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą sąlygojančių kriminogeninių veiksnių. Teismo vertinimu, į šį veiksnį yra pagrįstai atsižvelgta įvertinus tai, kad K. L. padarytos nusikalstamos veikos siejasi, be kita ko, su dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, iš bylos duomenų matyti, kad jį su kitais aukštesnį rangą užimančiais susivienijimo nariais siejo artimi ir glaudūs ryšiai, tokiu būdu ši sritis neabejotinai siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Teismo vertinimu, socialinio tyrimo išvadoje ir Nutarime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistasis nesugebėjo užmegzti palaikančiųjų ryšių su socialiai adaptyviomis bendraminčių grupėmis, todėl minėtas veiksnys išlieka aktualus. Visgi, kaip jau minėta, tai yra tik vienas iš aštuonių socialinio tyrimo išvadoje išskirtų dinaminių kriminogeninių veiksnių, sąlygojančių vidutinį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nei vienam iš šių veiksnių nėra ir neturi būti skiriamas išskirtinis dėmesys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti vertinama jų visuma, todėl, teismo vertinimu, nuteistasis savo skunde be pagrindo akcentuoja būtent šio veiksnio svarbą Komisijos sprendimui, nors Komisija priimdama Nutarimą rėmėsi veiksnių visuma. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors teismas ir teigiamai vertina tai, kad šiuo metu stebima didesnė nuteistojo motyvacija valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau teismas neturi pagrindo nepritarti Komisijos išvadai, kad, siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis dalyvavimas rekomenduojamose socialinės reabilitacijos priemonėse.

Visgi savo skunde nuteistasis tokią Komisijos išvadą atmeta, teigdamas, kad per ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį kalėjimo administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, kas, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai varžo jo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius dėl laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos neveiklumo, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkto matyti, jog bausmės vykdymo laikotarpiu su nuteistuoju buvo dirbama individualiai, buvo sudarytas ir koreguojamas jo individualios socialinės reabilitacijos planas, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti įvairaus pobūdžio tikslinėse į mąstymo ir elgesio korekciją orientuotose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo programose, kuriomis nuteistasis naudojosi, nors ne visada noriai. Iš socialinio tyrimo išvadoje aprašytų šių programų ir priemonių rezultatų neretai matyti paties nuteistojo skeptiškas, atsainus požiūris į jas, pvz.: 2019 m. I ketvirtyje kviečiamas dalyvauti programoje „R.A.K.T.A.S“, nuteistasis vengė tai daryti, į užsiėmimus neidavo, sakydamas „pas „mentus“ aš į programą nevaikštau“; 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo vėl kviečiamas dalyvauti šioje programoje, tačiau atsisakė; 2020 m. kovo 20 d. atėjęs į psichologo konsultaciją nebuvo atlikęs skirtų užduočių; 2020 m. balandžio 3 d. buvo kviestas psichologo konsultacijai, tačiau neatėjo, priežastimi įvardindamas netinkamą laiką, kadangi konsultacijos laikas sutapo su maitinimosi laiku; 2021 m. sausio 11 d. Marijampolės pataisos namuose nuteistasis atsisakė dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, motyvuodamas tuo, kad programas veda tie patys pareigūnai, kurie vykdo kratas ir skiria nuobaudas; 2022 m. spalio mėnesį nuteistasis buvo pakartotinai kviestas supažindinimui su psichologinių paslaugų sąlygomis, jam buvo išaiškintas psichologinės pagalbos ar kitų psichologinių paslaugų prieinamumas, procesas, to nauda, rizika bei nuteistojo atsakomybė, tačiau pažymėta, kad asmuo pokalbio metu iš esmės nesiekė užmegzti profesinio bendravimo ir nesidomėjo asmens pokyčių galimybėmis, pateikus jam rekomendacijas dėl tolimesnių intervencinių priemonių, kaip psichologo konsultacijos bei socialinio darbuotojo konsultacijos, siekiant sėkmingesnės reintegracijos į visuomenę po ilgalaikės bausmės (atsiliepiant į nuteistojo poreikius), nuteistasis neišreiškė susidomėjimo ir joks susitarimas dėl tęstinių konsultacijų nebuvo priimtas. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis ne vieną kartą nedalyvavo arba nepilnai dalyvavo siūlomose tikslinėse socialinės reabilitacijos programose dėl savo paties neigiamo požiūrio į jas, todėl nuteistojo skunde pateikiamas teiginys, neva laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, teismo vertinimu, demonstruoja vis dar išliekantį paties nuteistojo negatyvų požiūrį į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, bandant dėl to nepagrįstai apkaltinti laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis teigia, kad Komisija nesirėmė specialistų, kurie su juo dirbo, duomenimis, pabrėždama, kad tik paskutiniais metais matyti jo įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą, kas, nuteistojo nuomone, stipriai prieštarauja byloje esantiems duomenims, kurie rodo, kad jau penkti metai kaip jis įsitraukia į resocializacijos priemonių vykdymą bei kokias programas jis yra lankęs ir pabaigęs, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo anksčiau pacituoti pavyzdžiai yra paimti būtent iš socialinio tyrimo išvados 5.1 punkto, kuriame ir yra pateiktos su nuteistuoju dirbusių specialistų pastabos ir įžvalgos apie jo atžvilgiu taikytų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, akivaizdu, kad jomis taip pat rėmėsi ir Komisija, todėl su šiuo nuteistojo skundo argumentu teismas nesutinka. Tuo tarpu nesutikti su Komisijos teiginiu, kad tik pastaruoju metu iš nuteistojo pusės stebimas didesnis taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas, nesutikti nėra pagrindo. Vėlgi, ši išvada yra pagrįsta remiantis socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2022 m. lapkričio 29 d. nuteistasis kreipėsi dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymo, nuteistajam buvo įteiktos užduotys ir paskirtas terminas jų atlikimui. Nuteistasis išreiškė šiokias tokias abejones dėl taikomų metodų, tačiau atkreiptas nuteistojo dėmesys į jų galimą naudą jam pačiam. 2023 m. sausio mėnesį nuteistasis baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Priemonės vykdymo metu daugumoje išlikdavo ambivalentiškas, tačiau itin priešiško nusiteikimo ar neigimo nestebėta. Nuteistasis priemonės vykdymo metu, vertinant paskutines vertinimo užduotis, sėkmingai baigė priemonę, nors ir išliko skeptiškai nusiteikęs metodų atžvilgiu. Pats įvertino tam tikrą naudą sau, taip pat gebėjo sau išsikelti tinkamus ir socialiai priimtinus tikslus ir, kaip pats paminėjo, permąstė ir „užsikabino“, tad tai, ką turėjo suteikti priemonė, pavyko įgyvendinti. Išanalizavęs minėtus duomenis, teismas vertina, kad nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo nuoseklus jo minimą penkerių metų laikotarpį, kaip jau minėta, iki pat 2022 metų pabaigos su nuteistuoju dirbusių specialistų pastabose buvo neretai fiksuojamas negatyvus nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomas priemones ir nenuoseklus dalyvavimas jose, ir tik pastaruoju metu pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose. Kaip jau minėta, šį pasikeitimą nuteistojo elgesyje teismas vertina teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rimtesnis nuteistojo įsitraukimas į jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą fiksuojamas palyginti neilgą laiką, vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nutarime kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai, taip pat nurodytos darbinės patirties bei įsitraukimo į darbinę veiklą sritys. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis turi nedidelę darbinę patirtį. Paties teigimu, iki suėmimo jo darbo istorija yra su dideliais nedarbo laikotarpiais, teigia turintis du metus darbo stažo, kurį įgijo dirbdamas pagal verslo liudijimą, prekiaudamas drabužiais ir dirbdamas statybų srityje. „Sodra“ duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 mėnesį) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 mėnesį) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 mėnesius) dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs verslo liudijimą. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo maža ir nestabili darbo patirtis yra įvardinta kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių. Visgi, pagal pateiktus duomenis nuteistasis Vilniaus kalėjime nedirba, nuteistojo teigimu dėl to, kad neturi profesijos, mažas atlyginimas, nėra darbo. Tai, kad nuteistasis neįgijo profesinės kvalifikacijos, socialinio tyrimo išvadoje taip pat įvardinta kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, tačiau šios problemos nuteistasis kol kas neišsprendė. Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodyta, kad nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu pateikė prašymą mokytis (duomenys neskelbtini) profesijos (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas nebuvo priimtas. Tuo tarpu įstaigos administracijos pranešime nurodyta, kad pataisos namų darbuotojai tris kartus lankėsi lokaliniame sektoriuje, kuriame K. L. atliko laisvės atėmimo bausmę ir kalbėjosi su nuteistaisiais bei rinko jų prašymus, tačiau K. L. prašymo nepateikė. Taigi, nuteistojo profesinės kvalifikacijos neturėjimo problema lieka neišspręsta, nors socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad šiuo metu jis siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, kas vertintina teigiamai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateikta UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. M. pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė priims į darbą K. L. dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose). Tačiau, nors teismas ir teigiamai vertina šią aplinkybę, visgi pažymėtina, kad pažyma, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, niekaip negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbą išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie nusikalstamo gyvenimo būdo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis bei jo neigiama nuostata į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas nagrinėjamu atveju yra ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalto siekdamas finansinės naudos, dėl ko lėšų tvarkymo ir pajamų sritis yra pagrįstai laikytina susijusia su K. L. nusikalstamomis veiklomis ir taipogi įtraukta į dinaminių kriminogeninių veiksnių sąrašą, taigi, nuteistasis, laisvės atėmimo vietų įstaigoje aktyviau ir kryptingiau įsitraukdamas į darbinę veiklą, galėtų valdyti net tris su jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika susijusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau to nedaro. Ši aplinkybė teismui kelia pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbą laisvėje ir negrįžti prie pelnymosi pragyvenimui nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad šios aplinkybės pagrįstai kilo ir Komisijai. Pažymėtina, kad savo skunde nuteistasis nurodė, kad jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesniu Komisijos nutarimu jam teiktas rekomendacijas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija 2022 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 58-178 priėmusi sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, be kita ko, pateikė jam rekomendaciją įsitraukti į užimtumą darbine veika, tačiau būtent šios rekomendacijos nuteistasis neįvykdė.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad Komisija Nutarime nepagrįstai vertino nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas. Nuteistojo nuomone, pakartotinis padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimas yra laikytinas bendrojo principo „non bis in idem“ pažeidimu, kadangi minėtas aplinkybes jau įvertino teismas, skirdamas bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas laikytinas baudimu antrą kartą. Nors sutiktina, kad vien šios aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Pažymėtina, kad šiuo metu K. L. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikaltimų padarymą (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime; disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti ir jų platinimas; sunkus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas disponavimas šaudmenimis; sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų), iš kurių trys priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų ir vienas prie apysunkių. Šios aplinkybės parodo akivaizdų K. L. pavojingumą visuomenei. Kaip jau minėta, tam, kad nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą, jo elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis netgi 36 kartus baustas ir tik 3 kartus skatintas. Paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2021 m. gruodžio 30 d., po to nuteistasis daugiau nei nuobaudų, nei paskatinimų neturėjo. Tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo metu yra stebimas tam tikras disciplinuotas nuteistojo elgesys, gebėjimas laikytis taisyklių griežtai struktūruotoje aplinkoje – laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nors prieš tai nuteistasis ilgą laiką pažeidinėjo rėžimo reikalavimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli. Aplinkybė, kad pataisos namuose buvo daromi pažeidimai, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Teismas neturi pagrindo tokiai išvadai nepritarti. Šiuo metu nedarydamas naujų pažeidimų, nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime ši aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. L. nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis vengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančius faktus. Apgailestavimo dėl nusikalstamu būdu padarytos žalos nukentėjusiajam neišsako. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Šiuo atveju K. L. kaltės nepripažinimas, jo socialinio tyrimo išvadoje įvardintų aplinkybių – nuteistojo nelinkimo permąstyti, įvertinti savo elgesio pasekmių, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stokos – kontekste, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Kaip jau minėta, K. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu nestebima, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius ir itin pavojingus tyčinius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų K. L. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo K. L. skundas netenkintinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. L. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. RV-25-1600 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.